){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bazilikas
Vienas seniausių ir populiariausių prieskonių pasaulyje. Indijoje, tropiniuose Azijos regionuose juos augino jau prieš 5000 metų.
Šio prieskonio kvapas ganėtinai aštrus, primenantis anyžių. Baziliku ypač tinka skaninti pomidorų, neriebios mėsos, žuvies patiekalus, taip pat salotas, picas, sriubas, padažus. Bazilikas puikiai dera su citrina, pipirais, česnakais, raudonėliais, šalavijais. Kvapnūs ne tik bazilikų lapai, bet ir stiebeliai, naudojami daržovėms marinuoti ir rauginti.
Bazilikas skatina atsikosėjimą, padeda įveikti slogą, galvos skausmą, pilvo pūtimą. Šis prieskonis padeda palaikyti organizme normalią vandens ir druskų apytaką, tai turi įtaką mūsų figūrai ir gerina savijautą. Bazilikas žadina apetitą, stiprina atsparumą peršalimo ligoms.
Prieskonio aromatą geriausia pajusite, jei bazilikų įdėsite į patiekalą prieš patiekdami.
Šafranas
Vienas brangiausių prieskonių. Jis suteikia patiekalui švelniai geltoną spalvą. Kiek kartoko aitraus skonio. Tinka ryžiams, vyną, avienos patiekalams, sriuboms, troškiniams skaninti. Šafranas bulvių, ryžių, makaronų patiekalams suteikia pikantišką skonį, gražų auksinį atspalvį. Beje, šafranas sėkmingai naudojamas ir gaminant sūrius, suteikia jiems patrauklią gelsvą spalvą.
Be puikių skonio savybių ir išvaizdos, šafranas – puikus „gydytojas“, t.y. išsklaido depresiją, padeda susikaupti, gydo migreną, skrandžio opas, taip pat stiprina širdį, žadina apetitą, valo odą. Naudokite šafraną, jei peršalote, sergate mažakraujyste, kepenų ir tulžies ligoms. Prieskonis itin naudingas moterims, nes stiprina gimdos raumenis, mažina mėnesinių skausmą, padeda esant nevaisingumui ir pan.
Prieš naudodami šafraną pakepinkite sausoje keptuvėje. Tada susmulkinkite ir užpilkite ant jo šaukštą vandens ar pieno, kad išbrinktų.
Šafranas kaip prieskonis paprastai yra vartojamas vienas (nemaišomas su kitais), jo reikia dėti į patiekalus labai nedaug, nes padauginus patiekalas įgauna nemaloniai kartų skonį.
Cinamonas
Maloniai kvapnus, kiek aitroko skonio. Juo skaninami įvairūs kepiniai, varškė, pudingai, mėsa (ypač tinka ėrienai) silkė, lęšiai, ryžiai. Cinamono lazdelės tinka grybų, mėsos, žuvų patiekalų prieskonių mišiniams, marinuojant.
Taip pat skanina įvairius gėrimus: vyną, arbatą, kavą, punšą, kokteilius.
Cinamonas ne tik gerina nuotaiką, bet ir gelbsti nuo pykinimo, vidurių pūtimo, žarnyno infekcijų, peršalimo, gerklės uždegimo. Cinamonas mažina kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Migrenos skausmams malšinti: šaukštelį cukraus ir truputį cinamono išmaišykite šiltame vandenyje ir išgerkite.
Pavyzdžiui, jei peršalote ir kankina kosulys, pasigaminkite skanų sveiką gėrimą: ½ ar 1 šaukštelį cinamono užpilkite stikline karšto vandens ir po kelių minutėlių įdėkite šaukštelį medaus. Viską gerai išmaišykite. Gerkite tris kartus per dieną tris dienas.
Šį prieskonį gali vartoti sergantieji cukralige, tačiau atsargiai duokite cinamono vaikams, nes gali išsivystyti diatezė.
Pirkdami geriau rinkitės cinamono lazdeles, ne miltelius, jos yra aukštesnės kokybės.
Gvazdikėlis
Senovės Kinijoje prieš susitikdami su imperatoriumi pavaldiniai ir svečiai gaudavo pakramtyti gvazdikėlio – kad būtų geras burnos kvapas.
Tai nepakeičiamas saldumynų, kepinių ingredientas. Plačiai naudojamas konservuojant ir marinuojant grybus, uogas, daržoves. Gvazdikėliais aromatizuojama kiauliena, žvėriena, plovas, mėsos sultiniai, kopūstų patiekalai, paštetai. Maltas gvazdikėlis naudojamas ruošiant padažus, žuvį, spageti.
Gvazdikėlio preparatais mažinamas dantų skausmas, gydomos akių, peršalimo ligos, sumažėjęs kraujospūdis, impotencija, astma. Gvazdikėlio eterinis aliejus naudojamas aromaterapijoje, kosmetikoje ir parfumerijoje.
Jei nenorite kartaus prieskonio, dėkite į patiekalus ar gėrimus tik gvazdikėlio žiedelių, o kojeles nuimkite.
Imbieras
Aštraus savotiško skonio prieskonis, Indijoje vadinamas „pasaulio vaistu“.
Pastaruoju metu jis itin madingas Lietuvoje. Arbatą geriate su imbieru, saldainius valgote su imbieru, nes padeda, kai peršąlate, skauda gerklę ir pan. Sergant kvėpavimo takų ligomis gerklę skalaukite imbiero nuoviru. Imbieras padeda iš organizmo greičiau pašalinti nuodingąsias medžiagas, stiprina imunitetą, padeda nuo pykinimo, sergant artritu, hemorojumi, reguliuoja virškinimą, slopina skausmą.
Beje, imbierinė arbata su citrina, medumi ir cinamonu – stiprus afrodiziakas.
Ligonių, kurie suvalgo penkis šaukštus imbiero su medumi, šlapime daugėja baltymo, o tai reiškia, kad inkstai nesugeba jo apdoroti. Imbieras – mums kiek neįprastas augalas, todėl organizmas prie jo nepripratęs. Vartokite imbierą saikingai.
Aitriosios paprikos – ugninės ar žaliosios uogelės tveria stebuklus. Jų sudėtyje esanti biologiškai veikli medžiaga kapsaicinas skystina kraują, saugo nuo uždegimų, gerina kraujotaką ir, kas itin įdomu, – yra puikus antiseptikas, efektyviai deginantis riebalus, mažinantis cholesterolio kiekį. Taigi norintiesiems sulieknėti linkime gero apetito! Aitrioji paprika tinka įvairioms salotoms, sriuboms, mėsos, ryžių, makaronų, bulvių patiekalams, padažams. Taivano ar Indijos virtuvės patiekaluose vartojama daug aitriųjų paprikų, todėl verta šių patiekalų pasigaminti norintiems suliesėti.
Valgykite aštrius prieskonius, tuomet organizmas išskiria euforiją sukeliančius endorfinus, kurie pagerina nuotaiką, suteikia žvalumo.
Paprikos sukeltą ugnį geriausiai gesina pienas (pieno baltymas kazeinas) arba palaikykite burnoje šalto jogurto ar ledų. Tik ne vanduo!
Kardamonai – saldūs ir aromatingi, tinka saldiems, aštriems vištienos, jautienos troškiniams, sriuboms gardinti. Viduramžių laikais Europoje tai buvo vienas brangiausių prieskonių, kuris buvo parduodamas tik vaistinėse. Kardamonas naudingas esant virškinamojo trakto ligoms, peršalimui, bronchitui, astmai. Kardamonas gerina virškinimą, kraujo apytaką, širdies veiklą, mažina vidurių pūtimą, skatina gleivių išsiskyrimą.
Įdomu tai, kad kardamonas teigiamai veikia psichinę sveikatą.
Saldžioji raudonoji paprika garsaus keliautojo Kristupo dėka Europoje atsidūrė XV amžiuje. Šis prieskonis buvo pramintas „raudonąja indėnų druska", patiekalams suteikia salsvą ar švelniai aštroką skonį ir gražų raudoną atspalvį. Paprika plačiai vartojama vengrų, ispanų, portugalų virtuvėse. Saldžiosios paprikos milteliai tinka ryžiams, jūros gėrybėms, pomidorų, žuvų, paukštienos, kalakutienos patiekalams.
Saldžioji paprika saugo nuo auglių, vėžio, aterosklerozės, nutukimo, naikina infekcijas, stiprina širdį, gerina virškinimą, smegenų veiklą.
Saldžioji paprika stiprina organizmą, gerina apetitą, suteikia geros nuotaikos ir energijos.
Vengrų mokslininkas gavo Nobelio premiją už paprikų vitamininės sudėties tyrinėjimus. Jis nustatė, kad, palyginti su vienodu citrusinių vaisių kiekiu, vitamino C net 6 kartus daugiau yra paprikose!
Energinis gėrimas
• 5 žali ar balti pipirai
• 5 juodi pipirai
• 5 kardamono grūdeliai
• 3 gvazdikėliai
• 1 cinamono lazdelė
Viską pavirinti 350 g vandens 10 min. ir įdėti truputį muskato. Gerti kiek atvėsintą.
Šis gėrimas suteikia energijos, gerina nuotaiką.
Skaninkite:
• Žuvies patiekalus: petražole, juodaisiais ir aštriaisiais pipirais, mairūnu, krapais, peletrūnu, saldžia raudona paprika, rozmarinu, pastarnoku, laurų lapais, pipirmėte.
• Kalakutieną, vištieną: mairūnu, peletrūnu, rozmarinu, juodieji pipirai, kariu, imbieru.
• Mėsos patiekalus: aitriąja paprika, baziliku, imbieru, grybais, rozmarinu, kadagiu.
• Mėsos troškinius: svogūnu, juodais, aštriais pipirais, gvazdikėliais, baziliku, kaparėliais.
• Guliašus: saldžia, aitria paprika, gelsve, imbieru, kalendra, sriubos prieskoniais.
Manoma, kad seniausios rytų civilizacijos maistą skaninti prieskoniniais augalais pradėjo prieš 5000 metų. Kinija, Egiptas, Indija prieskonius naudojo maistui, o vėliau ir gydymui bei grožiui. Arabų prekeiviai pirmieji atgabeno prieskonius į senovės Graikiją, Romą ir Viduržemio jūros regioną. Jau antikos laikais buvo žinomi ir vartojami čiobreliai, česnakai, kalendra, sezamas, krapai, šafranas, kardamonai.
Iš Pietų Azijos šalių į Europą atkeliavo cinamonas, pipirai, gvazdikėliai, imbieras.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę