Sula – nemokamas pavasario skanumynas ir vitaminas

Medžių krauju, skystuoju auksu buvo vadinama pavasarį pasirodanti sula. Ji vertinta mūsų senolių, liaudies medicinoje buvo vartojama įvairioms ligoms gydyti ir organizmui stiprinti. Sula – tai naudingo maisto medžiagų turintis tirpalas, kuris kaupiasi medžių šaknyse ir pavasarį perduodamas atsigaunančiam medžio vainikui. O ką apie sulą turėtume žinoti mes, šiuolaikiniai žmonės?
 

Kokių medžių sula yra tinkama gerti?
Sulą galimą išgauti beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama klevų ir beržų sula. Ji pradeda gamintis pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 4–6 laipsnių. Tada medžiai pradeda iš žemės traukti vandenį su jame ištirpusiais mineralais, angliavandeniais, vitaminais. Pirmiausia atsiranda klevų sulos, nes tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams. Maždaug po savaitės pradeda tekėti ir beržų sula.
Kaip taisyklingai leisti sulą ir nepakenkti medžiui?
Sula leidžiama anksti pavasarį, kai augale vyksta sulčių judėjimas. Tam medžio kamiene gali būti kaltu padaroma trikampė skylė su žemyn nukreipta viršūne. Į skylę įstatomas specialus skardinis lovelis arba marlinė virvutė, kuri nuleidžiama į švarų stiklinį indą. Kitas variantas – skyles išgręžti rankiniu grąžtu. Į skylę įstatomas metalinis vamzdelis, o, geriausia, išdrožtas medinis lovelis.
Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ar ūkiniu muilu arba užkimšti mediniu kaiščiu, kad į medį nepatektų parazitinių grybų ir bakterijų, kurie sukelia puvimą ir medžio žuvimą.
Kuo ypatinga beržų ir klevų sula?
Beržo sula
– natūralus gėrimas, turintis iki 1–2 proc. vynuogių cukraus (gliukozės ir fruktozės), obuolių rūgšties, vitamino C, kalio, kalcio, magnio, eterinių aliejų, fermentų, sudėtingų glikozidų grupės junginių, kitų mineralinių ir organizmui naudingų medžiagų.
Šis švelniai saldus gėrimas padeda pašalinti iš organizmo akmenis, druskų sankaupas, šlakus, toksinus, todėl jo naudinga gerti sergant osteochondroze (su amžiumi susiję kaulų ir kremzlių pokyčiai, kurių metu formuojasi ataugos, plonėja ir nyksta kremzlės), inkstų akmenlige, podagra.
Sula naudinga ir sergant odos ligomis, tokiomis kaip egzema, neurodermatitas (lėtinis paviršinis, niežėjimą sukeliantis odos uždegimas), žvynelinė. Ji ne tik geriama, bet tinka ir drėgniems tvarsčiams sergant dermatitais (odos uždegimais), trofinėmis opomis, egzema. Beržo sula galima prausti veidą, kai yra pigmentinių dėmių ar kai veidas išbertas spuogais.


Sulą galima gerti po 1–3 stiklines per dieną sergant bronchitu ar kai kamuoja kosulys. Literatūroje rašoma, kad tinka sergant plaučių tuberkulioze kaip bendrai stiprinanti organizmą priemonė, taip pat mažina nemalonius simptomus sergant reumatu, radikulitu, artritu, gydant skrandžio žaizdas, galvos skausmus, esant vitaminų trūkumui (hipovitaminozei).
Klevų sula savo sudėtimi panaši į beržų, tik saldesnė, joje apie 4 proc. cukraus (beržų suloje yra perpus mažiau). Klevų sulą galima naudoti vietoj cukraus, maistui ar gėrimams saldinti.
Dėl klevų suloje esančio gausesnio cukraus kiekio kai kuriose šalyse iš jos gaminamas sirupas. Jis naudojamas ruošiant įvairų maistą, desertams gardinti.
Senovinis beržo giros receptas
Beržo sula pakaitinama iki 35 laipsnių, į ją įdedama mielių (10–15 g vienam litrui sulos). Indas aklinai užkemšamas ir išnešamas į patalpą, kurios temperatūra nuo 5 iki 10°C laipsnių, ir laikoma apie 3–4 dienas. Šis putojantis truputį rūgštaus skonio gėrimas tinkamas gerti išsilaiko 4–5 mėnesius.
Iš beržo sulos taip pat gali būti gaminamas beržo sirupas, vynas, šampanas. Literatūroje rašoma, kad senovėje kunigaikščiai ir dvarininkai, norėdami nustebinti kitų šalių svečius šampanu, vaišindavo bynu, pagamintu iš beržo sulos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai