Jūros kopūstai: pabandyti verta

 

 

Jūros kopūstų skonį žinome daugelis, tik vieni juos mėgsta, o kiti nuo jų suka nosį... Dietologai mano, kad jūros kopūstams vis dėlto reikėtų rodyti daugiau pagarbos, mat jame slypi .

 

 

Išskirtinė sudėtis

 

Jūros kopūstai, arba laminarijos, – tai daugiametis augalas, kuris gali gyvuoti net 11–18 metų. Jų „sodai“ auga 410 metrų gylyje Baltosios, Karos, Juodosios, Japonų ir Ochotsko jūrų gelmėse. Laminarijos rūšių yra nemažai (apie 30), ir daugelis jų nuo neatmenamų laikų vartojamos maistui. Pavyzdžiui, Japonijoje žinoma apie 150 kulinarinių receptų su laminarijomis – gaminamos sriubos, salotos, ragu, užkepėlės, padažai, balandėliai ir pan. Džiovintus jūros kopūstus japonai vartoja kaip prieskonį, o šviežius marinuoja. Šis vandens augalas dažnai naudojamas ir gaminant kosmetiką.

Jūrų kopūstų cheminė sudėtis unikali: didelis kiekis aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų. Palyginti su paprastais kopūstais, laminarijose yra dvigubai daugiau fosforo, 11 kartų daugiau magnio, 16 kartų geležies, 40 kartų natrio. Tai bene vienintelis maistinio jodo šaltinis.

Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jūros kopūstuose yra toks provitamino A kiekis, kaip ir vaisiuose – obuoliuose, slyvose, vyšniose, apelsinuose. Pagal vitamino B1 kiekį džiovinti jūros kopūstai nenusileidžia sausoms mielėms. 100 g sausų jūros kopūstų turi 10 mikrogramų vitamino B12. Džiovintose laminarijose vitamino C yra nuo 15 iki 240 mg, o žaliuose – 30–47 mg. Pagal vitamino C kiekį jūros kopūstai prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. Jūros kopūstuose yra vitaminų D, K, PP.

Jūros kopūstai naudingi ir tuo, kad jų sudėtyje gausu biologiškai veiklių medžiagų – alginatų. Alginatus žinome kaip maiste naudojamus konservantus (E 400–404, E 406, E 421), tačiau tai nėra sveikatai žalingos medžiagos. Alginatai pirmiausia žinomi kaip ypač efektyvūs absorbentai, surenkantys ir iš organizmo šalinantys sunkiuosius metalus, organinės kilmės toksines medžiagas ir laisvuosius radikalus, t.y. tai, ką dažniau vadiname šlakais.

 

Neleidžia susirgti

 

Senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai laminariją vadino jūros ženšeniu, mat žinojo, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas. Sunku suskaičiuoti visas jūros kopūstų naudingąsias savybes, išvardysime tik keletą jų.

Švelniai valo virškinamąjį traktą. Aktyvūs sorbentai (manitas, algino rūgštis), patekę į žarnyną, tiesiog iššluoja nemažai jame susikaupusių nuodingų medžiagų.

Padeda išvengti jodo trūkumo, gerina skydliaukės veiklą. Skydliaukė yra svarbi endokrininė liauka, kuri turi įtakos medžiagų apykaitai. Normaliam hormonų išskyrimui būtina sąlyga – pakankamas jodo kiekis organizme. Šio mikroelemento dienos norma yra apie 200 mikrogramų. Jeigu vartojamo maisto produktuose jo nepakanka, prasideda kompensacinis skydliaukės didėjimo procesas, kuris dažnai tampa negrįžtamas. Tai organizmo reakcija į jodo trūkumą.

Kraujagyslėse neleidžia kauptis cholesteroliui. Jūros kopūstuose yra medžiagų, kurios tiesiog naikina kraujagyslėse prasidėjusį cholesterolio plokštelių susidarymo procesą. Ne be reikalo japonai 10 kartų rečiau serga ateroskleroze nei Vakarų šalių gyventojai.

Taip pat šiuos augaluose esantys polisacharidai, vitaminai, mikroelementai aktyvina kraujo cirkuliaciją, limfos nutekėjimą ir taip pat neleidžia susidaryti trombams. Be to, biologiškai veiklios medžiagos stimuliuoja ląstelių atsinaujinimo procesus.

Stiprina imunitetą, saugo nuo vėžio. Jūros kopūstuose esantis polisacharidų kompleksas stimuliuoja imuninę sistemą. Japonės ir kinės, kasdien vartojančios jūros kopūstus, daug rečiau serga krūties vėžiu nei jų bendraamžės Europoje.

Reguliuoja svorį ir padeda lieknėti. Jūros kopūstuose gausu ląstelienos, juose mažai kalorijų.

Padeda sutrikus lytinei funkcijai. Nuolat valgydami jūros kopūstus vyrai gali padėti sau normalizuoti sutrikusią prostatos funkciją. Be to, jie veikia kaip puikus afrodiziakas!

Daugelis sveikatą gerinančių jūros kopūstų savybių tikriausiai lėmė tai, kad Senovės Kinijoje imperatoriaus Kansi valdymo laikais šių augalų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, kad būta imperatoriaus įsako, įpareigojančio Kinijos piliečius kasdien vartoti jūros kopūstų. Jūros kopūstai buvo perkami už valstybės lėšas ir vežami į atokiausius šalies kampelius.

 

Ką pasirinkti

 

Jūros kopūstai jau seniai prarado egzotiško maisto statusą – dabar jų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre ar sveiko maisto parduotuvėje. Kokius geriau pirkti?

Sausi jūros kopūstai yra išsaugoję visas naudingas medžiagas. Džiovinti jūros kopūstai turi būti lygios tekstūros, nesulipę. Tokia forma juos galima laikyti iki trejų metų – prieš vartojimą pakanka užmerkti šaltame vandenyje (terminis apdorojimas suardo jodą).

Marinuoti konservuoti jūros kopūstai gali būti saugomi kambario temperatūroje, atidaryti šaldytuve – ne daugiau nei 2 paras). Naudingiausias laikomi augalai, kurie užkonservuoti jų augimvietėse (Baltojoje, Barenco, Japonų jūrose) stikliniuose ar metaliniuose induose (plastikiniame inde laminarija praranda daugelį naudingų savybių). Geros kokybės jūros kopūstai turi būti elastingi, nekieti. Konservuojant paprastai naudojamas tik aliejus ir prieskoniai – jokių konservantų! Dietologai pataria nepirkti salotų, pagardintų majonezu, – kartais taip gamintojas bando paslėpti ne itin aukštą produkto kokybę.

Vieną du kartus per savaitę patariama suvalgyti šaukštą džiovintų jūros kopūstų. Juos gali valgyti vaikai, ypač jei jiems stinga jodo. Ruošiant maistą vaikams geriau naudoti džiovintus ar šaldytus jūros kopūstus. Jais galima pagardinti virtą kiaušinį ar žuvies filė, jūros kopūstus susmulkinus ir sumaišius su alyvuogių aliejumi – tokį užpilą vaikas suvalgys net nepastebėjęs... Jei vaikas atsisako valgyti ir tokį patiekalą, tuomet jūros kopūstų galite įmaišyti į ryžių garnyrą, sumaišyti su tarkuotomis morkomis ar kepintais svogūnais.

Tiesa, namų sąlygomis galite patikrinti, ar jūsų nusipirktuose jūros kopūstuose yra jodo. Reikia šiek tiek produkto sumaišyti su vandeniu ir įdėti krakmolo. Jei krakmolas nusidažys violetine spalva, jodo tikrai yra.

Būkite atidūs

Jūros kopūstų nepatariama vartoti sergant nefritu, furunkulioze, hemoragine diateze, tuberkulioze, kepenų ligomis ar ligomis, kai negalima vartoti jodo preparatų. Nepageidaujami jie ir nėščiosioms, taip pat tiems, kieno organizmo jautrumas jodui yra padidėjęs. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant jūros kopūstus, jie gali sukelti apsinuodijimą jodu.

 

Salotos su jūros kopūstais

 

Jums reikės: apie 300 g raudongūžių kopūstų, 1 didesnės morkos, vidutinio dydžio paprikos, 100 g šaltame vandenyje išmirkytų arba konservuotų jūros kopūstų.

Kopūstą, morką sutarkuokite, papriką supjaustykite kubeliais, suberkite jūros kopūstus. Pagardinkite maltais pipirais, galite užberti moliūgų ar sezamo sėklų, užpilkite šaukštu alyvuogių aliejaus, pašlakstykite citrinos sultimis.

Šią mišrainę tinka valgyti priešpiečiams, ji puikiai tiks su žuvies patiekalais ant pietų stalo.

Skanaus!

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Karina
2014-11-06 16:28
Sveiki, kaip jūs parašėt aš sumaišiau jūros kopūstus su vandeniu ir krakmolu, bet jie nenusidažė violetine spalva. Bandžiau šį eksperimentą su įvairiais džiovintais jūros kopūstais, bet norimo rezultato nebuvo. Gal galite patarti džiovintus jūros kopūstus kuriuose tikrai būtų jodo?
Karina
2014-11-06 16:27
Sveiki, kaip jūs parašėt aš sumaišiau jūros kopūstus su vandeniu ir krakmolu, bet jie nenusidažė violetine spalva. Bandžiau šį eksperimentą su įvairiais džiovintais jūros kopūstais, bet norimo rezultato nebuvo. Gal galite patarti džiovintus jūros kopūstus kuriuose tikrai būtų jodo?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai