){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak maisto saugos specialistų, turėtume būti budrūs ir atkreipti dėmesį į maisto produktų tinkamumo terminus, išvaizdą ir t.t. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas doc. Petras Mačiulskis maisto kokybės ir saugos problemas komentuoja plačiau – institute vertinama ne tik maisto saugos rizika, bet ir analizuojami pašarų gyvūnams (kurie galiausiai tampa maistu) tinkamumo, veterinarinių vaistų likučių ir kiti klausimai.
Kokių nepageidautinų medžiagų mes, maisto vartotojai, išvengiame, nes dirba Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas?
Maisto saugos kontrolė – svarbiausias uždavinys. Ši kontrolė pagrįsta rizikos analize, o jos svarbiausias elementas yra rizikos vertinimas – atliekami moksliniai tyrimai.
Maisto produktų tarša cheminėmis ir augalinėmis medžiagomis bei mikroorganizmais gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Beje, kai kurių cheminių medžiagų patekimas į maisto produktus gali būti neišvengiamas. Kontrolės uždavinys – neleisti, kad tarša viršytų toksikologiškai leistiną koncentraciją. Didžiausias tokių medžiagų ir jų liekanų leistinas kiekis nustatomas remiantis bendrai pripažintais maisto saugos vertinimo principais, atsižvelgiant į toksikologinį pavojų, aplinkos užterštumą ir mikrobiologinį bei farmakologinį liekanų poveikį. Maisto produktus, kurių sudėtyje cheminės ar farmakologiškai veiklios medžiagos viršija didžiausią leistiną kiekį, arba sudėtyje yra draudžiamų medžiagų, arba nustatoma, kad jie užteršti patogeniniais mikroorganizmais, draudžiama tiekti į rinką.
Mūsų institute atliekamas rizikos vertinimas maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės klausimais. Instituto laboratorijoje, akredituotoje pagal EN ISO/IEC 17025 standartą „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai", atliekami gyvūninių ir augalinių maisto produktų, geriamojo vandens ir alkoholinių gėrimų fiziniai, fiziniai-cheminiai, mikrobiologiniai, radiologiniai, jusliniai ir molekuliniai tyrimai ir įvertinamas jų saugumas. Duomenys apie tai, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ji imasi priemonių, kad nesaugus maisto produktas nepatektų vartotojams.
Visuomenė nuogąstauja, kad šiuo metu pramoniniuose ūkiuose gyvuliai ir paukščiai auginami perpus trumpiau nei „tradicinėmis“ sąlygomis. Ar yra rizikos praturtinti savo organizmą anaboliniais steroidais, pavyzdžiui, vištienos mėgėjams?
Vištiena yra daug baltymų ir mažai riebalų turintis produktas, tinkamas tiek dietinei, tiek kasdieninei mitybai. Auginant maistinius gyvūnus, draudžiama jiems duoti medžiagų, turinčių hormoninį ar anabolinį poveikį, taip pat augimą stimuliuojančių medžiagų. Augimo spartai didžiausią įtaką turi mėsinių paukščių genetinės savybės, mityba ir laikymo sąlygos. Greitai augančių mėsinių paukščių genetinis pajėgumas panaudojamas teikiant visas reikalingas maisto medžiagas ir sudarant sąlygas, kurios atitiktų paukščių prigimtinius poreikius.
Kas pasakytina apie saugumą ir tinkamumą produktų, kurie prekybos centruose yra lentynoje, pavadintoje „Pigiau”, t.y. kurių vartojimo terminas besibaigiantis?
Turi būti prekiaujama tik tinkamais vartoti maisto produktais. Pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, maisto produktai turi būti išimami iš prekybos. Apie prekybą maisto produktais, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, reikia informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Ar dar tinkamas pienas, laikytas namų šaldytuve, ant kurio pakuotės gamintojo nurodyta tinkamumo vartoti data praėjo vakar?
Pienas pasterizuojamas, taip sunaikinamos vegetatyvinės bakterijų formos. Namų šaldytuve laikomas pienas, pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, netampa kenksmingas sveikatai. Šį produktą rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 6°C temperatūroje. Netinkamai laikant, gali pradėti daugintis mikroorganizmai, dėl kurių pakinta pieno savybės.
Jūsų instituto laboratorijose atlikti tyrimai rodo, kad nepageidautinų cheminių medžiagų, taip pat didesnė nei leistina vaistų, naudotų gyvuliams gydyti, norma aptinkama vos 0,2-0,5 proc. visų tirtų mėsos mėginių. Ar tai reiškia, kad parduotuvėse ir turgavietėse įsigyjame ir vartojame tikrai kokybišką gyvulinės kilmės maistą? Ar veterinarinių vaistų, naudotų gyvuliukams gydyti, liekanos jų organizmuose nedaro įtakos mėsos valgytojo organizmui?
Maistiniai gyvūnai gydomi Lietuvoje registruotais veterinariniais vaistais, vadovaujantis veterinarijos gydytojų nurodymais. Maistiniai gyvūnai gali būti naudojami žmonių maistui, kai farmakologiškai veiklių medžiagų liekanos maisto produktuose neviršija didžiausio leistino kiekio. Siekiant nustatyti farmakologiškai veiklių medžiagų liekanas ir kad žmonėms nepatektų netinkamų produktų, mūsų institute reguliariai atliekami gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų tyrimai.
Kokių gyvūninės kilmės maisto produktų, Jūsų nuomone, reikėtų vartoti ypač ribotai, tarkime, mažiems vaikams, nėščiosioms?
Tai labai platus ir jautrus klausimas. Galimas gyvūninių maisto produktų pavojus įvairių amžiaus grupių vartotojams yra pagrįstas rizikos vertinimu.
Nenorėčiau daryti apibendrinamų išvadų dėl maisto produktų tinkamumo vartoti. Nešališkai, vadovaujantis rizikos vertinimu, būtų galima kalbėti apie tam tikro maisto produkto galimą trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien Lietuvos rinkai tiekiami maisto produktai yra saugūs vartoti.
Kas pasakytina apie pramonės augimo ir vis įvairesnės veiklos siekiant kuo didesnio ekonominio efekto įvairiose srityse, taip pat ir aprūpinimo maisto produktais, įtaką žmonių sveikatai?
Maisto produktų gamyba ir tiekimas yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė veikla. Siekiant, kad į rinką nesaugių maisto produktų nepatektų, sukurtos maisto saugos problemų atpažinimo ir reagavimo priemonės. Maisto saugos nuostatos aprėpia visą maisto gamybos ir tiekimo sistemą. Pasaulio prekybos, laisvosios rinkos ir konkurencijos sąlygomis vartotojams prieinami įvairiausi produktai – tai lemia augantys vartotojų poreikiai. Vartotojai turi galimybę pasirinkti, o pasirinkimą gali lemti įpročiai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę