Nuo lauko ir derliaus iki lėkštės

Net kelios institucijos Lietuvoje atlieka svarbų darbą, kad tinkamas ir saugus maistas pasiektų mus, jo vartotojus. Bet įsigyti tenka visko. Ar vartotina minkštutėlė silkė, kurios oda lupasi su visa „mėsa“? Kokios buvo aviečių auginimo sąlygos, jeigu vakar turguje viliote viliojo, o, keletą valandų pabuvusios namuose ant stalo, supelijo? Ar ledai, neužimantys viso puodelio tūrio – greičiausiai dėl to, kad buvo ištirpę ir vėl sušaldyti, – tokie pat maistingi ir skanūs?
 

Pasak maisto saugos specialistų, turėtume būti budrūs ir atkreipti dėmesį į maisto produktų tinkamumo terminus, išvaizdą ir t.t. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas doc. Petras Mačiulskis maisto kokybės ir saugos problemas komentuoja plačiau – institute vertinama ne tik maisto saugos rizika, bet ir analizuojami pašarų gyvūnams (kurie galiausiai tampa maistu) tinkamumo, veterinarinių vaistų likučių ir kiti klausimai.
Kokių nepageidautinų medžiagų mes, maisto vartotojai, išvengiame, nes dirba Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas?
Maisto saugos kontrolė – svarbiausias uždavinys. Ši kontrolė pagrįsta rizikos analize, o jos svarbiausias elementas yra rizikos vertinimas – atliekami moksliniai tyrimai.
Maisto produktų tarša cheminėmis ir augalinėmis medžiagomis bei mikroorganizmais gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Beje, kai kurių cheminių medžiagų patekimas į maisto produktus gali būti neišvengiamas. Kontrolės uždavinys – neleisti, kad tarša viršytų toksikologiškai leistiną koncentraciją. Didžiausias tokių medžiagų ir jų liekanų leistinas kiekis nustatomas remiantis bendrai pripažintais maisto saugos vertinimo principais, atsižvelgiant į toksikologinį pavojų, aplinkos užterštumą ir mikrobiologinį bei farmakologinį liekanų poveikį. Maisto produktus, kurių sudėtyje cheminės ar farmakologiškai veiklios medžiagos viršija didžiausią leistiną kiekį, arba sudėtyje yra draudžiamų medžiagų, arba nustatoma, kad jie užteršti patogeniniais mikroorganizmais, draudžiama tiekti į rinką.
Mūsų institute atliekamas rizikos vertinimas maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės klausimais. Instituto laboratorijoje, akredituotoje pagal EN ISO/IEC 17025 standartą „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai", atliekami gyvūninių ir augalinių maisto produktų, geriamojo vandens ir alkoholinių gėrimų fiziniai, fiziniai-cheminiai, mikrobiologiniai, radiologiniai, jusliniai ir molekuliniai tyrimai ir įvertinamas jų saugumas. Duomenys apie tai, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ji imasi priemonių, kad nesaugus maisto produktas nepatektų vartotojams.


Visuomenė nuogąstauja, kad šiuo metu pramoniniuose ūkiuose gyvuliai ir paukščiai auginami perpus trumpiau nei „tradicinėmis“ sąlygomis. Ar yra rizikos praturtinti savo organizmą anaboliniais steroidais, pavyzdžiui, vištienos mėgėjams?
Vištiena yra daug baltymų ir mažai riebalų turintis produktas, tinkamas tiek dietinei, tiek kasdieninei mitybai. Auginant maistinius gyvūnus, draudžiama jiems duoti medžiagų, turinčių hormoninį ar anabolinį poveikį, taip pat augimą stimuliuojančių medžiagų. Augimo spartai didžiausią įtaką turi mėsinių paukščių genetinės savybės, mityba ir laikymo sąlygos. Greitai augančių mėsinių paukščių genetinis pajėgumas panaudojamas teikiant visas reikalingas maisto medžiagas ir sudarant sąlygas, kurios atitiktų paukščių prigimtinius poreikius.
Kas pasakytina apie saugumą ir tinkamumą produktų, kurie prekybos centruose yra lentynoje, pavadintoje „Pigiau”, t.y. kurių vartojimo terminas besibaigiantis?
Turi būti prekiaujama tik tinkamais vartoti maisto produktais. Pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, maisto produktai turi būti išimami iš prekybos. Apie prekybą maisto produktais, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, reikia informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Ar dar tinkamas pienas, laikytas namų šaldytuve, ant kurio pakuotės gamintojo nurodyta tinkamumo vartoti data praėjo vakar?
Pienas pasterizuojamas, taip sunaikinamos vegetatyvinės bakterijų formos. Namų šaldytuve laikomas pienas, pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, netampa kenksmingas sveikatai. Šį produktą rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 6°C temperatūroje. Netinkamai laikant, gali pradėti daugintis mikroorganizmai, dėl kurių pakinta pieno savybės.
Jūsų instituto laboratorijose atlikti tyrimai rodo, kad nepageidautinų cheminių medžiagų, taip pat didesnė nei leistina vaistų, naudotų gyvuliams gydyti, norma aptinkama vos 0,2-0,5 proc. visų tirtų mėsos mėginių. Ar tai reiškia, kad parduotuvėse ir turgavietėse įsigyjame ir vartojame tikrai kokybišką gyvulinės kilmės maistą? Ar veterinarinių vaistų, naudotų gyvuliukams gydyti, liekanos jų organizmuose nedaro įtakos mėsos valgytojo organizmui?
Maistiniai gyvūnai gydomi Lietuvoje registruotais veterinariniais vaistais, vadovaujantis veterinarijos gydytojų nurodymais. Maistiniai gyvūnai gali būti naudojami žmonių maistui, kai farmakologiškai veiklių medžiagų liekanos maisto produktuose neviršija didžiausio leistino kiekio. Siekiant nustatyti farmakologiškai veiklių medžiagų liekanas ir kad žmonėms nepatektų netinkamų produktų, mūsų institute reguliariai atliekami gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų tyrimai.
Kokių gyvūninės kilmės maisto produktų, Jūsų nuomone, reikėtų vartoti ypač ribotai, tarkime, mažiems vaikams, nėščiosioms?
Tai labai platus ir jautrus klausimas. Galimas gyvūninių maisto produktų pavojus įvairių amžiaus grupių vartotojams yra pagrįstas rizikos vertinimu.
Nenorėčiau daryti apibendrinamų išvadų dėl maisto produktų tinkamumo vartoti. Nešališkai, vadovaujantis rizikos vertinimu, būtų galima kalbėti apie tam tikro maisto produkto galimą trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien Lietuvos rinkai tiekiami maisto produktai yra saugūs vartoti.
Kas pasakytina apie pramonės augimo ir vis įvairesnės veiklos siekiant kuo didesnio ekonominio efekto įvairiose srityse, taip pat ir aprūpinimo maisto produktais, įtaką žmonių sveikatai?
Maisto produktų gamyba ir tiekimas yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė veikla. Siekiant, kad į rinką nesaugių maisto produktų nepatektų, sukurtos maisto saugos problemų atpažinimo ir reagavimo priemonės. Maisto saugos nuostatos aprėpia visą maisto gamybos ir tiekimo sistemą. Pasaulio prekybos, laisvosios rinkos ir konkurencijos sąlygomis vartotojams prieinami įvairiausi produktai – tai lemia augantys vartotojų poreikiai. Vartotojai turi galimybę pasirinkti, o pasirinkimą gali lemti įpročiai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai