Neišnešiojimų daugėja ir dėl vandens kokybės

 Daugėja daugiavaisių nėštumų

 

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Perinatalinės CNS patologijos sektoriaus vadovės doc. J.Buinauskienės teigimu, nuo 1970-ųjų pasaulyje daugiavaisio nėštumo atvejų daugėja, ir manoma, kad įtakos tam turi vyresnis gimdyvių amžius, socialinės sąlygos, rasė, medikamentinis nevaisingumo gydymas ir genetinis polinkis. Vidutiniškai baltaodžiams daugiavaisių nėštumo atvejų būna 7 iš tūkstančio gimdymų, azijiečiams – 3, o juodaodžiams – 10–40 tam pačiam gimdymų skaičiui. Apie 95 proc. daugiavaisių nėštumų sudaro dvyniai, ir daugiausia jų gimsta Nigerijoje. Tai siejama su nepakankama mityba ir jos ypatumais, turinčiais įtakos hormonų gamybai. Taip pat statistiškai įrodyta, kad moterims, vyresnėms nei 30 m. amžiaus, rizika pagimdyti dvynukus ar trynukus yra didesnė. Be abejo, ir rizika pagimdyti anksčiau laiko didesnė, kai nėštumas yra daugiavaisis. Skaičiai rodo, kad tarp vienavaisių nėštumų neišnešiotų naujagimių būna apie 11 proc., o tarp daugiavaisių – 61 proc. Taip pat neišnešioti naujagimiai neretai gimsta ir mažesnio svorio. Ypač mažas svoris – mažiau kaip 1,5 kg. Tarp vienavaisių nėštumų sveriančių iki 2,5 kg kūdikių būna apie 6 proc., o iki 1,5 kg – vos 1 proc., o tarp daugiavaisių atitinkamai 59 proc. ir 11 proc.

 

Buvimas kartu reikalingas kaip oras

 

Gimimas – stresas kiekvienam naujagimiui. O dvyniams, kurie mamos įsčiose turėjo bendrą sielą, dar vieną stresą sukelia ir jų atskyrimas. „Jau seniai savo praktikoje tuo įsitikinome. Atsimenu atvejį, kai vienas dvynių buvo perkeltas į bendrą skyrių, o kitas paliktas reanimacijoje ir labai silpnai joje augo, kol kažkas nutiko jo sveikesniam broliui, ir jis irgi atkeliavo į reanimaciją. Abu naujagimiai buvo suguldyti į vieną inkubatorių. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti – mažesnis ir silpnesnis pradėjo sparčiai augti, jie lietė, glostė vienas kitą. Tai anksčiau, kad nesubraižytų veidelio, naujagimiams būdavo užmaunamos pirštinaitės. O dabar psichologai jau įrodė, kad naujagimiai aplinką pažįsta liesdami“, – pasakoja gydytoja.

 

Neišnešioti vaikai neatsilieka

 

Ir šį rudenį Kauno klinikose augo mergaitė, gimusi 23 savaičių. „Neišnešioti vaikai atsilikti nuo laiku gimusiųjų gali tik per pirmuosius antruosius gyvenimo metus, vėliau jie niekuo nuo bendraamžių nesiskiria. Ir tai suprantama: jeigu laiku gimęs naujagimis vystėsi 40 savaičių, tai 23-čią savaitę gimęs vaikelis 17 savaičių atsilieka. Todėl ir amžių, ir raidą neišnešiotų vaikų reikia koreguoti, t.y. jeigu laiku gimęs kūdikėlis 4–5 mėnesį jau bandys sėstis, tai gimusiam 23-čią savaitę šis laikas atitols 17 savaičių (beveik 4 mėn.)“, – aiškina neonatologė.

Neišnešioti visada bus mažesni, liesesni? Anot gydytojos, priešingai, jeigu jie neturi apsigimimų, dažniausiai jie gerai pasisavina maistą ir būna netgi didesnio svorio. Mažesnio ūgio būna tie vaikai, kurie gimė ne tik neišnešioti, bet ir jų svoris pagal vaikų augimo standartus buvo per mažas.

 

Kam gresia neišnešiojimas?

 

Viena dažniausių priešlaikinio gimdymo priežasčių – infekcijos. Taip pat įtemptas gyvenimas, stresas. Iš dalies šiuos veiksnius galima koreguoti, bet, anot gydytojos, dažniausiai ankstyvą gimdymą nulemia keli veiksniai. Rizika pagimdyti anksčiau laiko yra vyresnio amžiaus moterims, taip pat įtakos turi ir gimdymų skaičius (kuo daugiau gimdymų, tuo didesnė rizika), ir nėštumų dažnis. „Žinoma atvejų, kai tais pačiais metais moteris pagimdydavo du vaikus. Organizmas nespėja atsigauti po pirmo nėštumo, o jau antras, todėl ir gimdymas būna priešlaikinis. Idealus tarpas tarp gimdymų – 3 metai“, – sako gydytoja. Taip pat riziką didina įvairios moters dubens anomalijos, ligos, arterinė hipertenzija, alkoholis, rūkymas.

 

Vanduo ir ankstyvas gimdymas

 

Anot J.Buinauskienės, atliktas įdomus tyrimas, kuris įrodo ryšį tarp ankstyvo gimdymo, naujagimio gimimo svorio ir... vandens kokybės. „Šį tyrimą atlikome kartu su VDU mokslininkais, tyrėme įvairių Kauno vandenviečių vandenį. Rezultatai dar apdorojami, tačiau preliminariai jau galima teigti, kad dezinfekuojamosios medžiagos turi įtakos priešlaikiniam gimdymui: kuo vandenyje šių medžiagų daugiau, tuo didesnis ankstyvų gimdymų skaičius. Pagal tarybinius standartus šių dezinfekuojamųjų medžiagų norma buvo 10 kartų mažesnė negu dabar, pagal europinius. Šį tyrimą ir inicijavo Europos organizacijos, sunerimusios, kad daugėja priešlaikinių gimdymų, mažo svorio vaikų skaičius. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai paskatins ir vandens kokybės normatyvų peržiūrą“, – pasakoja gydytoja.

 

Skirtumai

 

Paprastai neišnešioti naujagimiai būna mažiau aktyvūs ir judrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, dar nesusiformavęs arba labai plonas poodinis riebalų sluoksnis. Oda beveik neturi apsauginio raginio sluoksnio, todėl per ją lengviau patenka infekcijos. Todėl neišnešiotus naujagimius būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiaisiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Apskritai jų imunitetas yra silpnesnis, todėl didėja bet kurių ligų rizika. Laiku gimęs naujagimis gali būti nešamas į lauką, kai oro temperatūra siekia 10 laipsnių šalčio, o neišnešiotas – ne daugiau kaip 5 laipsniai.

Neišnešioti gimsta su „kailiuku“ – plonais plaukučiais, kurie greitai nuslenka, vadinamuoju lanugo. Nėra pakankamai išsivysčiusios jų ausų kaušelių kremzlės, nesimato spenelių, nes nėra pigmentacijos, bambutė būna žemiau. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl jiems geležies preparatų skiriama papildomai. Kadangi jie greičiau auga ir organizmas nespėja pasisavinti kalcio, tad jiems anksčiau nei laiku gimusiems pradedama skirti vitamino D.

 

Neišnešiotų priežiūra – išskirtinė?

 

Dažniausia neišnešiotų kūdikių problema – kvėpavimo sistema. „Naujagimio plaučių alveolės pripildytos skysčio. Gimstant tas skystis pasišalina, ir alveolės užsipildo oru. Už tai, kad skysčiui pasišalinus alveolės nesuliptų, atsakingas fermentas surfaktantas. Neišnešiotiems naujagimiams jo būna nepakankamai, todėl tai gali būti kvėpavimo sutrikimo sindromo priežastis“, – aiškina medikė.

Kartais kūdikėliams, kuriuos tenka ilgiau laikyti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, gali vystytis priklausomybė nuo deguonies. Jų plaučiai lieka kietesni, gerai neišsiskleidžia, todėl šiems vaikams didėja peršalimo ir kitų kvėpavimo ligų rizika.

„Suprantama, kad neišnešioti naujagimiai nebrandūs, visos jų organizmo sistemos nėra iki galo išsivysčiusios. Tačiau iš ligoninės išleidžiame, kai stabilizuojasi visos jų gyvybinės funkcijos, išmoksta valgyti iš krūties ar iš buteliuko, patys kvėpuoja, reguliuoja temperatūrą. O svoris nėra svarbiausias kriterijus – esame išleidę į namus naujagimių, kurių svoris buvo 1,5–1,6 kg. O svarbiausia, ką patariame tėvams, kad jie kuo daugiau būtų su vaiku, kad jie skatintų jo vystymąsi. Net ir laiku gimęs vaikelis, jeigu su juo daugiau bendrausite, bus protingesnis, gudresnis, sveikesnis“, – pažymi neonatologė.

 

Muzikos įtaka

 

„Pirmą kartą muzikos terapijos pritaikymą naujagimiams stebėjau Austrijoje, kai chirurgijos skyriuje kūdikėliai klausėsi vienas arabiškų motyvų, kitas – mamos įrašytos kalbos, trečias – afrikietiškų ritmų. Beje, ir mūsų gydytoja Rasa Garunkštienė yra apgynusi disertaciją šia tema. Ji tyrė lopšinių poveikį neišnešiotų (gimusių iki 32 savaitės) reanimacijoje gydomų naujagimių būklės stabilizavimui ir tolesnei šių vaikų raidai. Buvo nustatyta, kad lopšinės gerina širdies veiklą, normalizuoja kvėpavimo dažnį. Galiausiai šie naujagimiai greičiau iškeliavo iš reanimacijos skyriaus, palyginti su tais, kuriems nebuvo taikoma muzikos terapija“, – pažymi J.Buinauskienė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai