Sugrįžus pavasariui, kai dažnas jau būname persirgęs gripu ar paprastu peršalimu, neretai jaučiamės išsekę: trūksta energijos ir geros nuotaikos. Kuo galime sustiprinti savo organizmą, kol neprasikalė pirmosios dilgėlės ir kiti lietuviški žalumynai? Apie tai pasakoja UAB „Corpus sanum“ šeimos gydytoja Larisa Arlauskienė ir mitybos technologė kavinės „Suara“ vadovė Zeta Štarkevičienė.
Salieras
Žinovai sako, kad salierų valgome per mažai, o ši daržovė labai vertinga. „Sutarkuokite apvalius gumbus ir juos užpilkite tokiu užpilu: į aliejų pridėkite smulkintų riešutų, džiovintų dilgėlių, šalavijų, saulėgrąžų, kalendros miltelių ir viską išmaišykite. Šis užpilas tiks daržovių salotoms paskaninti“, – teigia Z. Štarkevičienė. Salieras vartojamas ne tik salotoms, bet ir apkepams, sriuboms, o aliejuje apkeptos saliero riekelės – gardus karštasis patiekalas.
Pasak šeimos gydytojos Larisos Arlauskienės, salieras naudingas mūsų sveikatai, nes padeda malšinti skausmą, alergijos simptomus. Vyresnio amžiaus žmonėms patartina vartoti salierų šaknis, nes jos iš organizmo šalina šlakus. Salieras stiprina organizmą fizinio krūvio metu, todėl jo reikėtų valgyti sunkiai dirbantiems ar aktyviai sportuojantiems. Įdomu ir tai, kad salieras laikomas ir afrodiziaku.
Citrinžolė
Malonaus stipraus citrinos kvapo citrinžolė turi ne tik stiprų antimikrobinį poveikį, bet ir gerina nuotaiką, kas itin svarbu po ilgos žiemos. „Smulkintas citrinžoles sumaišykite su smulkintomis paprikomis. Šis mišinys – puikus sriubų prieskonis. Citrinžolė suteikia aromato troškiniams, mėsos (vištienos, kiaulienos, jautienos) ir žuvies kepsniams, jūros gėrybėms“, – pataria Z. Štarkevičienė.
Pasak gydytojos L. Arlauskienės, naudinga gerti ir citrinžolės arbatą, ypač pavargus ar peršalus. Ji ramina, gerina virškinimą, mažina kūno temperatūrą.
Šalavijas
Z. Štarkevičienės teigimu, tai aštrus kiek kartokas prieskonis, kurį sutrynus galima naudoti salotoms, sriuboms, mėsos patiekalams.
„Šalavijo arbata padeda ir peršalus: lengvina kvėpavimą, mažina gerklės skausmą, skystina gleives ir padeda atsikosėti“, – sako gydytoja L. Arlauskienė.
Gelsvė
Ši prieskoninė žolė, ypač sudžiovinta, skoniu ir kvapu primena grybus. Gelsvė gana plačiai naudojama gaminant valgį. Skaninkite gelsve salotas, sriubas, troškinius, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus.
Liaudies medicinoje gelsvė naudojama nuo širdies, plaučių, kepenų negalavimų. Gelsvės arbata ramina nervus, turi antibakterinį poveikį. „Tačiau jos reikėtų vengti, jeigu sergate lėtiniu skrandžio uždegimu, nes gelsvė dirgina skrandžio gleivinę“, – pataria gydytoja L. Arlauskienė.
Vitamininės arbatos
Pasak mitybos specialistės Zetos Štarkevičienės, atėjus pavasariui reikėtų dažniau gerti natūralių vitamininių arbatų. Labai naudinga yra sumaltų erškėtuogių uogų ar kadagių spyglių (ar uogų) arbata. Ji geriama šilta arba vėsi, kaip tonizuojamasis gėrimas.
Pavyzdžiui, kadagių spyglių arbata ruošiama taip: sumalkite arba smulkiai supjaustykite spyglius, juos užpilkite karštu vandeniu ir pakaitinkite vandens vonioje 15 min.
Arba užpilkite spyglių mišinį vandeniu (1 l vandens – 1 valgomas šaukštas spyglių) ir valandą palaikykite termose. Gerkite šią organizmą stiprinančią vitamininę arbatą, paskaninę šaukšteliu medaus.
„Tačiau spyglių arbatą reikėtų gerti retai. Be to, kadagių spyglių ar uogų arbata nerekomenduojama sergant inkstų ligomis“, – įspėja šeimos gydytoja.
„Kelias erškėtuogių arba kadagių uogas galima įberti į raugintų kopūstų sriubą, tuomet sriuba bus maistingesnė“, – pataria pašnekovė.
Imbieras
Jame esantys fenoliai gerina virškinimą, atpalaiduoja skrandžio raumenis. Mokslininkų nustatyta, kad imbieras ne tik naikina virusus ir bakterijas, bet ir slopina pykinimą, susijusį su nėštumu ar chemoterapija. Jeigu vartojate vaistus, imbierą vartokite atsargiai, nes jis gali padidinti ar sumažinti kai kurių poveikį.
Imbieras tinka tiems, kurie nori atsisakyti rytinės kavos. Mitybos specialistė pataria gerti imbiero arbatą su citrina. Užplikykite 10–20 g imbiero, įdėkite truputį mėtų, melisų arba kitų vaistažolių pagal skonį. Toks gėrimas suteikia žvalumo ne mažiau nei rytinė kava.
„Vitamininė arbata su citrina, įtarkavus imbiero šaknies ar įbėrus imbiero miltelių, geriama peršalus ir pavasarį, kai norite sustiprinti organizmo atsparumą, suteikti kūnui daugiau energijos“, – teigia Zeta Štarkevičienė.
Cinamonas
Teigiama, kad kvapnusis cinamonas turi antibakterinių savybių, naudingas linkusiems į diabetą, be to, gerina nuotaiką, atpalaiduoja. Kasdien vartojant cinamono, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, susireguliuoja kraujospūdis.
Cinamonas plačiai vartojamas įvairių šalių virtuvėse. Jis ne tik tinka konditerijos gaminiams, bet sustiprina ir aštrių vištienos, kalakutienos ar jautienos patiekalų skonį. „Cinamono berkite į plovą, košes, morkų, moliūgų troškinius, pyragus, – pataria maisto technologė. – Pavyzdžiui, labai tinka cinamonas kepant morkų pyragą, taip pat gardi cinamonu pabarstyta silkė.“
Norite skanaus gėrimo? Į stiklinę įdėkite truputį cinamono lazdelės ar miltelių ir vieną gvazdikėlį, užpilkite verdančiu vandeniu. Po kelių minučių galėsite mėgautis skania arbata.
Česnakas
Jeigu norite nesirgti ar sustiprėti, suvalgykite po skiltelę česnako tris kartus per dieną. Mitybos specialistė pataria ant daržovių salotų užpilti išspaustų česnakų sulčių.
„Česnakas saugo nuo aterosklerozės, tai stiprus antioksidantas, antibiotikas“, – sako gydytoja L. Arlauskienė.
2007 m. Vakarų Australijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, valgantys česnaką, rečiau peršąla, o ir serga perpus trumpiau. Tačiau česnaką reikėtų atsargiai vartoti turintiems kraujo krešėjimo problemų, nes didesnis česnakų kiekis skystina kraują.
Pasak Z. Štarkevičienės, stipriausią poveikį sveikatai turi švieži česnakai, auginti Lietuvoje. Česnakus laikykite tamsioje vėsioje gerai vėdinamoje vietoje, kad apsaugotumėte nuo tiesioginių saulės spindulių ir šviesos.
Svogūnas
„Svogūnas naudingas ne tik gydant peršalimą, bet ir stiprinant organizmo atsparumą peršalimo ligoms, kurių antroji banga paprastai nuvilnija ir pavasarį. Svogūnas dezinfekuoja burnos ertmę, stiprina dantenas, naikina virusus, mikrobus“, – pasakoja gydytoja.
„Pasistenkite kuo dažniau valgyti svogūnų laiškų, dėkite jo į salotas ir kitus patiekalus. Nepatingėkite kartkartėmis bent porą minučių laiškų ir pakramtyti“, – pataria Z. Štarkevičienė.
Vitaminų pagardas
2 puodeliai petražolių šaknų
4 česnako skiltelės
1 aitrioji paprika
1/2 svogūno galvutės
Sutrinkite petražoles, česnakų skilteles, aitriąsias paprikas, sutarkuokite svogūną ir viską sumaišykite į vientisą masę. Tai puikus vitaminingas pagardas pavasarį, tinka kepintoms daržovėms, mėsos ar makaronų patiekalams.
Jėgų suteikiantis skanėstas
Imbieras, citrina ir medus (1:1:1)
Nuplautą imbiero šaknį ir citriną su žievele sutarkuokite smulkia trintuve. Pridėkite medaus ir viską gerai išmaišykite. Ši tyrelė stiprina imuninę sistemą, sugrąžina fizines jėgas.
Rekomenduojama šio skanėsto kasdien suvalgyti po kelis šaukštelius.
Daržovių troškinys su imbieru
1 stiklinė kubeliais pjaustytų morkų
½ stiklinės supjaustyto saliero gumbo
1 stiklinė kalafiorų
½ stiklinės lęšių
1 svogūno galvutė
3 skiltelės česnako
4 valg. šaukštai aliejaus
1 valg. š. miltų
1 valg. š. tarkuoti imbiero
1 stiklinė vandens
Aliejuje pakepinkite 2 min. česnaką, morkas, svogūną, po to pridėkite miltų ir dar 1 min. pakepinkite. Salierą, kalafiorą, lęšius sudėkite į puodą ar troškintuvą, užpilkite stikline vandens ir troškinkite 15 min. ant mažos ugnies. Po to į tą patį puodą sudėkite aliejuje pakepintas daržoves, viską lengvai išmaišykite ir dar patroškinkite 5 minutes.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę