){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Yra posakis „ką valgai, toks ir esi“. Jis nėra iš piršto laužtas. Nors gaunamą maistą, lengvindama jo pasisavinimą, mūsų organizmo virškinamoji sistema suskaldo iki paprastų sudedamųjų dalių, ilgalaikis mitybos režimas, kaip rodo moksliniai tyrimai, turi tiesioginę labai svarbią įtaką gyvenimo trukmei, sveikatai, ligų atsiradimui, darbingumui ir kasdieniai savijautai. Terminas „optimali“, „gera“ arba „sveika“ mityba apima ne tik dietą, bet ir maitinimosi būdą, o, siekiant specifinių tikslų, pavyzdžiui, tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimo arba organizmo funkcijų gerinimo, – ir specialų funkcinį maistą. Pradėkime nuo maitinimosi būdo.
Apsispręskite visam likusiam gyvenimui
Jūsų pastangų tikslas turėtų būti užtikrinti ilgalaikį ir reikšmingą sveikatos pagerėjimą, organizmo sistemų veiklą, darbingumo pagerėjimą, ligų rizikos sumažėjimą ir prognozuojamos gyvenimo trukmės pailgėjimą. Apsisprendimas siekti minėtų tikslų bus efektyvus, tik jeigu būsite nusiteikę tą daryti visą likusį laiką. Praktika rodo, kad žmonės, einantys sveikatos stiprinimo keliu, yra darbingesni, sėkmingesni, stipresni, atsparesni nepalankiems fiziniams, psichologiniams, net socialiniams veiksniams ir daugiau pasitenkinę gyvenimu. Sutvarkę mitybą, garantuotai gausite daugiau gurmaniško pasitenkinimo valgydami jūsų sveikatą apsaugantį ir stiprinantį maistą negu gaudavote valgydami maistą (ir tokį kiekį), kuris gali sukelti rimtų problemų. Jūsų mitybos planas – tai žingsnis į geresnį gyvenimą – tai jokiu būdu ne trumpalaikė dieta. Svarbu žinoti, kad maitinimasis yra įprotis. Sveikesnis maitinimasis per kelias ar keliolika savaičių tampa įprastas, ir pats organizmas nebenori grįžti prie jį žalojančių produktų.
Žinokite optimalų savo kūno svorį ir jo neviršykite
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad optimalus žmogaus kūno svoris yra kai kūno masės indeksas, nustatomas kūno masę kilogramais padalijus iš ūgio kvadratu, išreikšto kvadratiniais metrais yra tarp 18,5 ir 25. Pasiskaičiuokite kokio svorio jums negalima viršyti. Kitas svarbus galimo antsvorio žymuo yra liemens apimtis. Ji ypač gerai diagnozuoja centrinį, pilvinio tipo nutukimą, kuris sukelia metabolinį sindromą ir širdies bei kraujagyslių ligas, todėl yra ypač pavojingas. Nustatyta, kad labai didelė rizika sveikatai kyla tuomet, jeigu vyro juosmens apimtis viršija 102 cm, o juosmens ir klubų apimties santykis yra didesnis kaip 0,9. Moterų normali juosmens apimtis yra iki 88 cm, o juosmens ir klubų apimties santykis – iki 0,85. Vidutinės rizikos grupei priklauso vyrai, kurių juosmens apimtis 94–102 cm, ir moterys, kurių juosmens apimtis 80–88 cm.
Susidarykite mitybos režimą ir jo laikykitės
Apsispręskite, ką ir kaip jūs valgysite, o kokių produktų atsisakysite. Pasidarykite „sveikų“ produktų sąrašą. Visada juo pasinaudokite apsipirkdami. Nepirkite maisto alkani ir jeigu neplanuojate jo artimiausiu metu suvalgyti („svečiams; jeigu kas nors ateis; jeigu ko nors norėsis“ ir t.t.). Pirkdami produktus parduotuvėje, skaitykite etiketes: kalorijų, riebalų, baltymų, angliavandenių kiekį, informaciją apie naudotus konservantus.
Rinkitės produktus be arba su kuo mažiau konservantų, dažiklių, skonio stipriklių ir kitų nereikalingų jums priedų. Šis įprotis padės gyventi ir geriau, ir ilgiau.
Neturėkite namuose maisto produktų, kurių nenorite vartoti.
Užuot užkandžiavę „iš nuobodulio, dėl „nervų“, ieškokite kitų atpalaiduojančių ar malonių užsiėmimų.
Valgykite tik virtuvėje arba valgomajame. Prieš valgį atsisėskite ir atsipalaiduokite. Nevalgykite žiūrėdami TV, vairuodami arba darydami kitus darbus.
Valgykite mažiausiai tris kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai), daugiausia – 5–6 kartus per dieną (3 pagrindiniai valgymai ir 2–3 užkandžiai). Neužkandžiaukite tarp valgymų.
Nevalgykite maisto, neturinčio mitybinės vertės. Jis tik „užteršia“ mūsų organizmą ir didina nereikalingą riebalų masę, nekalbant jau apie tai, kad daugelis tokių produktų provokuoja vėžio vystymąsi. Galite leisti sau truputį „nusidėti“ vieną kartą per savaitę be kaltės ir savigraužos. Jeigu „paslydote“, jokiu būdu nepasiduokite ir iš karto grįžkite prie savo režimo. Išsimiegokite. Miego trūkumas skatina antsvorio atsiradimą.
Įtraukite į sveikesnį gyvenimo būdą ir savo artimųjų bei draugus. Įsisąmoninkite, kad viskas priklauso nuo jūsų. Pasirinkimas būti sveikam ar sirgti didele dalimi taip pat.
Galvokite kaip valgote
Maistą valgykite nedideliais kąsneliais, kramtykite lėtai, su pasimėgavimu, kuo daugiau kartų, stengdamiesi pajausti kuo daugiau sveiko maisto skonio niuansų. Mūsų skonis labai prisitaikantis ir, valgant sveikai, gurmaniškas tampa sveikas maistas, o labai perdirbtas jau būna neskanus. Nevalgykite karšto maisto ir negerkite karštų gėrimų. Taip jūs pažeisite virškinamojo trakto gleivinę, o, jeigu tai kartosis, padidinsite lėtinių uždegimų ir net vėžio tikimybę.
Niekada nepersivalgykite
Jau daug kartų įrodyta, kad labai patikimai gyvenimo trukmę ilgina griežtas kalorijų ribojimas. Jo metu organizme atsiranda biocheminiai procesai, lėtinantys ląstelių senėjimą ir išsigimimą. Kalorijų ribojimo pagrindu yra sukurtą specialių mitybos ir periodinio badavimo metodikų, tačiau jos praktiškai pritaikomos nedideliam ratui žmonių, turinčių reikalingų psichologinių savybių ir sveikatos būklės ypatumų. Nemokšiški bandymai jomis naudotis gali dar labiau sužaloti. Todėl daugumai žmonių užtenka laikytis reikalavimo vengti maisto pertekliaus.
Po pirmo patiekalo 10–15 minučių palaukite. Jūsų alkis sumažės, ir antro patiekalo suvalgysite mažiau. Atsikelkite nuo stalo norėdami dar kąsnelio. Sotumo jausmas ateina ne iškart pavalgius. Sulaukite jo, nes kitaip jūs po keliolikos minučių jausitės persivalgęs.
Išmokite mėgautis lengvumo jausmu pavalgius, taupykite organizmo resursus, neperkraudami jo perteklinio maisto perdirbimu ir atliekų šalinimu. Jeigu organizmui pasidarys per sunku tai daryti, galite sulaukti blogiausių pasekmių (vėžio, degeneracinių, širdies ir kraujagyslių ligų, ankstyvos negalios ar mirties).
Valgykite tik sveiką maistą
Nuo maisto pasirinkimo ir jo gaminimo būdo priklauso didelė dalis jūsų sveikatos ir savijautos. Sveikiausias yra kuo mažiau termiškai, chemiškai ir kitais būdais apdorotas maistas.
Valgykite tik šviežią maistą. Be sąžinės graužaties išmeskite įtartinus produktus. Jie gali padaryti didesnę žalą už piniginę jų išraišką.
Nebaikite valgyti užsisakyto maisto valgykloje ar restorane, jeigu nenorite. Pasiimkite jį namo. Nevalgykite maisto produktų, kuriems esate jautrūs. Naudokite kuo daugiau produktų natūraliu pavidalu (daržovių, vaisių, grūdinių produktų).
Maistą gaminkite sveikai
Kepant keptuvėje patiekalas prisigeria riebalų, o kaitinami riebalai tampa vėžį sukeliančiomis transriebiosiomis rūgštimis. Taip pat ir kepant ant grotelių, tik čia dar prisideda kancerogenai, gaunami nuo apdegusio maisto. Tai ypač pavojinga, jeigu sergančiųjų vėžiu yra šeimoje ar giminėje. Kategoriškai nenaudokite tų pačių riebalų kepdami kelis kartus. Kepdami nenaudokite alyvų aliejaus. Jis kepinamas transformuojasi į žalingą produktą. Tai galioja ir daugeliui kitų aliejų. Vienas iš sveikiausių riebalų, naudojamų kepimui, yra rapsų aliejus, nors geriau keptų produktų vengti visai.
Žuvį ar mėsą troškinkite, virkite, o dar geriau garinkite vandens garuose specialiame puode. Garinimas yra labai sveikas ir maistingumą išsaugojantis gaminimo būdas, tinkantis ir daržovėms, ir kai kurioms kruopoms, ir mėsai ar žuviai ruošti. Tik prie garinto maisto skonio ilgai valgiusiems keptus patiekalus žmonėms reikia priprasti, nes jis labai natūralus ir tuo džiuginantis. Jau po kelių ar keliolikos savaičių mėgausitės tikru maisto skoniu ir nenorėsite pažiūrėti į sugadintus intensyviai termiškai apdorojus produktus.
Apibendrinimas
Čia pateikėme tik svarbiausias mitybos, stabdančios pirmalaikį senėjimą ar ligų atsiradimą ir stiprinančios sveikatą, gaires. Jeigu, tausodami automobilį, nepilate į jį bet ko, o tik jam tinkamus kokybišką kurą ar tepalus, stenkitės taip mąstydami rinktis ir maistą. Nuo to priklausys ne automobilio, bet jūsų gyvenimo kokybė, „gedimų“ tikimybė ir ilgaamžiškumas.
Paskaičius apie sveikos mitybos principus, ne vienam kyla klausimas – o ką, jų laikantis, valgyti konkrečiai? Apie tai – kitame žurnalo numeryje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę