Neįminta arbatos paslaptis

“Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį...“ (Avicena) Mažojoje Azijoje prieš 5000 metų pradėta gerti žalioji, kiek vėliau - juodoji arbata. Arbata neatsiejama nuo senosios Rytų kultūros, kurią įprasmina tradiciniai arbatos gėrimo ritualai. Stimuliuojamasis gėrimas pirmą kartą minimas kinų metraščiuose 2700 m. pr. m. e. Pasak legendos, pietaujant Kinijos imperatoriui Shen Nung, į jo puodelį su karštu vandeniu įkrito šalia augusio krūmo lapelis. Valdovas, paragavęs šio gėrimo, taip juo susižavėjo, kad įsakė savo tarnams ruošti arbatas iš šio augalo lapų. Taip pasaulyje ėmė plisti arbatžolės...
 

Šiandien arbata auginama net 30-je pasaulio šalių. Didžiausi arbatkrūmių sodai plyti Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Taivane, Japonijoje, Argentinoje. Iš viso pagaminama apie 3000 įvairiausių arbatos rūšių.

 

Arbatos rūšys


Taikant skirtingus gamybos būdus yra pagaminama baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, aromatizuota ir presuota arbata. Šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia - vyniojami), fermentuojami ir kaitinami aukštoje temperatūroje, po to džiovinami - taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žali. Ulongo arbata - pusiau fermentuota, baltoji - apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą.
 

Juodoji ir žalioji arbata


Pasaulyje pati populiariausia yra juodoji arbata, kurios daug auginama Šri Lankoje, Kinijoje, Indijoje.
Ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistas yra vertinama žalioji arbata, kurios pagrindiniai augintojai yra Kinija ir Japonija.
Taivane, Kinijoje gaminama raudonoji arbata. Ji geriama be pieno ir po valgio.
Netiesa, kad arbata vienkartiniuose maišeliuose yra prastesnė nei biri - tai priklauso tik nuo arbatos kokybės, o ne nuo fasuotės.
 

Tonizuoja ir gydo


Kofeino juodojoje arbatoje yra 1,9-3,6 proc., o žaliojoje - 1,5-4,3 proc.
Arbatžolės turi aminorūgščių, mikroelementų vitaminų. Beje, vitamino C žaliojoje arbatoje yra du kartus daugiau nei juodojoje. Arbatžolės tonizuoja, skatina susikaupimą, turi raminamąjį bei gydomąjį poveikį
Žalioji arbata laikoma jaunystės eliksyru, nes ji stimuliuoja prakaitavimą, valo odos poras, suteikia odai drėgmės ir elastingumo.
Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa patariama nuolat gerti stiprios žalios arbatos. Šalta juodąja ar žaliąja arbata galima plauti akis esant nuovargiui ar vokų uždegimui.
Arbatžolės teigiamai veikia virškinimą, gerina apetitą, naikina bakterijas, detoksikuoja, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, mažina vitamino C trūkumą.
Arbatoje esantys katechinai mažina kraujo spaudimą, galvos skausmą, nuovargį.


 

Ką sako mokslininkai?


Norvegų mokslininkai nustatė, kad išgeriant per dieną vieną puodelį arbatos, cholesterolio kiekis sumažėja 6 proc., išgeriant du puodelius - 12 proc., išgeriant 3-7 puodelius - 19 proc., palyginti su visiškai negeriančiais arbatos.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad 2-3 puodeliai arbatos per dieną sumažina inkstų akmenligės riziką apie 30 procentų. Be to, arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
 

Vaistažolių arbatos


Vaistinius augalus ir jų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau gilioje senovėje. Vaistažolių arbata - puiki organizmą stiprinanti priemonė.
Melisa, pipirmėtė, erškėtrožė, mėta, avietė ir daugelis kitų augalų yra vaistas, nors ir labai švelnus, todėl jas reikia vartoti pagal poreikį ir tarpusavyje keisti.
Vaistinė melisa mažina įtampą, ramina. Erškėtrožės turi daug vitamino C, karotino, vitaminų B2, K, P, didina atsparumą infekcinėms bei peršalimo ligoms. Vaistinė ramunėlė padeda esant virškinimo sutrikimams, skrandžio uždegimui.
Kad būtų pasiektas dar didesnis gydomasis poveikis, farmacijos įmonės sukūrė vaistinių augalų mišinius. Vaistinėse galima rasti puikiai suderintos sudėties vaistažolių mišinių nuo peršalimo. Pavyzdžiui, arbatos “Gripolis” sudėtyje yra įvairiausių efektyviai nuo peršalimo gydančių, taip pat profilaktiškai veikiančių vaistažolių.
Yra sukurtas specialus mišinys nuo kosulio ”Bronchos”, kuris tinka ir vaikams.
Beje, šios gydomosios arbatos nekarčios, yra švelnaus natūralaus žolelių skonio bei stiprumo.
Kita vaistažolių arbatų rūšis - natūralios vitaminizuotos vaistažolių arbatos. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminama arbata “Vitaherbs” papildomai papildyta vitaminu C ir vartojama kaip maisto papildas. Malonaus skonio arbata “Piemenaitė” skirta vaikams. Vitaminas C yra natūralus iš jos sudėtyje esančių erškėčių vaisių, šermukšnių uogų ir kinrožių žiedų. Bet kuriuo atveju prieš pradedant vartoti vieną ar kitą vaistažolių mišinį reikėtų pasitarti su gydytoju.
 

Verta įsidėmėti


Geriausia vieta arbatžolėms - užsukamas ar užkemšamas stiklinis indas, paliekant nedidelį oro tarpelį.
Į arbatinuką arbatžolių beriama po 1 arbatinį šaukštelį vienam puodeliui.
Arbatžolės turi būti užpilamos “burbuliukų stadijos” vandeniu. Tonizuojamoji arbata plikoma 3 minutes, o raminamoji - iki 6 minučių. Per dieną išgeriant 10 puodelių arbatos, 30 proc. suretėja sergamumas, o gyvenimas pailgėja 6-7 metais. Paruošta arbata po kelių valandų netenka skonio - tokios geriau nevartoti. Ne veltui Rytų išmintis byloja: “Šviežia arbata prilygsta balzamui, o palikta nakčiai - nuodams”.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

levute
2007-04-26 22:40
saunuole daugiau tokių straipsniu

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai