Šiandien arbata auginama net 30-je pasaulio šalių. Didžiausi arbatkrūmių sodai plyti Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Taivane, Japonijoje, Argentinoje. Iš viso pagaminama apie 3000 įvairiausių arbatos rūšių.
Taikant skirtingus gamybos būdus yra pagaminama baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, aromatizuota ir presuota arbata. Šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia - vyniojami), fermentuojami ir kaitinami aukštoje temperatūroje, po to džiovinami - taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žali. Ulongo arbata - pusiau fermentuota, baltoji - apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą.
Pasaulyje pati populiariausia yra juodoji arbata, kurios daug auginama Šri Lankoje, Kinijoje, Indijoje.
Ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistas yra vertinama žalioji arbata, kurios pagrindiniai augintojai yra Kinija ir Japonija.
Taivane, Kinijoje gaminama raudonoji arbata. Ji geriama be pieno ir po valgio.
Netiesa, kad arbata vienkartiniuose maišeliuose yra prastesnė nei biri - tai priklauso tik nuo arbatos kokybės, o ne nuo fasuotės.
Kofeino juodojoje arbatoje yra 1,9-3,6 proc., o žaliojoje - 1,5-4,3 proc.
Arbatžolės turi aminorūgščių, mikroelementų vitaminų. Beje, vitamino C žaliojoje arbatoje yra du kartus daugiau nei juodojoje. Arbatžolės tonizuoja, skatina susikaupimą, turi raminamąjį bei gydomąjį poveikį
Žalioji arbata laikoma jaunystės eliksyru, nes ji stimuliuoja prakaitavimą, valo odos poras, suteikia odai drėgmės ir elastingumo.
Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa patariama nuolat gerti stiprios žalios arbatos. Šalta juodąja ar žaliąja arbata galima plauti akis esant nuovargiui ar vokų uždegimui.
Arbatžolės teigiamai veikia virškinimą, gerina apetitą, naikina bakterijas, detoksikuoja, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, mažina vitamino C trūkumą.
Arbatoje esantys katechinai mažina kraujo spaudimą, galvos skausmą, nuovargį.
Norvegų mokslininkai nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos, cholesterolio kiekis sumažėja 6 proc., išgeriant du puodelius - 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius - 19 proc., palyginti su visiškai negeriančiais arbatos.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2-3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
Vaistinius augalus ir jų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau gilioje senovėje. Vaistažolių arbata - puiki organizmą stiprinanti priemonė.
Melisa, pipirmėtė, erškėtrožė, mėta, avietė ir daugelis kitų augalų yra vaistas, nors ir labai švelnus, todėl jas reikia vartoti pagal poreikį ir tarpusavyje keisti.
Vaistinė melisa mažina įtampą, ramina. Erškėtrožės turi daug vitamino C, karotino, vitaminų B2, K, P, didina atsparumą infekcinėms bei peršalimo ligoms. Vaistinė ramunėlė padeda esant virškinimo sutrikimams, skrandžio uždegimui.
Kad būtų pasiektas dar didesnis gydomasis poveikis, farmacijos įmonės sukūrė vaistinių augalų mišinius. Vaistinėse galima rasti puikiai suderintos sudėties vaistažolių mišinių nuo peršalimo. Pavyzdžiui, arbatos “Gripolis” sudėtyje yra įvairiausių efektyviai nuo peršalimo gydančių, taip pat profilaktiškai veikiančių vaistažolių.
Yra sukurtas specialus mišinys nuo kosulio ”Bronchos”, kuris tinka ir vaikams.
Beje, šios gydomosios arbatos nekarčios, yra švelnaus natūralaus žolelių skonio bei stiprumo.
Kita vaistažolių arbatų rūšis - natūralios vitaminizuotos vaistažolių arbatos. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminama arbata “Vitaherbs” papildomai papildyta vitaminu C ir vartojama kaip maisto papildas. Malonaus skonio arbata “Piemenaitė” skirta vaikams. Vitaminas C yra natūralus iš jos sudėtyje esančių erškėčių vaisių, šermukšnių uogų ir kinrožių žiedų. Bet kuriuo atveju prieš pradedant vartoti vieną ar kitą vaistažolių mišinį reikėtų pasitarti su gydytoju.
Geriausia vieta arbatžolėms - užsukamas ar užkemšamas stiklinis indas, paliekant nedidelį oro tarpelį.
Į arbatinuką arbatžolių beriama po 1 arbatinį šaukštelį vienam puodeliui.
Arbatžolės turi būti užpilamos “burbuliukų stadijos” vandeniu. Tonizuojamoji arbata plikoma 3 minutes, o raminamoji - iki 6 minučių. Per dieną išgeriant 10 puodelių arbatos, 30 proc. suretėja sergamumas, o gyvenimas pailgėja 6-7 metais. Paruošta arbata po kelių valandų netenka skonio - tokios geriau nevartoti. Ne veltui Rytų išmintis byloja: “Šviežia arbata prilygsta balzamui, o palikta nakčiai - nuodams”.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę