Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar.
Sodos hidrokarbonatas (sinonimai – natrio bikarbonatas, geriamoji soda, maistinė soda) – tai balti kiek sūraus skonio kristaliniai bekvapiai milteliai. Anglų kalboje vartojami du terminai: baking soda (liet. maistinė ar kepimo soda) ir washing soda (liet. valomoji soda).
Natrio bikarbonatas (maistinė soda) plačiai vartojama buityje, kepiniuose (rūgštims neutralizuoti), medicinoje (metabolinei acidozei gydyti, nudegus žaizdoms gydyti medicinos įstaigose) ir kt.
Maistui
Kaip žinoma, importuoti vaisiai ir daržovės ilgiau negenda, nes yra apipurškiami chemikalais. Juos galite pašalinti paprastu geriamosios sodos tirpalu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeuto Juozo Ruolios teigimu, parduotuvėje pirktas daržoves ir vaisius reikia pamerkti 15-kai minučių į koncentruotą sodos tirpalą (1 litrui vandens – sauja sodos). Chemikalai ištirps, vaisiai bus sveikesni ir skanesni.
Jeigu norite, kad greičiau išvirtų žirniai, pupelės, juos užmerkite į vandenį, kuriame ištirpintas žiupsnelis sodos.
„Žinoma, kad soda naudojama kepant pyragus, blynus, sausainius ir pan. Soda yra tešlos kildiklis, suteikiantis tešlai trapumo, minkštumo. Tik nepamirškite sodos „nugesinti“ citrina, grietine ar actu. Nuo senų laikų soda taip pat naudojama stiklainiams plauti prieš sterilizaciją, marinuojant ar konservuojant daržoves“, – sako maisto technologė Zeta Štarkevičienė.
Grožiui
Pasak gydytojos dermatologės Daivos Stanienės, jeigu yra sukietėjusi ar suragėjusi alkūnių, kelių ar kulnų oda, galima daryti karštas voneles su soda (3 l vandens – 1 šaukštas sodos). Oda suminkštėja, lengviau atsilupa ir pasišalina raginis odos sluoksnis. „Tačiau netikėkite panašaus turinio informacija internete: „veidą galite nuvalyti ir tokiu mišiniu: 1 šaukštelį kokybiško medaus sumaišykite su 1 šaukšteliu sodos. Gauta tyrele švelniai pamasažuokite veido ir kaklo odą. Palaikykite 3–5 minutes, tuomet nuplaukite vandeniu. Jūsų pagamintas ploviklis atgaivins odą, suteiks jai švelnumo; padės išvengti užsikimšusių porų ir spuogų“ – negalima naudoti sodos kaip odos šveitiklio, nes tai gana agresyvi priemonė, kuri gali sudirginti odą ir sukelti jos uždegimą“, – pataria D. Stanienė.
Jeigu plaudami galvą šampūnu, į jį įbersite truputį sodos, išplauti plaukai ne tik labiau blizgės, bet ir bus minkštesni, lengviau šukuosis. Nebijokite patobulinti savo kasdienio šampūno žiupsniu valgomosios sodos.
Sveikatai
Sodos tirpalu skalaukite skaudamą gerklę. O jeigu stiklinėje karšto pieno ištirpinsite 1 šaukštą sviesto, 1 šaukštą medaus, ½ šaukštelio sodos, šis gėrimas padės kosint ar sergant bronchitu. Geriamoji soda padeda pašalinti iš organizmo rūgščių perteklių, toksinus. Receptas toks: 1 l vandens ištirpinkite 5–6 g geriamosios sodos ir išgerkite lėtai mažais gurkšneliais.
Pasak gydytojos burnos higienistės Odetos Žaltauskienės, soda yra naudojama ir atliekant profesionalią burnos higieną. Šios procedūros metu naudojamas specialus antgalis – sodapūtė ir soda. „Pašalinus akmenis, soda atkuria natūralų dantų baltumą, šalina minkštą ir pigmentines dantų apnašas (ypač iš tarpdančių), kurios susidaro nuo kavos, tabako. Patartina procedūrą atlikti vieną kartą per metus“, – teigia burnos higienistė.
Gydytojos akušerės-ginekologės Ingridos Kravčenkienės teigimu, jeigu moteris vargina baltosios išskyros ir niežulys (makšties kandidozė), gali padėti šilta vonelė su geriamąja soda: 3 l vandens – 1 valg. šaukštas (be kaupo) sodos. Tai nuramins niežulį ir nemalonų perštėjimą. Aišku, tai laikina priemonė, ir jeigu po kelių procedūrų nepasijausite geriau, kreipkitės į gydytoją.
Pasak jos, tos pačios koncentracijos tirpalą galima pasidaryti ir makščiai skalauti: 1 arbatinį šaukštelį sodos ištirpinkite stiklinėje karšto virinto vandens, į gautą tirpalą įpilkite šalto vandens, kad bendras skysčio kiekis sudarytų 1 litrą. Tirpalu skalaukite makštį, jeigu esate nėščia, yra baltųjų, grybelis ar uždegimų, kai atostogaujate ar esate komandiruotėje ir negalite pasinaudoti kvalifikuoto gydytojo pagalba.
„Soda padeda atkurti makšties pH (rūgščių šarmų pusiausvyrą). Galima daryti praplovimus ne daugiau nei 3–6 dienas, nes gali išsausėti makštis. Moksliškai šios priemonės efektyvumas nėra įrodytas, bet naudojamas kaip nacionalinis paveldas, perduodamas iš lūpų į lūpas“, – sako gydytoja.
Sveikai buičiai
Jau senovės egiptiečiai skalbdami naudojo gamtoje atrastas natūralias natrono (panašus į muilą) druskas, kurias sudarė sodos karbonatai ir bikarbonatai. Pasak alergologės pulmonologės dr. Eglės Vaitkaitienės, sodos tirpalas pasižymi šarminėmis savybėmis, todėl gerai nuvalo virtuvės įrengimų paviršius, šalina riebalus, naikina pelėsių sporas.
Namų ruošoje ar buityje pravers sodos tirpalas. Jį pasigaminsite į dubenėlį įbėrę 1/2 stiklinės sodos ir įpylę truputį vandens, kad susidarytų kremo konsistencijos tyrelė. Ja, uždėjus ant kempinėlės, galite nuvalyti keramines plyteles, vonią, kriauklę, viryklę. Galite į tirpalą pridėti šlakelį skysto muilo, acto ar citrinos rūgšties. Jeigu paviršiai labai užteršti, palikite nakčiai, kad soda su minėtais priedais geriau įsigertų. Ypač sėkmingai tokiu tirpalu valosi pridegusi orkaitė, viryklės paviršius – pašalinami riebalai ir nereikia vartoti jokių cheminių valiklių. Pridegusius puodus ar skardas išvalysite į juos gausiai pribėrę sodos, įpylę šiek tiek vandens ir trumpai pakaitinę ant ugnies. Toks valymas – ekonomiškas ir sveikas. „Mikrobangų krosnelę, šaldytuvą, kitus buitinius prietaisus venkite valyti cheminėmis priemonėmis, geriau pasigaminkite saugią ir paprastą sodos bei vandens pastą. Tuomet išvengsite nepageidaujamos alergijos, rūpesčių ir sutaupysite savo biudžetą“, – pataria Z. Štarkevičienė. Pasak jos, soda gerai išvalo ir emaliuotus indus, kurie linkę greitai patamsėti. Itin gražiai blizga sodos tirpalu nuvalyti stalo įrankiai, vazos, chromuotos automobilio detalės ir pan.
Soda padeda apsisaugoti nuo nemalonaus kanalizacijos vamzdžių kvapo ir kamščių susidarymo. Ką reiktų daryti? Kartą per savaitę į kriauklę įpilkite stiklinę sodos (jeigu labai užsikimšo, ant viršaus užpilkite stiklinę acto). Truputėlį palaukę, gausiai nuplaukite karštu vandeniu. Jeigu vamzdžiai jau užsikimšo, padės toks mišinys: puodelis geriamosios sodos, puodelis druskos ir puodelis acto. Pirmiausia į sausą kriauklę suberkite sodą, po to druską, paskiausiai – actą. Po 15 min. gausiai praplaukite verdančiu vandeniu.
„JAV sodos bikarbonatas yra registruotas kaip aplinkai saugus biopesticidas. Sodos tirpalas yra geras dezinfektantas ir gali būti taip pat naudojamas namuose esantiems baseinams, sūkurinėms vonioms valyti“, – teigia gydytoja E. Vaitkaitienė.
Sugers nemalonius kvapus
Pasak gydytojos alergologės-pulmonologės dr. Eglės Vaitkaitienės, maistinė soda yra natūralus saugus aplinkai cheminis elementas. Nedidelis indelis su soda maisto spintoje ar šaldytuve padės išsaugoti gerą kvapą. Tik nepamirškite kartais sodos pakeisti šviežia.
Jei vertinate natūralumą, maistinė soda gali puikiai pagelbėti skalbiant drabužius. Jeigu norite pagyvinti vilnonių drabužių spalvą ir pašalinti prakaito kvapą, į skalbimui paruoštą vandenį įberkite šaukštą sodos.
Jeigu jaučiate, kad rankšluosčiai, patalynė, kojinės nemaloniai kvepia, prieš skalbimą šiek tiek sodos įpilkite į skalbimo priemonei skirtą mašinos skyrelį.
Jeigu vengiate dirbtinių automobilio kvapiklių ir norite pašalinti nemalonius rūkalų kvapus, į mašinoje esančią peleninę įpilkite šaukštelį sodos, ir kvapas automobilio salone pagerės.
„Dažnai sportuojančių žmonių sportinė avalynė skleidžia nemalonų prakaito kvapą, ilgainiui joje gali apsigyventi ir grybelių sporos. Jeigu nėra galimybės turėti kelis sportinių batelių komplektus, po treniruotės batelius ne tik pravėdinkite, bet įdėkite ir drobinį maišelį su sodos milteliais (ar jų įberti į batelius). Prieš apsiaudami sodos miltelius iškratykite. Beje, nemalonų batų kvapą gaivina ir levandos“, – sako alergologė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę