Sveikiems suaugusiems žmonėms gali ir neprireikti papildomai vartoti vitamino D, nes šis vitaminas pasigamina organizme savaime, saulei veikiant odą. Tačiau iki penkerių metų amžiaus jo reikia gauti papildomai, kad sutvirtėtų kaulai, dantys ir vaikas nesusirgtų rachitu. Vitamino D gausu riebioje žuvyje, menkės kepenyse, šiek tiek mažiau - kiaušiniuose ir riebiuose pieno produktuose. Tačiau maiste esančio vitamino kiekio vaikui neužteks.
Ką tik gimę kūdikiai geležies atsargų turi šešiems mėnesiams, tačiau su motinos pienu jos gauna labai mažai. Todėl pradėjus maitinti vaiką įprastu maistu, į jo meniu reikia įtraukti šiek tiek raudonos mėsos arba maistelio, kuriame yra geležies.
Šiame amžiaus tarpsnyje auga kaulai, todėl kalcio reikia daugiau nei suaugusiems. Jeigu šiuo metu kalcio bus suvartojama pakankamai, vėliau kaulai bus stipresni. Rekomenduojama dienos norma mergaitėms 800 mg, o berniukams - 1000 mg. Toks kalcio kiekis (t.y. 800 mg) yra trijose stiklinėse neriebaus pieno.
Ir berniukams, ir mergaitėms būtina gauti reikalingą geležies normą, kad būtų apsisaugota nuo fizinio ir psichinio išsekimo. Geležies šaltiniai - raudona mėsa ir kepenys, taip pat žaliosios lapinės daržovės ir džiovinti vaisiai. Dideles geležies dozes gali skirti tik gydytojas. Esant skurdžiai mitybai arba gausioms menstruacijoms nuo geležies trūkumo geriausiai gali apsaugoti multivitaminai su geležimi.
Cinkas labai svarbus normaliam reprodukcinės sistemos išsivystymui, todėl paaugliams jo labai reikia. Jeigu trūksta cinko, gali sutrikti skonio jutimas arba išsivystyti anoreksija. Manoma, kad dėl cinko trūkumo paaugliai gali tapti agresyvesni, linkę į nusikaltimus. Taip pat cinkas reikalingas odai, todėl jeigu jo netrūksta, ne taip vargina jaunatviniai spuogai. Puikūs cinko šaltiniai - žuvis, mėsa ir grūdai.
Vaisingo amžiaus moterims geležies reikia beveik dukart daugiau nei vyrams. Tačiau papildomai geležies priedus turėtų vartoti tik tos moterys, kurių menstruacijos yra labai gausios.
Antioksidantai, pvz., vitaminai E, C, cinkas ir selenas, reikalingi tam, kad būtų sveika sperma. Todėl vyrai, ketinantys turėti vaikų, turėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių ir grūdų.
Planuojančiai pastoti moteriai reikia šiek tiek daugiau folinės rūgšties, negu jos yra maiste. 400 mcg per dieną sumažina riziką, kad kūdikiui bus įgimta spina bifida (stuburo vystymosi anomalija)
Kalcio nėštumo metu reikia tam, kad gerai susiformuotų kūdikio kaulai ir dantys. Daugiau valgykite žuvies konservų, špinatų, pupelių, sezamo sėklų, džiovintų figų, apelsinų ir baltos duonos.
Geležis užtikrina gerą vaisiaus kraujotaką, todėl jos trūkstant nėščia moteris gali tapti anemiška. Nors nėštumo metu organizmas daug geriau absorbuoja geležį, reikia nuolatos stebėti, kad jos nepritrūktų. Omega-3 riebiosios rūgštys gali būti itin svarbios formuojantis vaisiaus smegenims. Todėl nėštumo metu svarbu valgyti daugiau riebios žuvies, taip pat žalių lapinių daržovių bei sėmenų.
Maitinimo krūtimi laikotarpiu vitamino A poreikis padidėja 50 proc. - jo daugiau galima gauti papildomai valgant špinatus, brokolius, mango vaisius, riebius pieno produktus, kepenis. Vitaminas A svarbus kūdikio augimui ir vystymuisi.
Jeigu motina maitinimo metu negauna reikalingo vitamino B kiekio, ji gali tapti depresiška, pavargusi, jai gali pritrūkti pieno. Padidinti vitamino B kiekį galima papildomai suvalgant košės arba dribsnių su neriebiu pienu. Kiti vitamino B šaltiniai - mėsa, pienas, rupi duona ir bulvės.
Maitinimo krūtimi metu padidėja kalcio poreikis, nes kalcis iš motinos organizmo pasišalina su pienu, o jo reikia, kad augtų kūdikio kaulai. Jeigu maiste trūksta kalcio, jis “atimamas” iš motinos kaulų. Kad taip neatsitiktų, kasdien užteks išgerti po dvi stiklines neriebaus pieno.
Didesnis cinko kiekis reikalingas tiek motinos, tiek vaiko imuninės sistemos stiprumui. Be to, jeigu motinos piene trūksta cinko, kūdikis prasčiau auga. Cinko šaltiniai - jautiena, žuvis, austrės.
Menopauzės laikotarpiu moters organizmui reikia daugiau kalcio - norint apsisaugoti nuo osteoporozės (kaulų retėjimo) kasdien reikėtų suvartoti iki 1000 mg. O vitaminas D padeda kalciui organizme geriau absorbuotis.
Vis daugėja tyrimų, kuriuose nustatoma, jog 40-50 metų vyrams reikėtų vartoti daugiau folinės rūgšties. Šis vitaminas padeda sumažinti homocisteino kiekį (jam padidėjus kyla infarkto rizika). Daugeliui vyrų didelis hemocisteino kiekis nulemtas genetiškai, todėl vartoti folinę rūgštį tikrai naudinga.
40-50 metų žmonėms didėja infarkto rizika. Būtent šiame amžiuje reikėtų daugiau vitamino E. Kasdien suvartojant 200-400 TV vitamino E mažėja miokardo infarkto rizika vidutinio amžiaus vyrams, sergantiems krūtinės angina.
Antioksidantai (tarp jų vitaminai C, E, beta karotinas ir selenas) gali padėti apsisaugoti nuo ląstelių išsigimimų, priešlaikinio senėjimo ir netgi raukšlių. Jeigu nenorite reguliariai valgyti vaisių ir daržovių, reikėtų vartoti maisto priedus.
Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, taip ir dabar labai svarbu papildomai vartoti vitamino D - kad apsisaugotumėte nuo kaulų lūžių. Manoma, kad vitamino D vartojimas gali sumažinti osteoartrito simptomus.
Kalis žmogui svarbus visą gyvenimą, tačiau pagyvenusiems žmonėms jis ypač reikalingas, nes padeda išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Kalio gausu daržovėse ir vaisiuose, ypač bananuose.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę