Biologė Gražina Gaidienė

Spalio mėnesį laidos „Sveikas žmogus“ žiūrovai išvydo garsiąją biologę Gražiną Gaidienę. Ji papasakojo apie mėlynių teikiamą naudą. Apie šešiolika metų biologė domisi sveika gyvensena. Daugiau nei dešimtmetį kasdien bėgioja greta namų esančiame miškelyje. Bėgioja basa. Prieš dvidešimt metų pradėję kamuoti sveikatos sutrikimai paskatino moterį prisiminti natūralius vaistus.
 

Skubanti sirgti visuomenė


Interviu su Gaidiene filmavimas vyko ryte, kūrybinės grupės nariai atrodė apsnūdę, kai kurie net ir pavargę, o pašnekovė visus nustebino žvalumu. Nusprendę filmuoti lauke, po kurio laiko gailėjomės – žvarbo rankos ir šalo ausys, dar vėliau ėmė lyti. Atrodė, kad Gaidienei šaltis visai nerūpi. „Esate neužsigrūdinę, todėl jums šalta. O lauke juk visai nešalta“, – šyptelėjo moteris.
Po filmavimo susėdus dar pasikalbėti, Gaidienė atsisakė pasiūlyto kavos puodelio. „Negeriu kavos ir tos „gerosios“ žaliosios arbatos iš pakelių. Geriau išgerti Lietuvos laukuose surinktų žolelių arbatos: ir skanu, ir naudinga“, – šypsosi šiltų veido bruožų moteris. Jau išjungus kameras, biologė kalbėjo apie savo domėjimosi objektą – gydymą žolelėmis. Moteris labai apgailestauja, kad šių dienų žmogus nutolo nuo gamtos, nežino, kaip atrodo gydomieji augalai, nebepasitiki jų gydomąja galia ir dažnai susirgę ar kam suskaudus griebiasi cheminių vaistų. „Suprantu, kad daugelis, įvertinę greitą cheminių vaistų poveikį, jau niekuomet nesutiks laukti lėtesnio žolelių efekto. Tokie jau mes tapome: skubantys, nekantrūs, susirgę irzlūs, o labai dažnai – tiesiog nelaimingi“, – kalbėjo Gaidienė.
Pasak Gaidienės, nereikia nuvertinti smulkių augaliukų gydomosios galios. Pavyzdžiui, apie mažų uogelių mėlynių naudą ji galėjo pasakoti beveik valandą. Beje, biologė kartu su Vilniaus sveikatos klubo nariais užsiima šviečiamąja veikla. Moteris važinėja po šalį, skaito paskaitas apie gydomąsias augalų savybes, susitinka su kitų miestų sveikuolių klubų nariais. „Pastebėjau, kad liga, kuri ateina netikėtai, ima mokyti žmogų kantrybės. Iš pradžių, visi būna nekantrūs, nori sužinoti kuo daugiau, pasiryžę receptus ir vaistažolių mišinius gerti čia pat, tačiau gydymas nemėgsta skubos. Ne vienerius metus „ėjome“ ligos link, tad ne per vieną dieną ji ir pasitrauks“, – dalijosi mintimis Gaidienė.
 

Ligos paskatino prisiminti biologiją


Gražina prisipažino, kad jos pačios ligos paskatino ją susidomėti sveika gyvensena ir gydomosiomis augalų savybėmis. Jauną moterį kamavo išsiplėtusios venos, nuovargis, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ir dar gausybė kitokių negalavimų. Pagal išsilavinimą Gražina yra biologė, tad ėmė domėtis natūraliais gydymo būdais, juk žinių apie augalus turėjo daugiau nei kiti. Taip susidomėjimas galiausiai virto rimtu užsiėmimu. Ir ilgu keliu į pasveikimą. Pasak Gaidienės, bėgiojimas rytais ir nuolat vartojami žolelių antpilai jau keletą metų leidžia neprisiminti, kur yra poliklinika ir kokia jos šeimos gydytojos pavardė.
Dabar jos paskaitų kas savaitę klausosi dešimtys žmonių. Kartu su vegetare Ksavera Vaištariene Gražina bando rasti kelią į pagalbos ieškančių žmonių širdis. „Nors žmogų ir užpuola ligos, dažnai jis, trokšdamas greito rezultato, išbalansuoja savo organizmą cheminiais vaistais. Ir pakeisti daugelio požiūrį į ligą, į sveikatą, į gyvenimo būdą labai sunku. Siūlau visiems vasaros metu traukti ne į vaistinę, o į mišką. Pabraidyti po lietuviškas pievas, pasirinkti augaliukų. Gamta teigiamai veikia žmogaus savijautą, neskubėjimas atpalaiduoja raumenis, išlaisvina nuo galvos skausmų, pašalina stresų naštą. Kad būtume sveikesni, reikia visai nedaug ir, svarbiausia, įsiklausyti į savo kūną“, – sakė biologė.
Gražinos Gaidienės be galo malonu klausytis, jos pasakojimas ramus, įdomus ir įtaigus. Beveik dvidešimt metų ji dirba biologijos mokytoja. Dirba Vilniaus kurčiųjų mokykloje, tad moka dar vieną kalbą – gestų. Matyt, ir darbas su kitaip pasaulį suvokiančiais vaikais išmokė Gražiną neskubėti.


 

Mėlynos uogelės galia


Laidos žiūrovams Gražina papasakojo apie mėlynių naudą akims. Visi žinome, jog jeigu norime turėti sveikas akis, gerai matyti ir būti sveiki, turime valgyti mėlynes. Mėlynių galima rasti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tai yra ilgaamžis augalas, uogas brandinantis net 30 vasarų.
„Mėlynių reikia valgyti kuo daugiau. Nors jų rinkimo periodas labai trumpas, vertėtų pasistengti, kad nuo kasdienio stalo jos nedingtų visus metus. Uogas galima užšaldyti ar sudžiovinti, o rudenį ar žiemą ruošti įvairius antpilus, arbatas, patiekalus su mėlynėmis“, – kalbėjo vaistinių augalų žinovė.
Pasak Gaidienės, tėveliai galėtų dažniau su vaikais išeiti į mišką pamėlyniauti. „Dabar kas trečias mokinukas nešioja akinius. Vaikai daug laiko praleidžia prie knygų, kompiuterio, televizoriaus. Aišku, visuomet vaikų akims tenka nemažas krūvis, tačiau mūsų senoliai savo akis stiprindavo per vasarą valgydami mėlynes. Vertėtų prisiminti šį paprastą akių priežiūros būdą“, – šypsosi Gražina.
Biologė negailėjo pagiriamųjų žodžių mėlynėms: jos sumažina cukraus kiekį kraujyje (todėl tinka sergantiesiems cukriniu diabetu), turi daug ląstelienos, mažai cukraus ir mažai kalorijų. Jose daug įvairių vitaminų, karotinų ir akims itin svarbių – antocianozidų. Būtent šios medžiagos užtikrina gerą regėjimą prieblandoje, stiprina akių kapiliarus ir veikia laisvuosius radikalus. Senovėje nebuvo žinoma, kodėl mėlynės teigiamai veikia akis, tačiau senoliai pastebėjo, kad valgant mėlynių jaučiamasi ir matoma geriau.
Jau šiais laikais medicina susidomėjo mėlynių gydomosiomis savybėmis. Išsiaiškinta, kad šių uogų sudėtyje esanti medžiaga – antocianozidai – skatina rodopsino sintezę. Rodopsinas – tai raudonasis pigmentas, būtinas normaliam akies tinklainėje esančių ląstelių funkcionavimui. Šių ląstelių dėka žmogus mato prieblandoje.
 

Biologės Gražinos Gaidienės patarimai


Deja, visų biologės patarimų televizijos laidos žiūrovams nepavyko parodyti. Keletas patarimų liko žurnalo skaitytojams.
Kaip džiovinti mėlynes
Rinkti uogas reikia sausą dieną, geriausia – iki saulei kylant. Rinkti rankomis, namuose išrinkti žalias uogeles. Vėliau prisirpusias, sveikas uogas paberti ant balto popieriaus lapo. Palikti 2–3 dienas. Uogas galima dėti į džiovyklą (tam puikiai tiks orkaitė), bet džiovyklos temperatūra neturi viršyti 50 laipsnių, antraip gali dingti veikliosios mėlynių medžiagos.
Ar uoga pakankamai sudžiūvusi, galima nesunkiai patikrinti – suspauskite ją tarp pirštų. Jeigu ji netepa rankų, vadinasi, sudžiūvo.
Sudžiūvusias uogas galima vartoti akims stiprinti kasdien po 1 arbatinį šaukštelį.
Kaip užšaldyti mėlynes
Nuplaukite surinktas uogas ir leiskite joms natūraliai išdžiūti. Uogas galite iš karto dėti į šaldymui skirtus indelius, kurių galite įsigyti prekybos centruose. Užšaldytose uogose lieka visos veikliosios medžiagos, tačiau verdant, jau 50 laipsnių temperatūroje antocianozidai žūsta. Užšaldytomis uogomis galite mėgautis iki kitos vasaros.
Mišinukas akims stiprinti
Šaltalankio uogos – 50 g
Džiovintos mėlynės – 50 g
Akišveitė – 10 g
Arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Vieną valandą palaikykite šiltai ir po truputį išgerkite per dieną.
Kokias ligas tinka gydyti mėlynėmis?
· Vaikų ir suaugusiųjų diarėją (viduriavimą)
· Virškinimo sutrikimus (mėlynės mažina puvimo, rūgimo procesus žarnyne)
· Žvynelinę, egzemą
· Cistitą, šlapimo takų infekcijas
· Tulžies „smėliuką“
Kada mėlynės netinka?
· Kai yra infekcinis viduriavimas
· Skydliaukės sutrikimai

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai