){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Islamas draudžia valgyti kiaulienos produktus bei gerti alkoholį. Dauguma apribojimų ir draudimų yra susiję su gyvuliniu maistu, tačiau tai toli gražu ne viskas. Islamiškoji teisė draudžia valgyti plėšrūnų mėsą, dvėselieną, žvėries sudraskyto gyvulio mėsą, kraują. Be to, gyvatės ir pelekų neturinčios žuvys taip pat “netinka” maistui. Taigi mūsų delikatesas ungurys tampa islamo išpažinėjų “uždraustuoju vaisiu”. Be to, net ir leidžiamo valgyti gyvūno mėsa netinka, jei tas gyvūnas buvo paskerstas ne pagal islamo reikalavimus. Islame, panašiai kaip ir judaizme, yra “švaraus maisto” koncepcija. Tai, ką judaistai vadina košeriniu maistu, musulmonai vadina chalal (arab. leidžiamas, sankcionuojamas, teisingas). Chalal mėsa tampa tik tuomet, jei perrėžiant gyvulio kaklo kraujagysles ištariama “Vardan Dievo, Mielaširdingojo, Gailestingojo”. Mėsos fabrikuose paskerstų galvijų mėsą musulmonui valgyti draudžiama. Būtent todėl praktikuojantys musulmonai mėsą perka iš mėsininkų, kurie gali garantuoti, kad gyvulys buvo paskerstas laikantis visų islamiškosios teisės reikalavimų.
Islamo draudimai nėra vien dieviškoji užgaida - dažniausiai jie turi rimtą medicininį pagrindą. Pavyzdžiui, kiaulienos draudimas, perimtas iš judaistinės tradicijos, yra aiškinamas taip: kiaulė, būdama vidurinių platumų gyvūnas, sunkiai ištveria karštame klimate, dar gyva būdama ji tampa fiziškai nešvari, nes dėl negebėjimo prakaituoti desperatiškai siekia atvėsinti savo kūną mėšle. Kiaulienos negalima laikyti šiltai, joje veisiasi daugybė sveikatai pavojingų parazitų. Kiaulė yra ir nenaudingas gyvulys - namų ūkyje ji žmogui menkai tegali pasitarnauti. Maža to, kiaulė yra lyg ir žmogaus konkurentė, nes ji minta praktiškai žmogišku maistu (net ir jo atliekomis).
Arabai gyvena karšto klimato zonoje, kur temperatūra vasarą pavėsyje siekia ar yra didesnė nei 40 laipsnių, taigi dvėselienos ar ilgiau pabuvusio sudraskyto gyvūno mėsos tikrai negalima valgyti. Blogai ir alkoholio mėgėjams. Dėl karšto klimato alkoholio vartojimas taip pat žalingas sveikatai ir islamo draudžiamas. Praktikuojantis musulmonas privalo būti abstinentas. Nepaisant religijos draudimo, arabai turi savo nacionalinių alkoholinių gėrimų (juo labiau kad ne visi arabai - musulmonai). Populiariausias alkoholinis gėrimas - arakas. Jis savo gaminimo technologija ir skoniu panašus į graikų ouzo, turkų raki, prancūzų pedrini. Kitas populiarus gėrimas - datulių degtinė.
Nors arabai musulmonai nevalgo kiaulienos, skeltanagių žolėdžių ir raguočių bei naminių paukščių, mėsą jiems galima valgyti, tik ji privalo būti teisingai pagaminta.
Mėsą tradiciškai arabai raugia arba marinuoja. Rauginta ar marinuota mėsa kepama ant iešmų ar grotelių. Tiekiama supjaustyta mažais gabalėliais. Ji daugiau pagardinantis ingredientas, o ne patiekalo pagrindas.
Kadangi daugiausia arabai gyvena dykumose, nuolat trūksta vandens ir dominuoja kepti patiekalai, iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad arabų virtuvė itin skurdi. Tačiau taip nėra.
Arabai valgo daug daržovių, jas raugia. Vienas egzotiškiausių produktų yra rauginti vynuogių lapai. Jie vartojami patiekalui, kuris primena balandėlius - į vynuogės lapą įvyniojamas ryžių su prieskoniais bei daržovėmis įdaras.
Arabai praktiškai nevalgo bulvių. Jų vietoje - ryžius arba duoną. Arabiška duona (khubz, Lietuvoje žinoma pitos pavadinimu) visiškai nepanaši į europietiškąją. Kaip ir daugelyje Azijos kraštų, arabiška duona yra paplotėlio formos. Kepama ji ant įkaitintos krosnies sienelių. Iškepęs duonos paplotėlis yra tuščiaviduris, todėl jį galima užpildyti keptos mėsos gabalėliais bei daržovėmis.
Populiariausias arabų vaisius yra datulės. Datulių yra begalė rūšių. Deja, Lietuvą pasiekia tik pašarinės datulės. Kiti arabų mėgstami ir jų auginami vaisiai yra figos. Šiuos vaisius arabai valgo užgerdami karvės arba kupranugario pienu. Jie taip pat labai skanūs su kava.
Arabai nevengia prieskonių, nors jų virtuvė negali lygintis su indiškąja. Arabų patiekalai nėra itin aštrūs, nors nepalyginti aštresni už lietuviškuosius.
Svarbiausias arabų valgymo kultūros bruožas yra tas, kad musulmonui nevalia liesti maisto kairiąja ranka - ja gali būti imami tik indai. Arabų valgymo kultūra europiečių akims atrodo barbariška. Arabai valgydami minimaliai naudojasi indais ar stalo įrankiais: maistas sukraunamas į atskirus didelius dubenis ar ant padėklų, o apie juos ratu ant žemės ar grindų susėdę žmonės tiesiog ranka ima norimą patiekalą. Jei reikia, duonos gabalėlis tarnauja kaip šaukštas tirštai sriubai valgyti. Pavalgę arabai rankas “nusiplauna” bendrame dubenėlyje su “rožių vandeniu” (jis paruošiamas į gėlą vandenį įpylus rožių lapelių ekstrakto). Prieš pradėdami valgyti, musulmonai turi kreiptis į Dievą, o pavalgę Jam padėkoti.
Kavos mėgėjai apie turkišką kavą ne tik yra girdėję, bet ir ja mėgavęsi. Tačiau apie arabišką kavą girdėjo nedaugelis. Dar mažiau yra jos ragavę. Arabiška kava yra ypatinga tuo, kad ji verdama iš Jemeno pupelių ir gardinama kardamonu.
Su kava arabai valgo saldumynus (jie pateisina savo pavadinimą - mat išties yra labai saldūs). Beje, pas mus žinoma chalva yra arabiško žodžio chalvijat (arab. saldumynai) vedinys. Populiariausias arabiškas saldumynas yra baklava. Jis gaminamas iš itin plonų tešlos sluoksnių, jie pertepami medumi ir apibarstomi pistacio riešutais.
Gerdami kavą arabai rūko vandens pypkę (kaljaną arba šyšą). Tokio tipo pypkei naudojamas specialus tabakas, kuris smilksta ant žarijų. Traukiamas dūmas pereina pro inde esantį vandenį, todėl jį būna malonu nuryti. Rūkoriai turėtų mėgti šį neįprastą europiečiams rūkymo būdą.
Arabiškoje virtuvėje gaminamas maistas europiečiams yra neabejotina egzotika. Nors ne toks išpuoselėtas kaip, tarkim, japonų ar indų, jis tikrai vertas dėmesio. Gaila, bet Lietuvoje veikiančios įstaigos, kurios skelbiasi gaminančios Artimųjų Rytų patiekalus, savo lankytojus maitina maistu, gadinančiu arabiško maisto įvaizdį. Belieka viltis, kad kada nors Lietuvoje jų atsiras...
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę