Netinkama mityba didina hemorojaus riziką

Kasmetinės Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ataskaitos duomenimis, pasaulyje daugiau žmonių turi antsvorio nei badauja: 15 proc. Žemės gyventojų neturi pakankamai maisto, o antsvoris kamuoja 20 proc. žmonijos. Be bado, pasiglemžiančio vis daugiau planetos gyventojų, šie skaičiai rodo ir kitą problemą – kad labai daug žmonių maitinasi netaisyklingai. Kitaip antsvorio, kuris yra daugelio ligų rizikos veiksnys, jie neturėtų. Netinkama mityba ir jos sukeltos virškinimo problemos didina ir sergamumo hemorojumi rizika. Koks ryšys tarp hemorojaus ir maisto? Kaip ligos išvengti? Konsultuoja Baltijos ir Amerikos klinikos ir Santariškių klinikų Centro filialo chirurgas medicinos dr. Tomas Poškus.
 

Yra ir sveikiems


Hemorojus – dariniai, kurių turime visi, ar atsiranda tik susirgus? „Audinio, kuris sudaro hemorojaus anatominį pagrindą, yra pas visus žmones. Tai vadinamosios išangės pagalvėlės (kitaip hemoroidai) – kiekvieno žmogaus organizme esanti sveiko kūno dalis“, – aiškina gydytojas T.Poškus. O liga, t.y. hemorojus, pasireiškia, kai šie dariniai pradeda didėti, iškristi, pertempiamos kraujagyslės, jos gali plyšti ar užsikimšti (įvykti trombozė). Dėl to žmones ima varginti tokie simptomai, kaip kraujavimas, mazgų pasirodymas, išangės šlapiavimas, niežulys, skausmas.
„Taigi hemorojus yra hemorojinio audinio patologija. Hemoroidiniai audiniai reikalingi, nes atlieka tam tikrą funkciją – apsaugo išangės kanalą tuštinantis. Jie dalyvauja atskiriant skystas išmatas ir dujas, yra svarbūs uždarant išangės kanalą, kai žmogus nesituština“, – sako medikas.


 

 

Provokuojantys veiksniai


Nors hemorojus yra seniai žinoma liga, bet tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar nėra aiškios. Manoma, kad svarbus rizikos veiksnys yra paveldimumas, t.y. jei šeimoje yra sirgusiųjų hemorojumi, tikimybė susirgti šia liga kitiems šeimos nariams didėja. Kiti provokuojantys veiksniai – nejudrumas, antsvoris, sėdimas ar sunkus fizinis darbas. Taip pat riziką sirgti didina tuštinimosi pasikeitimai (tiek vidurių užkietėjimas, tiek laisvi viduriai), alkoholis, aštrus maistas. Hemorojaus tikimybė gali padidėti nėščiosioms, taip pat pogimdyminiu laikotarpiu.
 

Hemorojus ir mityba


„Be abejo, mityba turi didelę įtaką hemorojui vystytis, nes jeigu žmogaus racionas toks, kad jį kamuoja užkietėję viduriai, jam sunku pasituštinti, dėl to išangės kanalas yra traumuojamas, žinoma, kad tokie žmonės hemorojumi serga dažniau. O tuštinamės rečiau, kai valgome mažai skaidulų turintį maistą. Taigi maistinės skaidulos yra viena iš hemorojaus profilaktikos, o nesunkios ligos atveju – ir gydymo priemonių“, – pažymi T.Poškus.
Todėl, anot mediko, hemorojui gydyti ir profilaktikai tinka augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra brinkstančiųjų medžiagų, pvz., kiaušininių gysločių sėklų luobelių. Brinkstančios medžiagos absorbuoja net 40 kartų didesnį už jos pačios svorį vandens kiekį. Dėl to padidėja išmatų tūris, jos išlieka minkštos, skatinami žarnų judesiai, todėl pagreitėja žarnų turinio slinkimas. „Šie preparatai yra viena iš dažniausiai rekomenduojamų priemonių gydant nedidelio laipsnio hemorojų ir jo profilaktikai, pvz., nėštumo metu, taip pat žmonėms, kurie skundžiasi nuolatiniu vidurių užkietėjimu ir kurie nenori ateityje turėti hemorojaus sukeliamų problemų“, – pabrėžia medikas.
Savo pacientams gydytojas visuomet primena mitybos svarbą. Sergantiesiems hemorojumi ar norintiems išvengti šios ligos T.Poškus rekomenduoja per dieną išgerti 1,5–2 litrus skysčių, valgyti daug skaidulų turinčio maisto, t.y. šviežių vaisių ir daržovių: burokėlių, obuolių, kriaušių, agurkų, pomidorų ir t.t., bet ne bulvių. Taip pat labai sveika valgyti nevisiškai suvirškinamus maisto produktus – sėlenų, rupios duonos, avižų dribsnių.
„Mitybos įtaka labai didelė. Vienintelis įrodymais pagrįstas gydymas, nustačius 1 laipsnio hemorojų (lengviausia ligos formą), yra maistinių skaidulų preparatai. Tai vienintelė neinvazinė priemonė, kai hemorojus dar neišvešėjęs, neiškritęs, kai žmogų vargina tik kraujavimas ar nedidelis diskomfortas išangės srityje“, – sako T.Poškus.
 

Ar tikrai hemorojus?


Gydytojas pabrėžia, kad ne kiekvienas kraujavimas ar išangės diskomfortas yra hemorojus, o nusistatyti šią ligą, neturint medicininio išsilavinimo, neįmanoma. Tyrimų rezultatai parodė, kad tarp žmonių, kurie patys sau diagnozavo hemorojų, tik 1/3 iš tiesų sirgo šia liga. Kitiems – neva hemorojaus simptomai buvo visai kitų ligų priežastis, pvz., storosios žarnos vėžio ar kitų išangės ligų, kuriuos ir gydomos visiškai kitaip. „Diagnozę turi nustatyti specialistai, ir tik tada bus galvojama apie tinkamiausią gydymą“, – pabrėžia pašnekovas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai