Gyvenimo būdas, „greita“ mityba ir sveikata

Gastroenterologus neramina dažnėjantys gastroezofaginio refliukso ligos (ji diagnozuojama, kai atpilama rūgščiu arba karčiu turiniu ir „ėda” rėmuo) atvejai. Pasaulyje šių ligų bei tolimųjų pasekmių stemplės vėžio atvejų – daugėja. Per 20 metų sergamumas stemplės vėžiu Lietuvoje padidėjo tris kartus. Paprašėme Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovą profesorių Limą Kupčinską pasidalyti mintimis apie ryšį tarp nūdienos žmonių gyvenimo būdo ir sveikatos.
 

[klausimas]Kokios yra sergamumo virškinamosios sistemos ligomis tendencijos? [/klausimas]
Lietuvoje krenta sergamumo skrandžio vėžiu kreivė, nors ir ne taip stipriai, kaip Vakarų šalyse. Tačiau atsiranda naujų problemų. Vyresnio amžiaus žmonės aterosklerozės, insulto bei infarkto profilaktikai vartoja aspirino, kuris, kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gali sukelti opaligę. Jeigu žmogus yra užsikrėtęs Helicobacter pylori bakterija (viena pagrindinių iš opaligės išsivystymo priežasčių), jam rizika susirgti opalige sudaro apie 20 proc. Rizika dar padidėja, jei žmogus rūko. Jeigu žmogus neužsikrėtęs šia bakterija, rūkymas nepadidina galimybių susirgti opalige, nors šis žalingas įprotis yra daugelio kitų ligų – širdies ir kraujagyslių, plaučių, piktybinių navikų – išsivystymo rizikos veiksnys.
Kaip ir daugelis ligų, virškinamojo trakto ligos susijusios su nesubalansuota mityba bei nesveika gyvensena. Rūkymas – universalus rizikos veiksnys, skatinantis skrandžio ir plaučių vėžio išsivystymą, didinantis infarkto grėsmę, skatinantis Krono ligos paūmėjimą. Nesubalansuota mityba yra viena iš daugelio širdies bei kraujagyslių ligų, tulžies pūslės ligos, taip pat ir gastroezofaginio refliukso bei funkcinės dispepsijos išsivystymo priežasčių. Stresai ir nauji, iš Vakarų šalių „nusižiūrėti” mitybos įpročiai ilgainiui atsispindi virškinamojo trakto ligų suvestinėse.
Viena iš priežasčių – intensyvėjantis gyvenimo tempas. GERL „jaunėja”, ir vis daugiau jauno amžiaus žmonių vartoja vaistų, kurių poveikis – skrandžio sulčių rūgštingumo mažinimas.


[klausimas]Prašome plačiau papasakoti apie gastroezofaginio refliukso ligą. [/klausimas]
Gastroezofaginis refliuksas – rūgštaus skrandžio turinio patekimas į stemplę, dar vadinamas rėmeniu. JAV mokslininkų duomenimis, šį simptomą bent kartą per mėnesį yra jautę 44 proc. šalies gyventojų, kartą per savaitę – 20 proc. Pagal 1999 m. Genval susitarimą, jei rėmuo ir atpylimas rūgščiu turiniu vargina ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trikdo kasdienę veiklą, galima diagnozuoti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), net jei nėra makroskopinių stemplės pokyčių. Rūgštus skrandžio turinys, patekęs į stemplę, gali sukelti ir atipinių simptomų: kosulį, gerklės perštėjimą, balso užkimimą, net bronchų spazmą. Dėl rėmens pacientai kenčia ir skausmą už krūtinkaulio, blogai išsimiega, tampa mažiau darbingi.
[klausimas]Kokios GERL išsivystymo priežastys? [/klausimas]
Dažniausiai tai yra motorikos sutrikimas, kai neveikia stemplės ir skrandžio raukas, ypač jeigu yra genetinis polinkis į padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Taip gali atsitikti dėl organinių priežasčių (dėl diafragmos angos išvaržos, kai diafragma neatlieka antirefliuksinio barjero funkcijos), psichogeninių faktorių – dažnų stresinių situacijų, įtempto gyvenimo būdo, nepageidaujamo medikamentų poveikio (pvz., vartojant neuroleptikų), dėl nutukimo (padidėja vidinis pilvo spaudimas), netinkamos gyvensenos (rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas) ar netinkamų mitybos įpročių (dažnas persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, valgymas prieš miegą, stipri kava ar arbata, sausas vynas, alus, citrusinių vaisių gėrimai, stimuliuojantys skrandžio rūgšties sekreciją).
[klausimas]Kaip diagnozuojamas sutrikimas?[/klausimas]
Įvertinti, ar neserga GERL, pakanka pokalbio su pacientu. Norint patvirtinti ligos formą bei įvertinti, ar pacientas serga refliuksiniu ezofagitu (stemplės uždegimu), svarbus endoskopinis tyrimas. Patologiniam refliuksui nustatyti gali būti atliekama 24 val. ph-metrija – stemplės ph pokyčių vertinimo metodas.
[klausimas]Kodėl gastroenterologai su nerimu stebi pacientus, kuriems nuolat ir dažnai kartojasi rėmens epizodai? [/klausimas]
Daugelis pacientų klysta manydami, kad nuo GERL galima pasveikti tik pakeitus gyvenimo būdą, pakoregavus mitybą ar vartojant nereceptinių vaistų – tokių kaip antacidiniai vaistai (kurie tik trumpam neutralizuoja skrandžio rūgštį) ar H2 receptorių blokatoriai (kurių skrandžio rūgštingumą slopinantis poveikis nepakankamas). Reikia pripažinti, kad gyvensenos ar mitybos įpročių keitimas pacientui gali sukelti didesnį diskomfortą nei liga ir padėti gali tik lengvais ligos atvejais.
Sergant GERL nereikėtų vartoti geriamosios sodos ar vaistų nuo skausmo. Nuo GERL būtina vartoti pačių veiksmingiausių šiuolaikinių vaistų – protonų siurblio inhibitorių, kurie gali net visiškai nuslopinti skrandžio sulčių sekreciją. Todėl net ir atvejais, kai skrandžio ir stemplės raukas yra nesandarus, į stemplę nepatenka agresyvių, gleivinę pažeidžiančių skrandžio sulčių. Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas visai nekliudo geram virškinimui, nes jį kompensuoja kasos virškinimo sultys. Įrodyta, kad net ir didelės sąnaudos, skirtos ligai sustabdyti bei laiku išgydyti, visuomet pasiteisina. Vertinant vaistus pagal jų kainos ir naudingumo santykį, visuomet pirmauja veiksmingiausi vaistai. Drauge per trumpiausią laiką sugrįžta ir gera sveikata, darbingumas bei nuotaika. Veikliam šiuolaikiniam žmogui tai yra vienos svarbiausių vertybių.
GERL svarbu rimtai ir neatidėliojant gydyti, nes sergančiųjų stemplės vėžiu (vienas šios ligos išsivystymo veiksnių gali būti dažnas rėmuo) daugėja. Lietuvoje sergamumas stemplės vėžiu per 20 metų padidėjo 3 kartus. Tačiau yra veiksmingų vaistų, kurie netiesiogiai užkerta kelią šiai sunkiai ligai.
[klausimas]Kokios yra naujausios GERL gydymo rekomendacijos? [/klausimas]
Pasaulyje pripažintos šiuolaikinės GERL gydymo rekomendacijos nurodo, kad šią ligą reikia pradėti gydyti veiksmingiausiais vaistais – protonų siurblio inhibitoriais. Kai būklė ilgam pagerėja, galima vartoti mažesnes – palaikomąsias šių vaistų dozes arba gydyti „pagal poreikį”, t.y. išgerti vaistų keletą dienų iš eilės, jei atsiranda nors nedidelių refliukso simptomų. Šią gydymo taktiką rekomenduoja ir 2002 metais gastroenterologų ir šeimos gydytojų priimtas Lietuvos GERL diagnostikos ir gydymo sutarimas. Pagal šį sutarimą antacidiniai, H2 receptorių blokatorių grupės vaistai vartotini tik tada, kai yra vadinamasis atsitiktinis rėmuo, ypač kai „nusižengiama” saikingos ir racionalios mitybos principams. Tuo tarpu, diagnozavus GERL, rekomenduotina vartoti protonų siurblio inhibitorių grupės vaistų.
[klausimas]Kokie bendrieji patarimai pacientams?[/klausimas]
Vaistų vartokite taip, kaip nurodo gydytojas.
Jeigu vartojate ir kitų vaistų, informuokite apie tai savo gydytoją.
Jei vartojant vaistų kyla problemų ar abejonių, kreipkitės į savo gydytoją.
Dažniausios pacientų klaidos yra šios: pavalgius atsigulti, pavalgius sportuoti ar atlikti darbus pasilenkus.
Simptomai labai akivaizdžiai susilpnėja sureguliavus kūno masę. Reikia nepersivalgyti, taip pat neperdozuoti stiprios kavos, sauso vyno, šampano, alaus. Gazuoti gėrimai skatina antrinę druskos rūgšties sekreciją. Rūkymas sunkina GERL eigą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad miegant lovos galvūgalis turi būti šiek tiek pakeltas. Didelė pagalvė nėra tinkama priemonė – dėl kūno padėties labai spaudžiamas skrandis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai