Vasaros kerai veikia ir nuotaiką, ir kasdienį stalą

Kai šviečia saulė, nejučia ir nuotaika pakilesnė. Vasarą daugiau judame, o valgyti norisi mažiau, taip nejučia po kelis kilogramus atsikratome. Apie vasarą ir šiam metų laikui tinkamą mitybą kalbamės su „Žo¬lin¬čių aka¬de¬mi¬jos“ vadove Danute Kunčiene, pernai išleidusia knygelę „Metų laikai mums“.
 

Vasarą sotina ir saulės energija


„Vasara pasipuošia žolynų žiedais, vilioja kvapais ir spalvomis. Tai atostogų laikas, metas, kai daugiau būname gamtoje, daugiau judame, maudomės ir vaikščiojame basomis. Paprastai vasarą tenka vėliau eiti miegoti ir anksčiau keltis – taip elgtis ragina pats paros ritmas. Vasarą organizmui išties pakanka trumpesnio miego – mus stiprina ir teigiama saulės energija“, – pastebi D.Kunčienė, pridurdama, kad žmo¬gus yra gam¬tos da¬le¬ly¬tė, o ne jos val¬do¬vas, tad gy¬ven¬da¬mas gam¬tos rit¬mu bus ir svei¬kes¬nis, ir lai¬min¬ges¬nis.
Pasak D.Kunčienės, vasarą į odą priplūsta kraujo, o virškinamoji sistema aptingsta. Kad organizmas veiktų darniai, Ajurveda pataria valgyti drungną, šiek tiek kartesnio ir rūgštesnio skonio, bet lengvai virškinimą maistą. O į vasaros pabaigą jau reikėtų daugiau valgyti ir saldžių produktų.
 

Sezoniškumas virtuvėje


Vis dažniau pabrėžiama, jog tam, kad mūsų mityba būtų optimali, turime ne tik valgyti sveikus produktus, bet skirtingais metų laikais ant stalo dėti ne tokius pačius. Vasarą turime tiek prisivalgyti uogų, daržovių, kad organizmą vitaminais ir mineralais pasotintume ilgam.
Daržovių ir vaisių valgiai ypač sezoniški. Vasarą laikas pilna burna valgyti ridikėlius, salotas, svogūnų laiškus, agurkus, pomidorus, žaliuosius žirnelius, cukinijas, aguročius. Maistą gausiai skaninti krapais, petražolėmis, bazilikais, raudonėliu, mairūnu, diemedžiu, kmynais, kalendra, dašiu, šventagaršve, svogūnų laiškais – tuo, ką tik subrandino žemė.
Pašnekovė pataria nesižavėti iš svetur atvežtais egzotiniais vaisiais ir daržovėmis – paskanauti jų galima, bet jokiu būdu neverta serbentų, vasarinių obuolių keisti persikais, nektarinais.
Pati Danutė vi¬sais me¬tų lai¬kais mėgs¬ta sė¬me¬nų alie¬ju¬mi ap¬šlaks¬ty¬tą ir smulkiai supjaustytomis arba mal¬to¬mis džio¬vin¬to¬mis žo¬le¬lė¬mis pa¬bars¬ty¬tą sa¬vo kep¬tą duo¬ną su sa¬lo¬to¬mis.
 

Ne tik maistas, bet ir vaistas


Pasak D.Kunčienės, uogos, vaisiai ir daržovės – ne tik maistas, bet ir vaistas. Tad vasarą jų reikėtų prisivalgyti iki soties, mažiau galvojant, kad būtina užsikonservuoti, užšaldyti. Ką tik kuo krūmo nuskinta uoga ar iš lysvės parsinešta daržovė kur kas naudingesnė mūsų organizmui. Pašnekovė ragina vasarą suvalgyti ne mažiau kaip 3 litrus įvairiausių uogų.
Žemuogės turi daug vitaminų ir mikroelementų, daug geležies, „varo“ kirmėles, o jų sultys gelbsti nuo dantenų uždegimų.
Braškės mažina cholesterolio kiekį, yra stiprus antioksidantas, puikus antidepresantas, turi daug vitamino E.
Avietės puikiai malšina troškulį, gerina virškinimą, puikiai mažina temperatūrą, nes turi daug salicilo rūgšties.
Mėlynės gerina regėjimą, stiprina kraujagysles, mažina cukraus kiekį, padeda gydytis inkstų akmenligę.
Agrastai stiptina širdį ir kraujagysles, turi gintaro rūgšties, todėl puikiai veikia odą, ramina galvos spazmus.
Juoduosiuose, raudonuosiuose ir baltieji serbentuose gausu vitaminų ir mikroelementų.
 

Paprasti principai


Svei¬kos mi¬ty¬bos prin¬ci¬pai nė¬ra su¬dė¬tin¬gi. Svar¬bu val¬gy¬ti tik iš¬al¬kus kuo na¬tū¬ra¬les¬nius pro¬duk¬tus ir jaus¬ti sai¬ką, nepersivalgyti. Ne mažiau svarbu, kaip minėta, at¬si¬žvelg¬ti į or¬ga¬niz¬mo po¬rei¬kius ir me¬tų lai¬ką. „Vasarą turime daug lauko darbų, todėl virtuvei ir maistui negalime skirti daug laiko. Daug kas pastebi, kad vasarą riebios mėsos ir kepsnių beveik nesinori – pakanka prisivalgyti ką tik prisiskintų uogų su raugintu pienu, šaltos sriubos su šiltomis bulvėmis ar mišrainės su duona. O šašlykai su alumi – netinkamas maistas būti sveiku norinčiam žmogui“, – sako pa¬šne¬ko¬vė.
 

Nepamirškime vaistinių augalų


Va¬sa¬rą, ypač nuo Jo¬ni¬nių iki Žo¬li¬nės, la¬bai svar¬bu prisirinkti vais¬ta¬žo¬lių. Pasak D.Kunčienės, vi¬sos žo¬lės au¬ga tam, kad pa¬dė¬tų žmo¬nėms, rei¬kia tik su¬ži¬no¬ti, ku¬rios jų mums nau¬din¬giau¬sios. Kai ku¬rių au¬ga¬lų bū¬ti¬na pri¬si¬rink¬ti per po¬rą die¬nų. Nu¬žy¬dės, ir ne¬tu¬rė¬sim vais¬tų. Rink¬ti rei¬kė¬tų ne vi¬sas vais¬ta-žo¬les, ku¬rias pa¬žįs¬ti, o tik nuo sa¬vo li¬gų tin¬kamas.
Mo¬te¬ris įsi¬ti¬ki¬nu¬si, kad kiek¬vie¬nai šei¬mai pra¬vers¬tų dil¬gė¬lių ir not¬re¬lių, tri¬spal¬vių naš¬lai¬čių, dir¬vi¬nių asiūk¬lių, jo¬nažolių, krau¬jažolių, mė¬tų, čiob¬re¬lių žo¬lė, lie¬pų, vais¬ti¬nių ra¬mu¬nių ir me¬det¬kų žie¬dai, kiaul-pie¬nių la¬pai ir žie¬dai, avie¬čių sta¬ba¬rai, gys¬lo¬čių la¬pai.

 

Danutės receptai vasarai
Šalta ridikėlių sriuba


Reikės: ryšelio ridikėlių su lapais, žiupsnelio krapų, petražolių ir druskos, truputėlio svogūnų laiškų, skiltelės česnako, pusės litro rauginto pieno.
Ridikėlių ir visus žalumynus smulkiai supjaustytus sudėti į dubenį, užberti druskos ir uždengus dangčiu keletą kartų supurčius supilti raugintą pieną. Valgyti su šviežiomis bulvėmis arba duona.
Duonos giros šaltibarščiai
Reikės: 1 l duonos giros, svogūno su laiškais, 2 agurkų, 2 šaukštų grietinės, žiupsnelio krapų ir druskos.
Agurkus, krapus ir svogūnus smulkiai supjaustytus sudėti į dubenį, užberti druskos ir uždengus dangčiu keletą kartų supurčius supilti duonos girą, paskaninti grietine ir valgyti su šviežiomis bulvėmis.
Rūgpienio sriuba su žemuogėmis ar braškėmis
Reikės: pusės litro rauginto, stiklinės uogų, žiupsnelio cukraus ir vanilės.
Į raugintą pieną įdėti cukraus ir vanilės, supilti stiklinę uogų, sumaišyti ir valgyti. Gardu paskaninti pienių ar medetkų žiedų medumi.
Ruginė košė su vyšniomis
Reikės: stiklinės rupaus malimo ruginių miltų, 2 stiklinių vandens, 0, 5 stiklinės vyšnių, žiupsnelio druskos ir cinamono, stiklinės pieno.
Į pasūdytą verdantį vandenį suberti ruginius miltus ir pavirti 5 min. Tada sudėti vyšnias be kauliukų ir dar pavirti. Prieš valgant užberti cinamono, valgyti su pienu.
Joninių salotos
Reikės: stiklinės braškių, ryšelio ridikėlių, saujos lapinių salotų, 2–36 šaukštų sezamo ar saulėgrąžų sėklų, kelių mėtos lapelių, stiklinės jogurto.
Braškes supjaustyti ketvirčiai, ridikėlius – šiaudeliais, susmulkinti salotas, užpilti jogurto. Tada užberti sezamo ar saulėgrąžų sėklų.
Uogų sūris
Reikės: 400 g varškės, 2 stiklinių uogų (žemuogių, braškių ar agrastų), 0, 5 stiklinės cukraus, stiklinės grietinės, 2 šaukštų sviesto, žiupsnelio druskos ir cinamono.
Pertrinti per sietelį varškę, į ją sudėti cukrų, grietinę, sviestą, masę gerai išsukti mediniu šaukštu. Tada į ją sudėti uogas, išmaišyti, sukrėsti masę į sūrmaišį, o suformuotą sūrį padėti šaltai sustingti.
Me¬det¬kų žie¬dų me¬dus
Reikės: 2 pilnų saugų žiedų, 1 lit¬ro van¬dens, 1 kg cukraus, pusės citrinos. Į lit¬rą šal¬to van¬dens įber¬ki-te dvi ¬tris sau¬jas žie¬dų ir užvir¬ki¬te. Pa¬si¬rodžius pir¬miems kun¬ku¬lams, puo¬dą nu¬kel¬ki¬te nuo ug¬nies ir pa¬li¬ki¬te per nak¬tį. Ry¬te nu¬koški¬te, į skys¬tį įber¬ki¬te ki¬log¬ra¬mą ru¬do cuk¬raus ir įspaus¬ki¬te pu¬sės cit¬ri¬nos sul¬tis, pa¬sta¬ty¬ki¬te ant pir¬mos vi¬ryk¬lės pa¬da¬los ati¬deng¬tą vi¬sai die¬nai. Skys¬tis kais¬ta, bet neužver¬da, su¬tirš¬tė¬ja, ja¬me išlie¬ka vi¬ta¬mi¬nai. Su¬pil¬ki¬te į stik¬lai¬nius ir lai¬ky¬ki¬te vė¬siai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai