Kaip pavasarį neapsinuodyti vandeniu

Pavasarį, pagausėjus polaidžio vandenų, kurie į dirvą sunkiasi ilgai, netvarkingų šachtinių šulinių (kurių vandenį vartoja apie 1 mln. Lietuvos gyventojų), vandenyje susikaupia nitratų (azoto rūgšties druskų). Užteršimas nepastebimas, nes nepakinta nei vandens skonis, nei spalva, nei kvapas. Nitratai, patekę į organizmą, virsta nitritais, kurie jau yra nuodingi.
 

Kaip iš vandens pašalinti nitratus?


Jų negalima pašalinti nei verdant, nei filtruojant buityje naudojamais filtrais. Vienintelis kelias jų išvengti – tvarkingas ūkis, t.y. šulinys turi būti kiek galima toliau nuo tvarto, o prie jo nesodinama jokių daržovių, gėlių, kurios bus tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis, azoto turinčiomis trąšomis. Šulinį būtina izoliuoti nuo polaidžio vandenų.

 

Kaip nitratų atsiranda vandenyje?


Jų atsiranda vandenyje dėl dirvožemio užterštumo organinėmis ir mineralinėmis azoto trąšomis. Klysta tie miestiečiai, kurie savaitgaliais, lankydamiesi užmiesčio sodybose, parsiveža šulinių vandens ir maistui vartoja tik jį, manydami, jog jis yra švaresnis ir sveikesnis už vandentiekio. Intensyvios žemdirbystės rajonuose, pvz., Šiaulių, Pakruojo, Joniškio, Marijampolės, iki 85 proc. šachtinių šulinių vandenyje būna daugiau nei leistina nitratų. Vartoti tokį vandenį pavojinga.
Pasaulinės sveikatos organizacijos didžiausias leidžiamas nitratų kiekis yra 50 mg/l. Geriamajame vandenyje, skirtame kūdikių maistui gaminti, nitratų gali būti iki 10 mg/l.


 

Kuo pavojingi nitratai?


Nitratai organizme virsta nitritais, kurie veikia kaip nuodas. Jie jungiasi su raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltymu hemoglobinu, pernešančiu deguonį į visas organizmo ląsteles. Hemoglobinas tampa methemoglobinu, t.y. praranda savybę pernešti deguonį. Dėl to atsiranda deguonies badas, ir asmuo gali žūti. Kūdikių, t.y. vaikų iki vienerių metų amžiaus, organizme labai greitai susidaro methemoglobinas, nes jų organizme trūksta fermentų (t.y. specialių medžiagų), skaldančių nitratus.
 

Kokie yra pirmieji apsinuodijimo nitratais požymiai?


Tai lūpų, galūnių mėlynavimas, po to dusulys, galintis tapti mirties priežastimi. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje didesnė nei 10 proc., pasireiškia klinikinių apsinuodijimo požymių. Atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, silpnumas. Didelis nitratų kiekis, patekęs į organizmą, sutrikdo galvos smegenų, vidaus organų veiklą. Be to, nitritai organizme jungiasi su maisto produktuose esančiomis baltyminėmis medžiagomis – aminais. Dėl to susidaro vėžio atsiradimą skatinančios medžiagos – nitrozaminai. Nitratais apsinuodiję kūdikiai būna irzlūs arba mieguisti, jų oda tampa blyški bei melsvai pilkos spalvos. Pastebėjus šiuos požymius, tėvams būtina kuo skubiau vykti į ligoninę.
 

Kaip išvengti apsinuodijimo nitratais?


Maistui vartoti tik visuomenės sveikatos centrų patikrintą vandenį. Tai daryti pravartu kartą per 60 dienų visiems šachtinių šulinių šeimininkams.
Žindančios motinos ir auginančios vaikus iki 3 metų, ypač iki 6 mėn. kūdikius, privalo vartoti giluminių gręžinių vandenį, kuriame yra nedaug mineralinių medžiagų.
Jautresni nitratams yra vaikai iki 3 metų ir bet kurio amžiaus asmenys, sergantys infekcinėmis (užkrečiamosiomis) ir širdies kraujagyslių ligomis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai