Genų inžinerija ir mūsų maistas

Sparčiai besivystantis genetikos mokslas, biotechnologija įdavė žmogui į rankas labai galingą priemonę, galinčią keisti natūralias augalų ir gyvūnų savybes. Tai - genų inžinerija. Taikant genetines modifikacijas tikimasi didėjantį Žemėje žmonių skaičių geriau aprūpinti maistu, pluoštu, vaistais. Tačiau kartu genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) kelia ir didžiulį rūpestį: toks neatsakingas elgesys su gamta gali sukelti nenuspėjamas ir labai pavojingas pasekmes. Genų inžinerijos taikymas - pavojingas žaidimas ne tik su žmonijos, bet ir su visos gyvybės likimu. Viena iš legendų apie Atlantidos žuvimą sako, kad buvo sukurta veislė tokių augalų, kurie išaugdavę per keletą dienų (genetinės modifikacijos), taip buvusi pažeista energetinė pusiausvyra, sukėlusi katastrofą...
 

Genetinių modifikacijų galimybės?
Genai yra dezoksiribonukleininės rūgšties, DNR molekulės grandinės dalys, juose užkoduota genetinė paveldimumo informacija. Genų inžinerija - tai dirbtinis šių grandinės dalių pertvarkymo procesas. Tokiu būdu genetiškai modifikuojant galima vienam organizmui būdingus genus perkelti į kitą organizmą ir suteikti jam kai kurias norimas, bet svetimas savybes. Pavyzdžiui, sojai perkeliamas riešutų genas, ji turi daugiau baltymų, bet yra pavojinga tiems, kurie alergiški riešutams. Pomidorams perkeliamas žuvų genas, jie tampa atsparūs šalčiui ir patvaresni, juos geriau transportuoti. Daugumai žemės ūkio augalų genetiškai modifikuojant suteikiamas atsparumas kenkėjams, pavyzdžiui, bulvėms - atsparumas kolorado vabalui, sojai, kviečiams - atsparumas herbicidams, tuomet jų daug galima suberti į dirvožemį ir derlius bus didesnis.
Genetiškai modifikuoto maisto tinklas plečiasi
Genetiškai modifikuoti augalai buvo pradėti auginti 1996 m. ir šiuo metu jau 36 proc. pasaulyje auginamos sojos, 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapso, 7 proc. kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos ir kt. Maisto specialistų teigimu, net iki 80 proc. gaminamų maisto produktų gali turėti GMO. Soja ir sojos produktai įeina maždaug į 25 000 maisto produktų: kepinius, šokoladą, ledus, kakavos gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitaminų preparatus ir t.t. Gaminant didelę dalį šių produktų naudojama genetiškai modifikuota soja.
Kuo pavojingi maiste e

santys genetiškai modifikuoti organizmai?
Pirmiausia jie gali sukelti alergines ligas. Ši liga tampa vis grėsmingesnė. Alergiją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. Žmonės, kurie alergiški GMO baltymams, turės vengti labai didelio kiekio tokių maisto produktų. Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs tik tam tikriems žinomiems virusams, bet jie gali sudaryti sąlygas naujoms virusinėms ligoms.
Kaip minėta, kai kuriems augalams, juos genetiškai modifikuojant, suteikiamas atsparumas herbicidams. Eksperimentai su ankštiniais augalais, apdorotais "Monsatos" firmos gaminamu Roundopu parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms Roundopu apdorotų ankštinių augalų ekstrakto, atsirado pelių lyties organų pakitimų. Galima daryti prielaidą, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinamoji gensoja, apdorota Roundapu, turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims, ir vyrams, ir ypač vaikams.
Didžiulę kovą tarp GMO propaguotojų ir gamintojų atspindi Vakarų spaudoje aprašyta įdomi istorija apie genetiškai modifikuotų bulvių poveikio žiurkėms tyrimus. Vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai Anglijoje, Aberdino mieste esančiame Rowet institute, nustatė, kad genetiškai modifikuotomis bulvėmis šertoms žiurkėms sumažėjo plaučių, širdies ir smegenų masė, susilpnėjo jų imuninė sistema. Į bulves buvo įdėta augalinio baltymo lektino genų. Lektinas priklauso glikoproteidams, esantiems sojoje, kviečiuose. Buvo paimtas mažiausiai toksiško lektino turintis genas iš gėlių - pavasarinių snieguolių. Taip genetiškai modifikuotų bulvių želmenys apsaugomi nuo amarų ir kitų kenkėjų.
A.Puštai bandymų rezultatai buvo paskelbti 1998 m. rugpjūčio mėn. per televiziją ir pabrėžta, kad bandymai su GMO turi vykti tik laboratorijose. A.Puštai buvo atleistas iš darbo praėjus 2 dienoms po jo interviu televizijoje, jam buvo uždrausta skelbti savo genetinių tyrimų rezultatus, nutraukta jo vadovaujamų tyrimų programa. Grupė mokslininkų iš 13 šalių pakartojo A.Puštai eksperimentus, priėjo prie panašių išvadų ir pareikalavo, kad būtų reabilituotas A.Puštai ir būtų leista jam pratęsti darbą. Rowet institutas pranešė, kad leis skelbti A.Puštai tyrimų rezultatus. Šie įvykiai paskatino diskusijas dėl maisto ir pašarų turinčių GMO saugumo. Pradėta analizuoti kilusių prieštaravimų tarp politikų, maisto pramonės atstovų ir mokslininkų priežastis. Paaiškėjo, kad Rowet institutas, iš kurio buvo atleistas A.Puštai, finansuojamas galingos Amerikos firmos "Monsanto", kuri pirmauja maisto su GMO gamyboje.
Teigiami ženklai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
1996 m. gruodžio pabaigoje ES leido vartoti genkukurūzus. Beveik tuo pačiu metu Šveicarijoje leista vartoti gensoją. Vienok ES parlamentas 183 balsais prieš 13 pareikalavo, kad gensoja būtų deklaruojama ir atskirai parduodama, bei nurodė būtinybę tirti genetiškai apdoroto maisto įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tačiau dabar dauguma mokslinių tyrimų įrodo, kad nebuvo reikiamai įvertinta tokių produktų sukeliama rizika.
Jau 1997 m. buvo paskelbta 10 firmų, kurios atsisako naudoti gensoją. Tarp jų ir "Kraft Jakobs Suchard". Kosmetikos firma "Weleda" atsisakė kremams naudoti lecitiną, išskirtą iš gensojos. Pasaulyje garsi vaikų maisto gamybos firma "Gerber" 1999 m. liepą paskelbė, kad atsisako gensojos.
1998 m. apklausta 6700 europiečių iš 8 ES šalių, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos. Vidutiniškai 61 proc. apklaustųjų nenori vartoti maisto, kuriame yra GMO. Iš jų 79 proc. Italijoje ir 47 proc. Olandijoje. Šveicarija, dauguma ES šalių įstatymais riboja genetines modifikacijas ir taip pakeistų organizmų naudojimą.
Lietuvos Respublikos Seime šių metų birželio 12-ąją priimtas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymas. Tai labai reikšmingas ir žmogui, ir visai gamtai dokumentas, bet jis įsigalios tik nuo 2002 gruodžio 31 d., nes reikia dar daug poįstatyminių dokumentų. Tačiau jau dabar žmonės turi kuo plačiau sužinoti apie GMO ir iš jų pagamintus maisto produktus. Jie ir Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, turi būti specialiai ženklinami, žmonės turi turėti galimybę rinktis - ar vartoti kiek brangesnį saugų, ekologišką, neužterštą kenksmingomis medžiagomis maistą, ar įprastinį, pagamintą iš žaliavų, augintų naudojant chemines medžiagas, ar maistą iš GMO, kuris, deja, yra ir bus pigesnis.
Čia pravartu priminti, kad ekologiniuose ūkiuose neleidžiama naudoti genetiškai pakeistų sėklų ir augalų, neleidžiama veisti ir laikyti genetiškai modifikuotų veislių ir rūšių gyvulių. Taigi ekoproduktų vartotojai yra apsaugoti nuo labai rizikingo maisto, kuris visame pasaulyje kelia kaskart didesnį susirūpinimą.
Judėjimas prieš genetiškai modifikuotą produkciją
Vakarų Europoje egzistuoja judėjimas "Genų apsaugos iniciatyva", kuris draudžia gamtoje skleisti GMO bei naudoti juos maistui, genetiškai manipuliuoti gyvūnais, reikalauja uždrausti gyvūnų ir augalų patentavimą, nes gyvybė nėra prekė, todėl negalima patentuoti genetiškai pakeistų augalų, gyvūnų, nes jie nėra žmogaus atradimas. Vienok šis judėjimas nedraudžia fundamentalių tyrimų genų inžinerijos srityje. Nedraudžiama genoterapija, nes yra gentechniniu būdu sukurtų medikamentų, kurie sėkmingai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau "Genų apsaugos iniciatyva" reikalauja įstatymais apriboti genetines manipuliacijas, pramoninę genetiškai modifikuotą produkciją, bandymus su rizikingais organizmais. Reikalaujama įrodyti genetinių manipuliacijų ir jų vartojimo saugumą, poreikio būtinybę, alternatyvos nebuvimą, etinę atsakomybę.
Žmogus negali visiškai kontroliuoti genų inžinerijos "antpuolio" ir jo pasekmių. Dar nėra metodų, kurie padėtų tą procesą pakreipti vien teigiama kryptimi, ypač kontroliuoti paveldimumą. GMO likimas ir poveikis žmogui yra nenuspėjami, tokių organizmų paplitimas yra nelaikinas. Jų neturi patekti ir į mūsų maisto produktus. Taigi būkime budrūs - domėkimės vartojamo maisto sudėtimi.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

xwpYXUiGHefWVARMp
2012-07-25 04:14
It is unusual for me to dovsicer something on the web that’s as entertaining and intriguing as what you have got here. Your page is sweet, your graphics are outstanding, and what’s more, you use reference that are relevant to what you are saying. You’re certainly one in a million, keep up the good work! Wish you 2011 Happy New Year!
Karolina
2009-10-29 14:31
Labai geras straipsnis:)
Jolanta
2008-04-25 17:56
Labai ačiū už tokį straipsnį.Ir norėtūsi kuo daugiau informacijos ir kontrolės iš atitinkamų tarnybų.
Andrius
2007-11-15 18:23
Man taip pat :)
Andrius
2007-11-15 18:22
Man taip pat :)
Sandra
2007-10-17 22:40
praverte lb ;)
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai