Nuo seno žinoma, kad vaikai, kuriems stinga vitamino D, serga rachitu. Šią ligą dar 1645 metais aprašė Whistleris, 19 a. ji susieta su saulės stoka ir sėkmingai gydyta miesto vaikus apgyvendinus kaime. 20 a. pradžioje rachitas pradėtas gydyti žuvies taukais, juose radus medžiagą, pavadintą vitaminu D. Už vitamino D struktūros ir jo gamybos odoje, veikiant saulės spinduliams, atradimą buvo paskirta Nobelio premija. Tačiau didysis vitamino D įtakos suvokimo perversmas įvyko tada, kai buvo išsiaiškintas jo veikimo būdas organizme.
Kodėl pastaruoju metu tiek daug kalbama apie vitaminą D ir jo stoką?
Kad vitaminas D veiktų organizme, jis turi būti suaktyvintas, t. y. hidroksilinamas kepenyse ir inkstuose, prisijungiamas prie beveik visų ląstelių branduoliuose esančių specifinių vitamino D receptorių, kurie veikia kaip ląstelės branduolio transkripcijos faktorius, sąlygojantis ląstelės dauginimąsi ir brendimą. Taigi tapo aišku, kad vitaminas D organizme veikia kitaip nei dauguma vitaminų, kurie dalyvauja reguliuojant vieną ar kitą procesą kofermento sudėtyje. Vitamino D poveikis daug reikšmingesnis – jis reguliuoja pačius svarbiausius ląstelės gyvavimo procesus: dauginimąsi ir diferenciaciją [1]. Suvokus, kaip veikia vitaminas D, atsivėrė kelias tyrinėti labai platų vitamino D poveikį – ne tik įtaką kalcio apykaitai. Beveik neliko patologinės būklės ar ligos, kad klinikiniuose tyrimuose nebūtų aiškinamasi vitamino D įtaka jų atsiradimui, eigai ar gijimui. Kai stinga vitamino D, dažni kaulų osteoporoziniai lūžiai, dažniau sergama vėžiu, ypač storosios žarnos, krūties, dažnesnės širdies ir kraujagyslių, nervų ir psichikos ligos, sunkesnė daugelio autoimuninių bei infekcinių ligų eiga. Teigiama, kad vitaminas D nedalyvauja šių procesų patogenezėje, bet be jo liga ir jos eiga daug sunkesnės [2]. Taigi, didžiulį susidomėjimą vitaminu D lėmė pastaraisiais metais atskleista jo įtaka įvairioms organizmo funkcijoms, ne tik kaulų sistemos.
Kokie yra vitamino D šaltiniai?
. Maistas. 2007 metų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, valgant maistą, specialiai nepapildytą vitaminu D, jo gaunama apie 4,9 μg per dieną (moterys – 3,9 μg/d., vyrai – 6,3 μg/d.) [3]. Pasaulinėse gairėse rekomenduojama suvartoti 20 μg per dieną (1 μg = 40 TV vitamino D).
. Saulė – svarbiausias šaltinis. Pakanka vienos eriteminės dozės (MED ), kad vitamino D pasigamintų pakankamai – 20 000 TV. 1 MED – tai efektyvi ultravioletinių spindulių dozė, sukeliant minimalų pastebimą visiškai baltos odos paraudimą. Senyvų žmonių organizmas, veikiamas saulės, tegeba pagaminti 25–30 proc. vitamino D, palyginti su jaunais.
. Vitamino D papildai.
Kaip nustatoma vitamino D stoka?
Vitamino D stoka nustatoma tiriant vieną kartą organizme aktyvintą vadinamąją sandėlinę, t. y. nuolat organizme cirkuliuojančią, vitamino D formą 25 (OH) D kalcidiolį. Ši aktyvi forma rodo vitamino D kiekį, gautą su maistu, papildais ir veikiant saulės spinduliams. Esant poreikiui, ji inkstuose aktyvinama iki 1,25 (OH) 2D. Vieną kartą aktyvinto vitamino D koncentracijos tyrimas kraujo serume yra pagrindas nustatant jo stoką, stokos sunkumo laipsnį, pagal kurį gydymui ar profilaktikai skiriamos rekomenduojamos vitamino D dozės, trukmė ir režimas.
Rekomendacijose yra pateikiamos siektinos vitamino D koncentracijos normos. Pastebima, kad įvairiose laboratorijose tiriamo vitamino D koncentracija gali svyruoti. Oficialiai leidžiamas iki 10 proc. svyravimas. Svarstoma, ar tikrai optimalia laikytina koncentracija nuo 70 nmol/l, – galbūt pakaktų 50 nmol/l [5]. Esant vitamino D stokai, gydytojas turėtų pacientui skirti vartoti dideles dozes vitamino D ir toliau stebėti jo būklę: tirti vitamino D koncentraciją kraujyje ir, jam tapus optimaliam, toliau skirti palaikomąsias dozes. Esant vitamino D nepakankamumui, reikia didinti rekomenduojamą paros dozę iki maksimalios ar gydyti protarpinėmis didelėmis dozėmis. Optimali vitamino D koncentracija kraujyje turi būti palaikoma rekomenduojama paros doze, o kai ji viršija 125 nmol/l, skiriama minimali paros dozė. Jauniems asmenims vasarą rekomenduojama vitamino D visai neskirti. Intoksikacija vitaminu D pasireiškia būdingais hiperkalcemijos simptomais: inkstų pažeidimu, vidurių užkietėjimu, mieguistumu, bradikardija.
Kam rekomenduojama tirti vitamino D koncentraciją kraujyje?
Visuotinis tyrimas nerekomenduojamas. Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, vitamino D stoka yra gana dažna. Mažesnę už optimalią vitamino D koncentraciją kraujyje turi maždaug 1 milijardas pasaulio gyventojų. Jo stokoja nuo 30 iki 100 proc. tiriamųjų – priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, gyvenamosios vietos, ligotumo, etninių mitybos įpročių. Vitamino D koncentraciją rekomenduojama tirti rizikos grupei priskiriamiems asmenims. Klinikiniai vitamino D stokos rizikos veiksniai:
. nepakankamas suvartojimas – mažai vitamino D gaunama su maistu, saulės spindulių stoka;
. virškinimo sutrikimai – bet kurios kilmės malabsorbcija;
. kepenų ligos ir vartojami vaistai (antiepilepsiniai, gliukokortikoidai);
. inkstų ligos;
. neaiškios kilmės raumenų silpnumas, kaulų skausmai;
. laboratoriniai ir radiologinis tyrimų rezultatai, leidžiantys įtarti vitamino D stoką [4].
Kokias vitamino D dozes skirti?
Prieš nusprendžiant, kokį vaistą ar maisto papildą skirti, pirmiausia reikia žinoti skyrimo tikslą. Jo nežinojimas sukelia didžiausią maišatį renkantis vitamino D dozes ir preparatus. Pirmumas neteikiamas nei aliejiniam, nei vandeniniam vitamino D tirpalui. Dažniausiai vitamino D skiriama vartoti profilaktiškai. Vitamino D stokos šalinimo ir gydymo rekomendacijos Centrinei Europai [4]:
. Kūdikiams ir vaikams iki metų – 400–600 TV per dieną atsižvelgiant į mitybą.
. Vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 600– 1000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį; nuo spalio iki balandžio mėn. tiems, kurie būna saulėje, ir visus metus tiems, kurie per mažai būna saulėje.
. Suaugusiesiems ir senyviems asmenims – 800–2000 TV per dieną atsižvelgiant į kūno svorį ir buvimą saulėje; vasaros mėnesiais neskiriama saulėje būnantiems asmenims iki 65 metų, vyresniems skiriama vartoti nuolat visus metus.
. Nėščiosioms ir žindyvėms.
. Pakankamai suvartoti vitamino D ir papildyti iki nėštumo.
. 1500–2000 TV antrą nėštumo trimestrą, palaikant 75 nmol/l vitamino D koncentraciją. Rekomendacijos vitamino D nepakankamumo rizikos grupės asmenims:
. Neišnešiotiems naujagimiams – nuo pirmos gimimo dienos 400–800 TV per dieną.
. Nutukusiems vaikams ir paaugliams – 1200–2000 TV per dieną spalio–balandžio mėn. atsižvelgiant į nutukimo laipsnį.
. Nutukusiems (KMI >30) suaugusiesiems, ir vyresniems, ir jaunesniems nei 65 metų, – 1600–2000 TV.
Atsargumo priemonių turi būti imtasi vitamino D skiriant asmenims, sergantiems granuliomatoze, genetiniais sutrikimais, sukeliančiais hiperkalcemiją. Visose skelbiamose vitamino D vartojimo ir gydymo gairėse rekomenduojamų dozių ir gydymo trukmės skirtumai yra nedideli.
Kaip gydoma vitamino D stoka?
Gydyti skiriamos daug didesnės vitamino D dozės ir ilgesnį laiką. Kai tyrimais nustatoma, kad kraujyje susidariusi tinkama vitamino D koncentracija, gydytojas gali skirti palaikomąjį gydymą. Suaugusieji gydomi iki 10 000 TV paros doze 3–4 mėnesius. Kadangi dozės didelės, vartojamos ilgesnį laiką, klinikinė patirtis rodo, kad naudinga jas skirti taip: kas tris mėnesius – 200 000 TV, kas mėnesį – 50 000 TV, kas savaitę – 14 000 TV. Toks gydymo būdas pagrįstas vitamino D apykaitos organizme ypatumais ir klinikiniais tyrimais.
Vienkartinė didelė geriamoji 200 000 TV vitamino D dozė greitai, per 3–4 dienas, padidina vitamino D koncentraciją kraujyje. Vitamino D koncentracijos pokytis, išgėrus vienkartinę 200 000 TV dozę, priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [6, 7, 8]. Kai 25 (OH) koncentracija yra
mažesnė nei 50 nmol/l, per 3 mėnesius reikia suvartoti dvi 200 000 TV dozes, kad pasipildytų vitamino atsargos ir būtų normalizuota vitamino D koncentracija [4]. Taikant palaikomąjį vitamino D stokos gydymą, 25 (OH) koncentracija kraujo plazmoje tiriama po 3–4 mėnesių, toliau – kas 6 mėnesius: siekiama ją palaikyti tarp 75 ir 125 nmol/l [4]. Palaikomajam gydymui gali būti rekomenduojama didelė vitamino D3 200 000 TV dozė, kuri suvartojama kas tris mėnesius neviršijant 600 000 TV per metus. Išgėrus didelę 200 000 TV vitamino D dozę, padidėjusi koncentracija laikosi kelis mėnesius – priklauso nuo vitamino D stokos laipsnio, kūno masės ir amžiaus [7]. Taigi didelių vitamino D dozių režimas – greitas, užtikrintas ir patogus vitamino D stokos gydymo būdas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę