){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jūros kopūstų skonį žinome daugelis, tik vieni juos mėgsta, o kiti nuo jų suka nosį... Dietologai mano, kad jūros kopūstams vis dėlto reikėtų rodyti daugiau pagarbos, mat jame slypi .
Išskirtinė sudėtis
Jūros kopūstai, arba laminarijos, – tai daugiametis augalas, kuris gali gyvuoti net 11–18 metų. Jų „sodai“ auga 4–10 metrų gylyje Baltosios, Karos, Juodosios, Japonų ir Ochotsko jūrų gelmėse. Laminarijos rūšių yra nemažai (apie 30), ir daugelis jų nuo neatmenamų laikų vartojamos maistui. Pavyzdžiui, Japonijoje žinoma apie 150 kulinarinių receptų su laminarijomis – gaminamos sriubos, salotos, ragu, užkepėlės, padažai, balandėliai ir pan. Džiovintus jūros kopūstus japonai vartoja kaip prieskonį, o šviežius marinuoja. Šis vandens augalas dažnai naudojamas ir gaminant kosmetiką.
Jūrų kopūstų cheminė sudėtis unikali: didelis kiekis aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų. Palyginti su paprastais kopūstais, laminarijose yra dvigubai daugiau fosforo, 11 kartų daugiau magnio, 16 kartų geležies, 40 kartų natrio. Tai bene vienintelis maistinio jodo šaltinis.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jūros kopūstuose yra toks provitamino A kiekis, kaip ir vaisiuose – obuoliuose, slyvose, vyšniose, apelsinuose. Pagal vitamino B1 kiekį džiovinti jūros kopūstai nenusileidžia sausoms mielėms. 100 g sausų jūros kopūstų turi 10 mikrogramų vitamino B12. Džiovintose laminarijose vitamino C yra nuo 15 iki 240 mg, o žaliuose – 30–47 mg. Pagal vitamino C kiekį jūros kopūstai prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. Jūros kopūstuose yra vitaminų D, K, PP.
Jūros kopūstai naudingi ir tuo, kad jų sudėtyje gausu biologiškai veiklių medžiagų – alginatų. Alginatus žinome kaip maiste naudojamus konservantus (E 400–404, E 406, E 421), tačiau tai nėra sveikatai žalingos medžiagos. Alginatai pirmiausia žinomi kaip ypač efektyvūs absorbentai, surenkantys ir iš organizmo šalinantys sunkiuosius metalus, organinės kilmės toksines medžiagas ir laisvuosius radikalus, t.y. tai, ką dažniau vadiname šlakais.
Neleidžia susirgti
Senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai laminariją vadino jūros ženšeniu, mat žinojo, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas. Sunku suskaičiuoti visas jūros kopūstų naudingąsias savybes, išvardysime tik keletą jų.
Švelniai valo virškinamąjį traktą. Aktyvūs sorbentai (manitas, algino rūgštis), patekę į žarnyną, tiesiog iššluoja nemažai jame susikaupusių nuodingų medžiagų.
Padeda išvengti jodo trūkumo, gerina skydliaukės veiklą. Skydliaukė yra svarbi endokrininė liauka, kuri turi įtakos medžiagų apykaitai. Normaliam hormonų išskyrimui būtina sąlyga – pakankamas jodo kiekis organizme. Šio mikroelemento dienos norma yra apie 200 mikrogramų. Jeigu vartojamo maisto produktuose jo nepakanka, prasideda kompensacinis skydliaukės didėjimo procesas, kuris dažnai tampa negrįžtamas. Tai organizmo reakcija į jodo trūkumą.
Kraujagyslėse neleidžia kauptis cholesteroliui. Jūros kopūstuose yra medžiagų, kurios tiesiog naikina kraujagyslėse prasidėjusį cholesterolio plokštelių susidarymo procesą. Ne be reikalo japonai 10 kartų rečiau serga ateroskleroze nei Vakarų šalių gyventojai.
Taip pat šiuos augaluose esantys polisacharidai, vitaminai, mikroelementai aktyvina kraujo cirkuliaciją, limfos nutekėjimą ir taip pat neleidžia susidaryti trombams. Be to, biologiškai veiklios medžiagos stimuliuoja ląstelių atsinaujinimo procesus.
Stiprina imunitetą, saugo nuo vėžio. Jūros kopūstuose esantis polisacharidų kompleksas stimuliuoja imuninę sistemą. Japonės ir kinės, kasdien vartojančios jūros kopūstus, daug rečiau serga krūties vėžiu nei jų bendraamžės Europoje.
Reguliuoja svorį ir padeda lieknėti. Jūros kopūstuose gausu ląstelienos, juose mažai kalorijų.
Padeda sutrikus lytinei funkcijai. Nuolat valgydami jūros kopūstus vyrai gali padėti sau normalizuoti sutrikusią prostatos funkciją. Be to, jie veikia kaip puikus afrodiziakas!
Daugelis sveikatą gerinančių jūros kopūstų savybių tikriausiai lėmė tai, kad Senovės Kinijoje imperatoriaus Kansi valdymo laikais šių augalų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, kad būta imperatoriaus įsako, įpareigojančio Kinijos piliečius kasdien vartoti jūros kopūstų. Jūros kopūstai buvo perkami už valstybės lėšas ir vežami į atokiausius šalies kampelius.
Ką pasirinkti
Jūros kopūstai jau seniai prarado egzotiško maisto statusą – dabar jų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre ar sveiko maisto parduotuvėje. Kokius geriau pirkti?
Sausi jūros kopūstai yra išsaugoję visas naudingas medžiagas. Džiovinti jūros kopūstai turi būti lygios tekstūros, nesulipę. Tokia forma juos galima laikyti iki trejų metų – prieš vartojimą pakanka užmerkti šaltame vandenyje (terminis apdorojimas suardo jodą).
Marinuoti konservuoti jūros kopūstai gali būti saugomi kambario temperatūroje, atidaryti šaldytuve – ne daugiau nei 2 paras). Naudingiausias laikomi augalai, kurie užkonservuoti jų augimvietėse (Baltojoje, Barenco, Japonų jūrose) stikliniuose ar metaliniuose induose (plastikiniame inde laminarija praranda daugelį naudingų savybių). Geros kokybės jūros kopūstai turi būti elastingi, nekieti. Konservuojant paprastai naudojamas tik aliejus ir prieskoniai – jokių konservantų! Dietologai pataria nepirkti salotų, pagardintų majonezu, – kartais taip gamintojas bando paslėpti ne itin aukštą produkto kokybę.
Vieną du kartus per savaitę patariama suvalgyti šaukštą džiovintų jūros kopūstų. Juos gali valgyti vaikai, ypač jei jiems stinga jodo. Ruošiant maistą vaikams geriau naudoti džiovintus ar šaldytus jūros kopūstus. Jais galima pagardinti virtą kiaušinį ar žuvies filė, jūros kopūstus susmulkinus ir sumaišius su alyvuogių aliejumi – tokį užpilą vaikas suvalgys net nepastebėjęs... Jei vaikas atsisako valgyti ir tokį patiekalą, tuomet jūros kopūstų galite įmaišyti į ryžių garnyrą, sumaišyti su tarkuotomis morkomis ar kepintais svogūnais.
Tiesa, namų sąlygomis galite patikrinti, ar jūsų nusipirktuose jūros kopūstuose yra jodo. Reikia šiek tiek produkto sumaišyti su vandeniu ir įdėti krakmolo. Jei krakmolas nusidažys violetine spalva, jodo tikrai yra.
Būkite atidūs
Jūros kopūstų nepatariama vartoti sergant nefritu, furunkulioze, hemoragine diateze, tuberkulioze, kepenų ligomis ar ligomis, kai negalima vartoti jodo preparatų. Nepageidaujami jie ir nėščiosioms, taip pat tiems, kieno organizmo jautrumas jodui yra padidėjęs. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant jūros kopūstus, jie gali sukelti apsinuodijimą jodu.
Salotos su jūros kopūstais
Jums reikės: apie 300 g raudongūžių kopūstų, 1 didesnės morkos, vidutinio dydžio paprikos, 100 g šaltame vandenyje išmirkytų arba konservuotų jūros kopūstų.
Kopūstą, morką sutarkuokite, papriką supjaustykite kubeliais, suberkite jūros kopūstus. Pagardinkite maltais pipirais, galite užberti moliūgų ar sezamo sėklų, užpilkite šaukštu alyvuogių aliejaus, pašlakstykite citrinos sultimis.
Šią mišrainę tinka valgyti priešpiečiams, ji puikiai tiks su žuvies patiekalais ant pietų stalo.
Skanaus!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę