Atsibudote pavargę? Kaltas gali būti vakarienei suvalgytas mėsainis

 Apie harmoningą, atsakingą ir gerą gyvenimą pasakoja Marijus ČEKAVIČIUS –  vienas ekologinės žemdirbystės pradininkų Lietuvoje ir, kaip pats vadina savo kraštą, Samogetijoje. 

Koks, Jūsų nuomone, rytas yra geras?

Reikia atsikelti su saule. Šiandien taip padariau ir džiaugiuosi – eina puiki diena. Visi gyvensenos receptai geri, bet svarbiausios yra mūsų mintys, jų švara. Sarmatijos (kažkada taip vadinosi dabartinės Lietuvos teritorija –red. past.) istorija byloja, kad mūsų neįveikė jokie priešai, kol nebuvo pakelta ranka prieš žynius. Tai jie kūrė minčių erdvę ir taip skatino žmones būti garbingus, dorus. Pagonių žynių vaidilų kaltinimai raganavimu, manau, buvo sąmoninga veika, dėl kurios patyrėme didžiulę netektį.

Kaip minčių erdvę būtų galima iliustruoti šiandien?

Jeigu susipykai su artimu savo, neik agurkų raugti. Ir braškių ravėti tą pusdienį nepradėk, nes uogienojai nuvys, o agurkai, jei rytą ne ant tos kojos iš lovos išlipai, skanūs nebus. Mama, kai buvau studentas, o ir vėliau, išvažiuojantį iš namų mane visados peržegnodavo – kad kelyje ir kitur sektųsi. Mama išlydėdavo, suteikdama man palaiminimą.

Senovėje žmonės buvo pragmatiškesni. Pakuotėmis neteršė aplinkos, kaip tai daro mūsų karta. Kai praplyšdavo lininis maišas, žmonės jį lopė ir naudojo dar labai ilgai. Ir sirgo mažiau, nors išalkę neretai duonos riekę ėmė neplautomis rankomis. Nesaugojo ragaišio, apvyniodami jį polietileno plėvele. Galvas kraipytų, pamatę, kaip suraikyta ir plastmasėje daug dienų laikyta mūsiškė duona nekeičia skonio ir išvaizdos. Dabartiniai stipriųjų gėrimų ekspertai vis dėlto žino: degtinės iš plastikinioo butelio ir degtinės iš stiklinio butelio skonis skiriasi; o naudojame produktus iš sintetinės taros ir nepagalvojame apie neigiamą poveikį. Aplinkos taršos pasekmes jau gauname kaip grąžą už neatsakingą savo elgesį.

Ką patartumėte maisto produktus įsigyjantiesiems prekybos centruose: kaip pasirinkti, ko iš viso nesirinkti?

Kad pasirinkimo beveik nėra. Aukštos kainos atima teisę rinktis. Pirkėjas tėra išvaizdžiai pateiktos, gražiai supakuotos pigios prekės vartotojas. Kad galėtų pirkti, pagal tamstos klausimą – kad galėtų rinktis, jis dirba, bėga, juda, sukasi tarsi voverė rate. Aš linkėčiau: išeik iš rato, ir kas kiekvieną žingsnį atitolsi nuo nesavos trajektorijos ir pasijusi iš tiesų galįs rinktis.

Nuo gimimo iki mirties žmogaus misija yra tinkami prižiūrėti savo kūną. Tai suvokęs, prekybos centre žiūrėsi ne produkto kainos, o kas jį gamino. Geriau, jei rasi tiesioginį kontaktą su sąžiningu ūkininku, kad ir Šeimos ūkininkų sąjungos inicijuotose turgeliuose. Mes, ekologiškai ūkininkaujantys, dar neišlakstėme iš jų, nors per metus prekyvietės kaina didinta kelis kartus: nemažą dalį dienos prekiauji, kad sumokėtum tą mokestį. Tiesą sakant, aplinkoje, kurios „infrastruktūra“ – vien tik nešvarus grindinys, užsienietis jaustųsi nepatogiai.

Europoje ekologiškų produktų vartojimas pastarąjį dešimtmetį auga, štai  Vokietijoje – vidutiniškai po 15 proc. kasmet. Įdiegta patikinama kontrolė, laboratoriškai galima nustatyti, itin tiksliai ištirti net 1200 cheminių medžiagų. Tad su chemizuota produkcija „praslysti“ neįmanoma.

„Iš labai ekologiškos aplinkos“,–  siūlo vėlyvąsias avietes turgelio prekiautoja. Smagu tokių puikių uogų įsigijus, tačiau dėžutę įpusėjus atsiveria supelijusios gėrybės. „Ekologiškos labai  labai...“ Lieka šypsotis sau į ūsą!

 

Žmogus turi gerbti aplinką, kurioje gyvena. Kaip tai įdiegti? Nuo pat gimimo, dar vaikas turi žinoti, kad ką pasėsi, tą ir pjausi. Vasarą teko lankytis Vokietijoje, viename iš biodinaminių ūkių. Dirba jaunimas, kartu mokosi, ima suprasti, kaip užauga daržo ir sodo vaisiai. Lietuvoje tuo metu vyksta diskusijos, ar gali moksleiviai per atostogas padirbėti: užkris agurkas ant kojos, kas atsakys? Geriau tesėdi per vasarą prie kompiuterio. Esu kritiškas: tai sąmoningas vaikų neugdymas, ir šį nusikaltimą daro valstybininkai, siekiantys, kad neišaugtų garbinga tauta, kad neišprusę mūsų žmonės ateityje tik užsieniečių šiukšlynų turinį rūšiuotų.

Turim stipriai susigriebti ir liautis vieni kitus alinę ir nuodiję. Būna, ūkininkas teisinasi, išvedžioja: girdi, kaimynas girtas su purkštuvu į jo laukus įvažiavo... Lyg chemikalai nekainuotų ar iš šulinio jų kaip vandens pasisemtų. Visi chemizuoti ūkininkai (naudojantys laukams tręšti chemines trąšas) vasaros pabaigoje laksto po kviečių laukus su purkštuvais. Dėl to anksčiau nuvysta piktžolės, grūdai nuimami sausesni, jų džiovinimo kaštai mažesni. O vartotojui pateikiami miltai – nuodai. Ir nesuka niekas sau galvos, nors ir patys, ir giminaičiai palyginti dažnai serga, ligoms gydyti išleidžia tūkstančius. Tokių atvejų žinau.

Nesąžiningam ūkininkui niekuomet neleisčiau užsiimti ekologine žemdirbyste.

Sveikatą gadina ne tik chemija, bet, sako mokslas, ir stresas. O stresą skatina ir cheminiai preparatai, net mažytės dozės. Jei aš tamstai prekyvietėje įkyriai siūlysiu nemėgstamą daržovę, net ir ekologišką, iš pradžių iš mandagumo šypsositės, po antro primygtinio siūlymo imsite bėgti, o jei galėsiu dar kartelį jus atakuoti – norėsit keiksnotis ir pyktis. Stresas! Cheminių priedų poveikio mechanizmas ne toks ir mandras: ląstelė milijonus metų formavosi, ir štai pas ją per jėgą braunasi cheminė – svetima, neatpažįstama – medžiaga. Kūnas chemikalo likučio, net ir apirusio ir jau užmušusio grūdą ėdusią bakteriją ar vabaliuką, išvengti negali, tik kaupiasi kepenyse ir riebaluose. Tokios sankaupos pavojingas, bet mes nenorime apie tai galvoti. Žmogaus nervų sistema sunaudoja 30 proc. organizme pagamintos energijos. Nereikalingi priedai trikdo šios energijos gamybą. Pasekmė – stresas, nervuotumas, depresiškumas, nuolatinė įtampa, erzelynė... Gyvenimo kokybė lekia strimgalviais žemyn. Būdami optimistai sakome, kad viskas gerai, o iš tiesų tas sakymas – savęs apgaudinėjimas, negerumas ant širdies. Kiek daug žmonių rytą atsibunda pavargę, be šypsenos. Iš dalies taip yra dėl to, kad vakarieniavo taip, kaip rekomenduoja hamburgerių propaganda.

Ar pakankama, Jūsų nuomone, ekologinių ūkių kontrolė Lietuvoje?

Manau, pakankama, kartais net priekabi. Inspektoriai dabar gerai atlieka savo darbą. Praėjo laikai, kai jie dirbo it kelių policininkai: stabdo automobilį ir tada ieško, prie ko prikibti. Kontrolė reikalinga. Mažiausias cheminių preparatų pėdsakas produktuose ar žaliavoje gresia desertifikavimu (produkcijos kaip ekologiškos nebeparduosi), įpareigojant grąžinti ES išmokas. Mano idėja – sukurti ir plačiai naudoti prietaisą, kuriuo patikimai ir greitai galėtum nustatyti pesticidų ir cheminių trąšų likučius produktuose, taip pat jų pardavimo vietose. Darbo laboratorijose ir administravimo sumažėtų.

Jei toks aparatėlis taptų prieinamas, kiekvienas naudotume...

Ir tai būtų patikimiau nei maisto produktų testai su virgulėmis ar svambalu – tokių pirkėjų esu sulaukęs.

Koks pastarųjų metodų patikimumas?
Tai visiškai subjektyvu, nes kiekvieno žmogaus energija skirtinga. Produkto savybes lemia, pavyzdžiui, dirvožemio struktūra, gamtinė aplinka. Konkrečiam žmogui gali netikti lauko, kurioje augo bulvė, energinės charakteristikos. Yra daug subtilių veiksnių.

Mano sūnus su draugais surengė vakarą be degtinė, su apeigomis, liaudies dainomis ant Žados kalno, o šis – arklių žemaitukų ganykloje. Žada – pagonių deivė, kuri skatina žmones išsivaduoti, pasipriešinti negerovėms, gyventi garbingai, dorai, laisvai. Jaunimas dainavo senąsias dainas ir kūreno laužą, o žirgai atbėgę stovėjo suklusę, ramūs. Klausėsi ištiesę kaklus. Kai dainos prityla ar keičiasi jų ritmika, žirgai pabėgėja į šoną, bet toliau stebi, ką ten veikia žmonės. Šie gi džiaugėsi matydami, kad žirgai tarsi atsiliepia į jų elgesį. Žirgams, buvo aiškiai matyti, žmonių skleidžiama harmonija patiko, jie jautėsi gerai, buvo ramūs. Žemaitukas, arba ašva, yra šventas gyvūnas.

Kai pajėgsim pasiimti iš gamtos bent dalį jos harmonijos, daugelio klausimų mums nebekils. Senžodžiai atskleidžia įdomių dalykų; paga – išmintis, taigi pagonis – tas, kuris išmintingas. Daugelis senžodžių skaitomi iš antro galo, atmetus galūnę. Perskaityk „Diev-as“ atbulai, ir ką gausi? Veidas. Kitaip sakant, žmogus yra Dievo atspindys.

Neturėtume liautis puoselėję gražių minčių; tai stiprybė, sauganti mus nuo išorės blogio ir neleidžianti rastis vidaus tamsai. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai