Artėja neišvengiamas metų pabaigos švenčių maratonas. Pagrindinis šeimos ar draugų susibūrimų akcentas dažniausiai būna toks pats – skanus kaloringas maistas. Dažnas šiomis dienomis neišvengiame persivalgymo. Kartais atrodo, kad visą savaitę nieko kito beveik neveikiame, tik valgome! Medikai teigia, kad persivalgymas gali būti kenksmingas sveikatai, religija primena, kad persivalgymas – rimta nuodėmė. Kaip to išvengti per šventes? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite ir Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovais Dainiumi Kepeniu ir Sigita Kriaučiūniene.
Skirtingi stalai
Ar Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų Metų šventinių stalų pavojai – skirtingi?
„Nors tomis dienomis valgomas skirtingas maistas, pagrindiniai pavojai yra panašūs – didelis rieboko maisto kiekis. Daugiau dėmesio į lėkštę dedamam maistui turėtų kreipti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį. Sergantieji virškinamojo trakto ligomis turėtų atsargiau skanauti grybų patiekalų. Tai sunkiai virškinamas maistas, ypač kai prie stalo sėdama vakare. Visiems reikia vengti persivalgyti“, – pastebi gydytoja dietologė D. Pipiraitė.
Jos pasiteiravome, ar 12 patiekalų per Kūčių vakarienę nėra pernelyg sunkus išbandymas mūsų skrandžiui.
„Kartais taip, ypač kai valgoma per daug“, – sakė D. Pipiraitė, pastebėdama, kad apie maisto derinimą šiuolaikinė medicina moksliškai pagrįstų duomenų neturi. Pasak jos, maisto derinamas – nėra sveiko maitinimosi elementas, tad prie Kūčių stalo svarbiausia laikytis saiko, kiekvieno patiekalo įsidėti tik paragauti, o ne persivalgyti.
Svarbu ir valgymo režimas – išlaikius tinkamus 3–5 valandų tarpus tarp valgymo ir švenčių metu, nesinorės iš karto daug valgyti, mat ilgesnis kaip 5–6 val. nevalgymo periodas savaime skatina persivalgyti vėliau.
Svarbiausia – saikas
Niekas neabejoja, kad persivalgymas nėra gerai. Tačiau medikų požiūriu tai nėra „mirtinas“ dalykas, tiesiog nemaloni būsena, kai kamuoja sunkumo pojūtis skrandyje, šleikštulys ir net pykinimas, skausmas skrandžio srityje, apima vangumas.
Sveikam žmogui persivalgymas sukelia tik trumpą diskomfortą. Tuo viskas ir baigiasi. Tačiau dažnai pasikartojantis persivalgymas – tai daugelio ligų priežastis. Jei žmogus serga kokia nors rimta liga, persivalgymas gali turėti rimtesnių pasekmių, nes tai yra papildomas krūvis ne tik virškinamajam traktui, bet ir širdžiai bei kitoms organizmo sistemoms.
„Pajutus, kad skrandis jau pilnas, galima tiesiog ramiai pasėdėti ir palaukti, kol maistas apsivirškins. Jeigu pojūčiai itin nemalonūs, galima pasitelkti virškinimo fermentus ar anglies tabletes“, – sakė gydytoja dietologė, pabrėždama, kad medikai rekomenduoja nepersivalgyti, tačiau, jeigu tai jau įvyko, geriau pasitelkti medikamentus nei jausti kankinančius pojūčius. O jeigu ir tada nemalonūs simptomai nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Kaip valgyti?
Ar maisto seka yra svarbu gerai savijautai? Nuo ko reikėtų pradėti valgį? Pirma gerti ar valgyti? Tokiais klausimais apipylėme gydytoją dietologę. Ji pastebėjo, kad pirmiausiai dera valgyti daržoves, vėliau – sriubą, tada – antras patiekalą, desertą. Labai pageidautina prieš valgant skirtingus patiekalus daryti 20 minučių pertraukėlę ir kiekvieną maisto kąsnį gerai sukramtyti.
„Per Kūčias ir Kalėdas vaišintis pradėti derėtų nuo skaidulų ir baltymų daug turinčių patiekalų. Ant Kūčių vakarienės stalo tai pupos, žirniai, javų grūdai arba jų turintys patiekalai“, – pastebi D. Pipiraitė.
Pasak pašnekovės, paprasčiausias būdas išvengti persivalgymo – rinktis lengvesnius, neriebius patiekalus. Geriau valgyti šviežių daržovių salotas su aliejaus užpilu ir vengti šventinių mišrainių su majonezu. Taip maistas bus lengviau virškinamas, be to, suvalgęs kalną daržovių, apšlakstytų tik citrinos sultimis su aliejumi, žmogus nejaus nemalonių pasekmių, kokių pajustų suvalgęs tiek pat mišrainės su riebiu majonezu.
Labai svarbu ir valgymo greitis – kiekvieną kąsnį, pasak D. Pipiraitės, reikia kramtyti 20–30 kartų, neskubant, nes angliavandenių virškinimas prasideda jau burnoje. Kuo greičiau valgoma, tuo labiau apkraunamas skrandis, nes maistas į dvylikapirštę žarną patenka porcijomis, jis gali būti nepakankamai suvirškintas, sukelti virškinimo sutrikimų, pilvo pūtimą, viduriavimą, pykinimą, vėmimą. Lėtai valgyti reikia ir dėl to, kad sotumas pajuntamas tik po 20 minučių.
Svarbu valgymą atskirti nuo kitos veiklos, pavalgius nueiti nuo stalo, o ne, pavyzdžiui, sėdint prie jo žiūrėti televizorių, nes taip sunkiau pajusti sotumo jausmą, susiformuos negeras įprotis valgant dar ką nors veikti.
Paprastos gudrybės
„Maiste turėtų vyrauti salotos, kiekvieną jų kąsnį dera gerai sukramtyti. Suvalgius porą šaukštų salotų su gabalėliu žuvies, verta padaryti pertrauką, pakilti nuo stalo. Po keliolikos minučių tikriausiai pasijusite sotus. O jeigu pradėjęs valgyti nesustosi, pateksi tarsi į užburtą ratą – vis valgai, negali pakilti nuo stalo, apsunksti, dar labiau nenori pakilti nuo stalo, šokti ir dainuoti“, – sakė Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas Dainius Kepenis.
„Labai svarbu pagalvoti, ar stalas yra pagrindinis šventės akcentas, juo labiau jeigu prie jo sėdama vakare, kada daug valgyti netinka, pakanka lengvai užkąsti. Daug svarbiau pagalvoti, kuo kitu, be maisto, galime vieni kitus nustebinti, ką įdomaus parodyt, pasakyti“, – pastebėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovo pavaduotoja Sigita Kriaučiūnienė.
Pasak jos, vaišinantis neverta stengtis paragauti visų patiekalų. Jeigu žmogus mėgsta morkų pyragą, kam jam kimšti dešreles.
D. Pipiraitė pastebėjo, kad jeigu per metų pabaigos šventes prisimintume Kūčių ir Kalėdų papročius, žaidimus, būrimus, daugiau dėmesio skirtume bendravimui su namiškiais – būtų mažiau pavojaus persivalgyti.
Patarimai šeimininkėms
Ruošdamos maistą šeimininkės turėtų rūpintis ne tik jo skoniu, bet ir tuo, ar patiekalai netaps artimųjų negalavimo priežastimi. Todėl verta gaminti lengviau virškinamus, ne itin riebius patiekalus, kepant mėsą, paukštieną, žuvį, papildomai nenaudoti i riebalų. Mat riebus maistas lėtina virškinimą, ilgiau užsistovi skrandyje, tačiau sotumas pajuntamas vėliau, todėl tokio maisto iki pasisotinant galima suvalgyti daugiau.
Vartotini prieskoniai: kalenda, imbieras, krapai, kmynai, cinamonas, gerinantys virškinimą.
Svarbu, kad ant šventinio stalo būtų gausu šviežių vaisių – mat mes, lietuviai, jų ir daržovių suvartojame kone tik pusę rekomenduojamo kiekio. Žmonės žino, kaip sveikai maitintis, tačiau savo mitybos įpročius keičia vangiai.
Galima imtis ir tokios gudrybės – serviruoti stalą mažesnėmis lėkštėmis, tai padeda psichologiškai, žmogui atrodo, kad jis suvalgė daugiau.
Šie patarimai, nors paprasti, nėra nereikšmingi. Pasak medikų, dažna apsinuodijimų priežastis per šventes būna ne sugedęs maistas, bet per didelis jo kiekis. Nevalia persivalgyti net tokio maisto, kuris rekomenduojamas kaip sveikas. Svarbiausias sveikos mitybos principas – saikas. Deja, nors jis labai paprastas ir aiškus, jo laikytis nėra lengva.
Ne mažiau svarbu jau dabar sau atsakyti į klausimą, ar būtent maistas per šventes yra svarbiausia.
Norint išvengti persivalgymo
Maistą valgykite mažesniais kiekiais
Mėgaukitės maistu – tai didelis malonumas, kurį per skubėjimą dažnai prarandame.
Kuo mažiau dėkite į lėkštę riebaus, aštraus, sunkiai virškinamo maisto.
Ilgai kramtykite kiekvieną maisto kąsnį, geriausiai 30–50 kartų.
Nepiktnaudžiaukite šokoladu, saldumynais. Gerkite daug mineralinio vandens, sulčių, arbatų.
Labai svarbu judėti – nesėdėkite prie stalo visą dieną. Eikite į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, susiorganizuokite judrių žaidimų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę