Rudens darbai. Kokie pavojai tyko Jūsų sveikatai?

Įvairiomis spalvomis pražydę jurginai, astrai, chrizantemos, nusvirusios nuo prinokusių obuolių, kriaušių, slyvų vaismedžių šakos, prisirpusiomis aronijomis, vynuogėmis,  svarainiais  aplipę vaiskrūmiai primena- vasara užleidžia vietą rudeniui. Sparčiai trumpėjančiomis, dažnai lietaus merkiamomis dienomis sodų  mėgėjai ne tik džiaugiasi gausiai užderėjusiomis gėrybėmis, tačiau pradeda rūpintis ateinančių metų derliumi.

Rugsėjį  malonus rūpestis sodininkams - nuskinti nuo vaismedžių obuolius ir kriaušes. Skinama su koteliais, atsargiai, nesuspaudžiant, nedaužant. Optimali obuolių laikymo žiemai temperatūra 0- 4 laipsniai šilumos, oro drėgnumas 88- 92 procentai. Nuskynus obuolių, kriaušių derlių, reikia apžiūrėti vaismedžius, pašalinti supuvusius, sudžiūvusius, ligotus dar kabančius vaisius, juos utilizuoti. Išpjaustyti negyvas šakas ir stiebus.

Kad kitąmet neplistų ligos, kruopštūs šeimininkai vaismedžius ir vaiskrūmius turi nupurkšti karbamido ir vario sulfato tirpalais. Po nukritusiais lapais žiemoja ligų sukėlėjai ir kenkėjai, todėl, kai tik rudens vėjai juos nuplėš, lapus reikės sugrėbti.  Tarp medžių ir krūmų šaknų nepamiršti įkasti mineralinių ar organinių trąšų: perpuvusio mėšlo, komposto, pelenų. Patartina įterpti žiurkių ir pelių nuodų. Šakėmis supurenti pomedžių dirvą. Sodininkai žino, kad jaunų medelių žievė yra skanėstas kiškiams, pelėms, pelėnams, stirnoms. Reikia pasiruošti nendrių stiebų, popieriaus, eglišakių. Jomis kruopščiai aprišti medelių kamienus.

Rugsėjo gale - spalio pradžioje sodinamos obelys, šalčiui atsparių veislių kriaušės, serbentai, agrastai, avietės. Stengtis sėklavaisius įkurdinti į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai. Juos išdėstyti tinkamais atstumais. Obelys, trešnės ir kriaušės sodinamos kas 4 - 5 m, slyvos ir vyšnios kas 2- 3 m, serbentai ir agrastai- 1- 1,5 m, avietės kas 0,5 m.  Vaismedžius reikia pririšti prie kuoliukų. Sodinant šaknys neturi būti užsirietusios.

Visą vasarą sodą puošusius kambarinius augalus privalu skubėti nešti namo. Prieš tai juos nuvalyti, nukirpti sudžiūvusias dalis, apžiūrėti, ar nėra kenkėjų.

Kaip ir mūsų protėvių laikais, taip ir mūsų dienomis, ūkininkai vis dažniau planuoja savo veiklą pagal mėnulio kalendorių.  Turint omenyje, kad augalų sudėtyje yra 90 procentų vandens, dirvoje jo taip pat nemažai, Mėnulio gravitacija turi nemažą įtaką ir sukelia „biologinius potvynius“. Pagal mėnulio kalendorių rugsėjo mėnesį per jaunatį reikia skiepyti vyšnias, sodinti chrizantemų krūmus bei medžius ir spygliuočių krūmus. Per priešpilnį patariama dauginti daugiamečius augalus, dalijant kerus. Per pilnatį genėti vynuoges ir retinti avietes. Per delčią- apkarpyti gyvatvores.

Darbas veja darbą, dažnai nėra kada pagalvoti apie poilsį. Dėl neapskaičiuotai didelio fizinio krūvio, raumenų pertempimo ar peršalimo, rudeniniai darbai  gali sukelti ir sveikatos sutrikimų. Nugaros skausmas- vienas iš dažniausių nusiskundimų rudenį gydytojų kabinete. Nugaros skausmas gali būti nuo vos jaučiamo iki nepakeliamo.

Pirma pagalba, užklupus stipraus nugaros skausmo priepuoliui:

1. Jei skausmas neleidžia net pajudėti, reikia atsigulti ant kieto lygaus pagrindo. Gultis ant šono lėtai ir atsargiai ta padėtimi, kurią užklupo skausmas. Gulėti, kol skausmas kiek nurims.

2. Po to lėtai apsiversti ant nugaros, kojas užkelti 90 laipsnių kampu ant dėžės, kėdės ar panašiai. Nugaros raumenys atsipalaiduos, stuburas išsitiesins ir skausmas apmažės. Gulėti 10- 15 minučių.

3. Dabar reikia bandyti stotis. Tam tikslui reikia lėtai sukantis per šoną atsistoti keturiomis, priropoti prie esančios atramos. Užsikabinus už atramos, po truputėlį stotis ant kojų. Nugarą ištiesti paskutiniu momentu.

4. Nugarą suveržti skara, šaliku, rankšluosčiu, pledu.

5. Išgerti skausmą malšinančią tabletę ( pvz. Dolmen).

6. Kreiptis į medikus dėl skausmo priežasčių nustatymo ir gydymo.

Paprastai medikai  skiria vaistų, tepalų nuo skausmo, o aštriam skausmui sumažėjus, pataria gydomąją  mankštą ir masažą. Šios priemonės gerina nugaros kraujotaką, tvirtiną stuburą palaikančius raumenis. Taip pat skiria fizioterapiją: magnetinę, elektroforezę, fonoforezę, vaakuminę,  lazerinę, šiluminę bei gydymą purvu. Minėtos fizioterapijos priemonės greitina stuburo audinių mikrocirkuliaciją, gerina stuburo audinių maitinimą, stabdo chroninį uždegimą ir aktyvina audinių regeneraciją.

Liaudies medicina siūlo netradicinius nugaros skausmo gydymo būdus. Vienas iš jų:

sumalti 300 g nuluptų česnakų, užpilti juos 100 ml degtinės ir palikti kambario temperatūroje 10 dienų. Po to nedidelę masės dalį tepti ant medžiaginio tvarsčio ir tvarstį dėti ant nugaros skaudamos vietos. Apkloti šiltu rankšluosčiu ir palaikyti 1 valandą. Procedūrą kartoti kas antrą dieną.

Nugaros skausmus galima efektyviai išgydyti, tik reikia laiko, kantrybės ir pastangų.

Autorius L.Varanavičienė

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai