Žiedų nektaro ir saulės šilumos eliksyras – medus

Jeigu menant mįslę „Saldu gardu kaip du medu“ gali tekti susimąstyti (atsakymas – miegas), tai alegorijos medaus mėnuo arba medaus upės ir medaus krantai – lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos kalbant apie malonų laiką, gerą ir turtingą gyvenimą. Beje, lietuviams nuo seno bitė šventa. Dievo bitė – tai geras, darbštus ir kruopštus žmogus. Bitės brangintos, prižiūrėtos, jomis dalintasi su draugais – bičiuliais. Apie bites kalbėta tik pagarbiai: buvo sakoma, kad bitė ne „dvesia“, o „miršta“. Jeigu mirdavo namų šeimininkas, šią žinią namiškiai garsiai turėdavę pasakyti prie avilių, kad išeinantysis savo bičių neišsivestų...
 

Senovėje vaškas ir medus buvo viena iš duoklių natūra, „pinigai“. Medus buvo vaistas ir maistas, nors daugiausiai jo naudota midui gaminti. Sąnarių ligos gydytos ir bičių nuodais – tiesiog bičių įgėlimais, prispaudžiant jas prie skaudamos vietos, nors šiaip žmonės labai vengė bitę nuskriausti, juolab – žudyti. 1812 m. vienuolis metraštininkas, aprašydamas Napoleono armijos grobstymus Kaune, mini, jog svetimšaliai plėšė ir bites, net „(...) padegė avilius su šiaudais“.
Šiuo metu medus labai vertinamas kaip natūralus saldiklis ir sveikatinimo priemonė.
„Medus – iš augalų, iš jų nektaro. O nektaras visuomet asocijuojasi su gėriu ir meile. Žiedai – iš šviesos ir saulės, o ši susijusi su jaukumu ir šiluma. To teikia ir medus: saulės, augalų ir darbštuolių bitučių dovana“, – sako Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda“ vadovė Daiva Aušra Earle. Ji apie bites ir medų žino tikrai daug. Daugelį metų bitininkauja, o biologinės medicinos žinias nuolat tobulina tarptautiniuose natūralios medicinos seminaruose, mokymuose ir konferencijose.
Pavasario medus
Pirmiausia žydi klevai ir pienės. Tad ir pirmasis medus – būtent iš jų. Beje, vienos rūšies medų surinkti būtų sudėtinga, kadangi vienu metu žydi ir pienės, ir klevai, ir vaismedžiai, ir pavasario gėlės.
Bitės iš žiedų paima ne medų, o nektarą, kuriame yra vandens. Nektaru pildomos korio akutės, ir tam tikra bičių grupė, kurios neskrenda į laukus, o turi „pareigas“ avilyje – vibruodamos sparneliais vandenį išgarina. Medus tinkamas ir kokybiškas, kai vanduo išgarintas maksimaliai, o korio akutė su „dangteliu“ – korys užakiuotas. Jeigu bitininkas paskuba ir ima medų per anksti, kol bent du trečdaliai korio nėra visiškai užakiuota, toks produktas gali ir surūgti. Jeigu užakiuotas visas korys, tinkamai saugomo medaus savybės nesikeis daugelį metų.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra kraujotakos sutrikimų, tinkamesnis pavasarinis medus.
Pienių medus kristalizuojasi stambesniais kristalais ir yra ypač gurmaniško skonio. Tačiau ne kiekvienais metais jo surenkama. Jeigu augalams sužydus oro temperatūra žemesnė nei 19-20 laipsnių, pienės žydi, bet jų žieduose nektaro beveik nesusidaro. Jei pavasaris vėsus, bitės turi mažiau darbo.
Pienių ir klevų medus yra šviesus (tačiau ne baltas, kaip rapsų; rapsų medus nelaikomas labai naudingu, jis ir kristalizuojasi blogiau. Kristalizavimasis („sustingimas“, „cukravimasis“) yra vienas iš medaus kokybės požymių).
Geriausias medus – surinktas iš natūralios aplinkos, sodo, miško. Medaus iš avilių, kurie „dirba“ specialiai užsėtuose rapsų laukuose, dėl herbicidų ir cheminių trąšų naudojimo stipriai nukenčia ir bitės, ir medaus kokybė.
Gana retos žalsvos spalvos, kol dar skystas, iki susikristalizavimo, yra pušų ūglių medus. Tai ypatinga rūšis. Kaip nurodoma liaudies medicinos receptuose, šis medus tinka sergantiesiems tuberkulioze.
Vasaros medus
Liepų medus tinkamas peršalimui, kvėpavimo sistemos ligoms gydyti ir profilaktikai: su aviečių stiebelių arba su liepžiedžių arbata.
Grikių medus yra tamsus ir specifinio kvapo, todėl nėra populiarus.


Rudeninis viržių medus taip pat yra tamsios spalvos, jame daugiau mineralinių medžiagų ir aminorūgščių.
Saldumas mėgsta... auglius
Sergantiems onkologinėmis ligomis medus netinka. Labai daug tyrimų, atliktų tiek JAV, tiek Europos mokslo tyrimų institutuose, įrodė, kad nesveika ląstelė labai greitai prisijungia gliukozės molekulę. Nors gliukozės meduje daug mažiau nei cukruje, sergantiesiems onkologinėmis ligomis ar įtariant tokį polinkį, medaus kiekį reikia riboti, o cukraus ir gaminių su cukrumi – atsisakyti. „Šią informaciją visada akcentuojame pacientams“, – sakė Biologinės medicinos ir diagnostikos klinikos „Natura munda“ įkūrėja ir vadovė D.A.Earle.
Sveikatai ir gerai savijautai
Atlikta daug klinikinių tyrimų, įrodančių medaus poveikį skrandžio terpei reguliuoti. Geriant medų su šaltu vandeniu, skrandžio rūgštingumas skatinamas, o geriant su šiltu galima sumažinti. Medų netinka vartoti su karštais gėrimais. Geriausia medų pamažu laižyti, skonėtis, kol ištirps burnoje. Nedėkite medaus į karštą arbatą, nes aukštesnėje kaip 45 laipsnių temperatūroje medaus molekulių struktūra pažeidžiama, mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis ir veiksmingumas mažės.
Meduje yra aminorūgščių, mikroelementų ir vitaminų žmogaus organizmui palankiu santykiu. Daug fruktozės, dar vadinamos vaisių cukrumi. Ji pasisavinama greitai.
Du šaukšteliai per dieną
D.A.Earle teko lankytis Italijos, Ispanijos gamyklose, kur gaminami nuostabūs saldumynai ir delikatesai – migdolai, apvolioti medaus ir kitų komponentų glaistu. Bet, pataria p. Daiva Aušra, mėgaukimės medumi saikingai: „Svarbu saikas. Medus – kaloringas produktas, mineralinių medžiagų ir vitaminų kompleksas ar net koncentratas. Todėl medaus nereikia valgyti šaukštais. Dideli kiekiai fruktozės ir net nedaug gliukozės pasunkina kepenų ir kasos darbą.“
Medaus vartokime arbatai saldinti, tačiau niekada nedėkime į karštą (daugiau nei 40–50 laipsnių) gėrimą.
Stipriai pašildytas medus ilgą laiką nesikristalizuoja, ir tai rodo, kad natūrali produkto struktūra pažeista, kitaip sakant, kad produktas sugadintas.
Kas kam
Yra žmonų, kurie sako, kad jie medui alergiški. Tai ne visuomet tiesa. Konkrečiam žmogui gali tikti vidurvasario, tačiau netiks klevų medus. Taikant naujos kartos aparatą su specialia programa, atliekama išsami žmogaus organų ir sistemų trimatė kompiuterinė biorezonansinė diagnostika. Tai moderniosios medicinos technologinė naujovė Lietuvoje. Galima nustatyti, kad, pavyzdžiui, tam tikrai medaus rūšiai žmogus alergiškas, bet yra medaus rūšių, kurias jis gali vartoti sau į sveikatą. Ši diagnostika gali labai padėti išaiškinant tiek suaugusiųjų, tiek vaikų įvairių negalavimų priežastis.
Geri klinikos vadovės receptai
Močiučių receptas „kraujui stiprinti“
: medus, spanguolių sultys, burokėlių sultys (lygiomis dalimis) ir du šaukštai konjako. Vartoti po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Stiprina imunitetą ir didina hemoglobino koncentraciją kraujyje. Vartoti mažiausiai dvi savaites, galima iki trijų. Jeigu, atlikus kraujo tyrimą, hemoglobino rodikliai netenkinantys, po dviejų trijų savaičių kursą pakartokite. „Jokių vaistažolių nevartokite ilgiau nei tris savaites – kitaip organizmas pripranta ir blogiau pasisavina. Po pertraukos poveikis stipresnis, – pataria klinikos vadovė D.A.Earle. Ne tik vartojant cheminių preparatų, bet ir augalinės kilmės ar vaistažolių, nereikėtų perlenkti lazdos.“
Ir dar vienas receptas: tarkuotos imbiero šaknies, citrinos ir medaus lygiomis dalimis. Mišinio dėti į šiltą, bet nekarštą vandenį. Tiks šaluoju metų laiku imunitetui stiprinti ir suteiks žvalumo.
Kokie namai turtingi
Mutinys laikytas vargingai gyvenusiųjų patiekalu, bet, pasirodo, mėgtas visų. Močiutė Daivai Aušrai yra pasakojusi: jeigu namai pasiturintys, tai mutinys juose gaminamas iš juodos duonos, pieno ir medaus. O kukliau gyvenančiųjų namuose – iš duonos, vandens ir trupučio cukraus. Medus mutinyje – tarsi įrodymas, kad šeima „turi iš ko gyventi“. Taigi „pieno upės“ ir „medaus krantai“ nėra šiaip sau posakiai.
Įdomu
Mūsų tautos šviesuolis ir profilaktinės medicinos pradininkas Vydūnas įspėjo: „Su saldumu – atsargiai! Baltasis cukrus gadina kūną. Jam virškinti reikia visokių materialų, kurie iš kūno traukiami. Ir taip dantys ir kaulai gadinami.“ O „valgomų daiktų“ sąraše trečioje vietoje Vydūnas nurodė medų, jį ir vaikams rekomendavo, nes „kalkio kūnui teikia“, taip pat ir grūdus, vaisius ir daržoves („Sveikata. Jaunumas. Grožė. – Tilžė, 1928 m.). Duoną Vydūnas kepdavosi pats, jos sudėtyje buvo ir medaus.
„Save vaikystėje aš vaizduojuos kaip avilį, į kurį visokie paprasti, pilki žmonės nešė kaip bitės medų savo patyrimą ir mintis apie gyvenimą, dosniai turtindami mano sielą, kas kuo galėjo. Dažnai tas medus būdavo nešvarus ir kartus, bet visoks patyrimas – vis dėlto medus.“ Maksimas Gorkis.
Džiaugsmo arbata
Jei norite išvengti peršalimo ligų ar greičiau pasveikti, tiks imbierų arbata. Ji padės ir virškinimo veiklai gerinti, malšins mėnesinių skausmus, slopins pykinimą (taip pat ir nėštumo metu). Be to, ši arbata gerina nuotaiką. Knygoje vokiečių kalba „Magiškoji kulinarija“ rašoma, kad išgėręs litrą tokios arbatos pradėsi juoktis net už pilvo susiėmęs.
• 6-7 ploni imbiero griežinėliai 1 puodeliui,
• reikiamas kiekis vandens,
• šviežiai išspaustų citrinos sulčių ar (ir) medaus pagal skonį.
Užvirinti vandenį su imbieru, sumažinus liepsną dar pavirti. Į praaušusią pilti sulčių. Gerti su medumi, kol karšta (arba arbata be priedų galima skalauti skaudamą gerklę). Imbiero arbata žiemą sušildys geriau nei kiti gėrimai.
Jeigu virsite juodąją arbatą su imbieru, nepervirkite. Ilgiau kaitinta ši arbata bus aitresnio skonio, bet ne tokia kvapi.
Pankolių medus
• Nuo kosulio ir bronchito. Ypač tinka vaikams gydyti.
• 25-30 g trintų pankolio sėklų,
• ½ l vandens,
• 500 g medaus.
Pankolių sėklas pavirti vandenyje, šiek tiek palaikyti, kad pritrauktų, nukošti. Į atvėsintą skystį pridėti medaus. Gautą tirštoką masę supilti į tamsaus stiklo indą. Per dieną suvalgyti kelis šaukštelius arba saldinti karštą gėrimą.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

KAROLINA
2014-03-07 12:21
:P:P:P:P:P:P:P:P as labi(hooray) (hooray)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai