Augalų sėklos –„supermaistas“ žmogui?

 Išskirtinės savybės

 

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė sako, kad sėklos turėtų būti kasdieninio raciono dalis, tačiau nedideli jų kiekiai. Sėklos labai naudingos: turi skaidulinių medžiagų, baltymų, augalinių riebalų, mineralinių medžiagų (magnio, fosforo, kalio, cinko, seleno, kalcio), vitaminų E, B grupės, folio rūgšties ir kt. Riebalų sėklose gana daug – iki 50 proc., todėl kontroliuojantiems svorį sėklų per daug valgyti nereiktų.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad maisto produktai, kurie turi išskirtinių savybių arba ypač didelį kiekį kurių nors žmogui reikalingų maistinių medžiagų, vadinami net „supermaistu“. Verstis per galvą jo ieškant nereikia – Lietuvoje yra nemažai „supermaisto“, pvz., linų sėmenys ar daiginti grūdai, kuriuose yra daugiau biologiškai veiklių medžiagų, reikalingų tam augančiam daigeliui ir žmogaus organizmui.

 

Mikroelementų koncentratas

 

„Sėkla – stebuklingas daiktas. Nukrinta, ar paukštis atneša, žmogus įberia į žemę, ji suleidžia šaknis, išskleidžia lapus, užaugina kamieną, užmezga vaisius, užaugina sėklas, jas subrandina ir vėl į žemę sugrįžta, kad iš naujo užgimtų. Ne tik savo būviui pratęsti augina augalas sėklą, bet ir žmogui, paukščiui, gyvuliui ar žvėriui pamaitinti. O toj sėklelėj sukaupta didelė stiprybė: pienės sėkla išaugina stiebą net iš po asfalto“, – pastebi „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, pabrėždama, kad sėkloj sukaupta didžiulė gyvybinė energija, tik mes ne visada mokame ja pasinaudoti.

 

Lietuvos vegetarų sąjungos vadovė chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė pastebi, kad sėklos yra labai koncentruotas maistas. Iš jų galime gauti įvairių mikroelementų, biologiškai veiklių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurių negauname su įprastu maistu.

 

Geriausia – iš pat ryto

 

K. Vaištarienė pataria maltų sėklų berti ant košių, sumuštinių arba valgyti pamirkytų vandenyje.

Pasak jos, šį koncentruotą ir daug įvairių naudingų medžiagų turintį maistą geriausiai valgyti ryte, mat, trūkstant įvairių mikroelementų, organizmas negali pagaminti kai kurių fermentų, tad svarbu sau padėti iš pat ryto.

 

Gydytoja dietologė D. Pipiraitė pataria po keletą sėklų dėti į salotas, šaukštelį sėmenų ar sėlenų į kefyrą. Jos naudingos, kai pučia pilvą, užkietėję viduriai, nereiktų jų naudoti sergantiems kasos, skrandžio ligomis, kai ribojamas grubių skaidulų kiekis racione.

 

Reikalingiausių sėklų penketukas

 

Su „Žolinčių akademijos“ vadove D. Kunčiene ir Lietuvos vegetarų sąjungos vadove dr. K. Vaištariene tikėjausi sudaryti žmogaus organizmui reikalingiausių sėklų penketuką ar dešimtuką.

 

Dr. K. Vaištarienė vardino linų, moliūgų, saulėgrąžų, sezamų, kanapių, burnočių (amaranto), margainių sėklas (kai kurių jų galima įsigyti tik sveiko maisto parduotuvėse).

 

D. Kunčienę klausimas, kokios sėklos reikalingiausios žmogaus mitybai, labai nustebino. Pasak jos, negalima vienų sėklų iškelti, o kitų – nuvertinti.

 

„Sėklos, kaip ir žmonės, man labai brangūs – visos turi gyvybės, negaliu leisti sau nė vienos nuvertinti. O kokia priimtiniausia, žmogus turi pats pajusti ir vartoti. Mūsų skoniai, požiūriai, gyvenimo būdas skiriasi, tad reikia įsiklausyti į save“, – sakė D. Kunčienė, pastebėdama, kad, sumaniusi parengti knygelę apie gerąsias sėklų savybes ir pateikti savo sukurtus valgių receptus iš jų, ilgai sukusi galvą, kokiomis sėklomis apsiriboti. Mat Lietuvoje auga ar yra auginami daugiau kaip 2000 sėklinių augalų rūšių, kurių daugumą sudaro žoliniai augalai. O visame Žemės rutulyje priskaičiuojama apie 300 tūkst. rūšių sėklinių augalų. Sėklos nuo senų laikų vartojamos kaip vaistas nuo daugelio negalavimų, energijos šaltinis, kuris valo mūsų organizmą nuo toksinų ir šlakų.

 

Linų sėklos

 

Turi daug žmogaus organizmui labai svarbių riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6, jose gausu baltymų ir skaidulų, aminorūgščių, gleivinių medžiagų. Linų sėklos ir jų aliejus yra ypač vertinamas kaip žmogaus sveikatai labai reikalingi produktai.

 

Moliūgų sėklos

 

Jos turi polinesočiųjų riebalų rūgščių (organizmas pats jų negamina), jose gausu baltymų, cinko, magnio, vitaminų C, E, B, PP, B2. Moliūgų sėklos skatina ląstelių atsinaujinimą.

 

Sėklose esantis lecitinas stiptina nervų sistemą, saugo nuo aterosklerozės, gerina kepenų veiklą, mažina „blogąjį“ cholesterolį.

 

Sezamo sėklos

 

Jose daug baltymų, angliavandenių, nervus stiprinančio magnio, kaulams labai reikalingo kalcio. Jų aliejus gydo odos pažeidimas, maitina niežtinčią odą. Vis daugiau tyrimų patvirtina teigimą sezamo poveikį: stiptina kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą, mažina migrenos skausmus, greitina kraujo krešėjimą ir kt. Šios sezamo savybės siejamos su lignantais, itin dideliu mikroelementų, antioksidantų kiekiu ir nesočiomis riebalų rūgštimis. Jos turi daugiau nei 80 maistingųjų medžiagų. Maistui vartojamos sėklos, pienas, aliejus.

 

Saulėgrąžų sėklos

Šiose sėklose gausu augalinių riebalų ir riebaluose tirpstančių vitaminų A, D ir E. Polinesočiosios riebalų rūgštys padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų, apie 35 proc. riebalų, daug angliavandenių, aminorūgščių. Jos – ir mikroelementų (cinko, fluoro, jodo, kalcio, geležies) šaltinis. Šie elementai išsaugomi visą žiemą, todėl saulėgrąžų sėklos kartais vadinamos „gamtos konservantais“. Šiose sėklose esanti folio rūgštis ir vitaminas B6 stiprina nagus, plaukus, kiti riebaluose tirpstantys vitaminai naudingi odai, gleivinėms, normalizuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. 100 g saulėgrąžų sėklų yra 300 mg magnio – šešis kartus daugiau negu rupioje duonoje.

 

Sėklų kokteilis pusryčiams

 

Pašnekovės pateikė ir patarimų, kaip naudoti sėklas maistui. Chemijos mokslų dr. K. Vaištarienė ryte pasitenkina 2 šaukštais kavamale sumaltų moliūgų, linų, saulėgrąžų, sezamo sėklyčių kokteiliu su puse stiklinės vandens. Šį kokteilį vadina smegenų maistu, mat šiose sėklose gausu labai vertingų omega 3 ir omega 6 rūgščių. Be to, vegetarė kartais kokteilį paįvairina taip pat labai vertingomis kanapių, aguonių, marginio, burnočio (amaranto) sėklomis.

 

Slėpinys sėkloje

 

Daug savo sukurtų valgių receptų su sėklomis D. Kunčienė pateikė šiemet išleistoje knygelėje „Slėpinys sėkloje“. Pateikiame kelis jų.

 

Saulėgrąžų skandinis su krienais

 

Pusę stiklinės maltų daigintų saulėgrąžų, šaukštą svarainių sulčių, 2 šaukštus tarkuotų krienų, šaukštą džiovintų prieskoninių žolelių ( baziliko, petražolių, saliero ir kt.), žiupsnelį druskos sumaišyti ir valgyti su duona, bulvėmis, bulviniais blynais, gardinti troškinius, sriubas.

 

Datulių ir moliūgų sėklų skanėstas

 

Stiklinę datulių be kauliukų sumalti mėsmale, stiklinę moliūgų sėklų sumalti kavamale, įberti 2–3 šaukštu dilgėlių, balandų ar gysločių sėklų, viską sumaišyti. Vartoti po valgomą šaukštą 2–3 kartus per dieną.

 

Senovinis spirgutis

 

Vidutinio dydžio svogūną smulkiai supjaustyti ir pakepinti sausoje keptuvėje, tada sudėti po šaukštą maltų linų sėmenų, maltų kanapių sėklų ir dar truputį paskrudinti, įberti druskos pagal skonį. Valgyti su bulvėmis, avižiniu kisieliumi.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai