Kotletų kaina, arba kaip jie teršia mūsų aplinką?

Mėsos patiekalai ant mūsų stalo paprastai yra savaime suprantamas ir nuo kasdienybės neatsiejamas dalykas. Šventės ir specialios progos retai apsieina be gausybės įvairių vyniotinių ir kepsnių, tarsi būtinų pabrėžti įvykio svarbą. Tačiau ar kada nors teko susimąstyti, kad didžiulis mėsos vartojimas mums ir mūsų aplinkai kenkia labiau nei važinėjimasis automobiliu ar cheminio viryklės valiklio naudojimas?
 

Mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu, nepaisant to, kad galvijus auginantys ūkiai yra vieni didžiausių planetos teršėjų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad pasaulyje esantys 1,4 mlrd. galvijų ir 1,1 mlrd. avių pagamina net 37 procentus viso žmogaus veiklos išskiriamo metano. Dujų, dvidešimt kartų efektyvesnių kuriant šiltnamio dujas nei anglies dvideginis! Galbūt skamba ir neįtikėtinai, tačiau apie 18 proc. visų šiltnamio dujų kyla būtent dėl tokio ūkininkavimo. Tai yra net 5 proc. daugiau išskiria traukiniai, lėktuvai ir automobiliai kartu sudėjus.
Brangus užsiėmimas
Tikriausiai nedaugeliui teko girdėti, kad net 70 proc. visos ūkinės žemės ir vos kiek mažiau nei trečdalis visos pasaulio žemės yra naudojama gyvuliams auginti. Teisingai supratote – trečdalis pasaulio žemės yra naudojama tam, kad milijonai kasdien galėtų mėgautis kepsniais ir maltinukais. Galvijams auginti sunaudojami ir kosmiški vandens kiekiai: nustatyta, kad vienam kilogramui jautienos sukurti reikia 13 000–100 000 litrų vandens.
Įdomu ir kiek graudu tai, kad tokie ištekliai visiškai neatsiperka. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pirmininkas Rajendra Kumar Pachauri viename iš savo pranešimų paskelbė, kad vienas hektaras žemės, kuriame auginami vaisiai, daržovės, grūdai, gali pamaitinti apie 30 žmonių, o toks pat plotas, naudojamas gyvulininkystei, – vos 5–10. Taigi priklausomybė nuo mėsos prisideda ir prie pasaulyje vis didėjančio maisto trūkumo.
Blogi sprendimai
Siekiant išlaikyti didžiulius kiekius galvijų, iškyla dar viena problema – jų šėrimas.
Pasėliai auginami milžiniškais mastais, o tam reikalinga didžiulė erdvė. Kyla klausimas, iš kur ji atsiranda. Atsakymas daugiau nei nepatogus: didžioji dalis kasmet iškertamų miškų yra skiriami būtent pasėliams ir gyvuliams auginti.
Panašių problemų kyla ir žuvininkystėje: žuvų maistas yra gaminamas iš laukinių žuvų, tačiau iš 2,5 kilogramo svarų laukinių žuvų, skirtų šėrimui, gaunamas vos 0,5 kilogramo augintos žuvies. Tokia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos informacija iš tiesų glumina.
Galiausiai, paaukojus šitiek daug, vis tiek iškyla klausimas – ar gaunama mėsa yra kokybiška?
Organizacija Atjauta pasaulio žemės ūkio gyvuliams (Compassion in World Farming) įvertino, kad maždaug 80 proc. Europos sąjungos gyvulių yra auginami pramoniniu būdu. Tai reiškia, kad juos auginant naudojama per daug antibiotikų, gyvuliai šeriami priverstinai, gyvena žiauriomis sąlygomis.


Nauda sveikatai
Nors visa ši informacija ir yra nemaloni, o sveikas protas sako, kad tai – neteisinga, tačiau vis dėlto dauguma žmonių kaip valgė mėsą, taip ir valgys. Ir net nesumažins jos kiekio. Viena iš priežasčių yra tai, kad daugelis nemėgsta radikalių pokyčių, nemato realios jų naudos. Be to, gana sunku įtikinti žmones sumažinti vartojamos mėsos kiekį arba visiškai jos atsisakyti vien tik aplinkosauginiais sumetimais.
Vis dėlto bent kelias dienas per savaitę išbraukti mėsą iš meniu – verta. Worldwatch instituto duomenys, paskelbti 2011 metais, rodo, kad, sumažinus raudonos mėsos vartojimą, gali būti išvengta 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų mirčių. Nemažai kitų tyrimų rodo, kad vegetarai arba rečiau mėsą vartojantys žmonės rečiau serga širdies ligomis, osteoporoze, jiems rečiau randama tulžies ir inkstų akmenų, be to, jie taip pat mažiau linkę į nutukimą.
Vartotojų sąmoningumas gali nulemti teigiamus pokyčius
Apie mėsos vartojimo ir aplinkosaugos ryšį kalbamės su Nerijumi Zableckiu, Lietuvos gamtos fondo vykdomuoju direktoriumi.
Kokią žalą aplinkai daro didžiulė mėsos pramonė?
Galvijai prisideda prie metano ir azoto oksidų išmetimo, o jų poveikis klimato šiltėjimui yra dešimtimis ir šimtais kartų didesnis nei anglies dvideginio. Tad natūralu, kad kuo mažiau valgysime, o ūkininkai mažiau augins galvijų, tuo bus mažesnis poveikis.
Didžiausią poveikį sukelia mėšlo laikymas, tuo metu vykstanti fermentacija ir susidarantis metanas. Mokslininkai nuolatos bando išrasti metodus, kurie leistų sumažinti šią metano gamybą.
Įtakos turi ir tai, kokio galvijo mėsą valgysime. Avys išskiria mažiau metano, jų skrandis trumpesnis negu atrajojančiųjų galvijų, tad natūralu, kad jei rinksimės avieną, tai ir poveikis mažesnis bus. Tačiau, iš kitos pusės, avių ūkiai, ypač dideli, labai nualina pievas.
Be to, ne tik pats galvijas sukelia neigiamus efektus, o ir būdas, kaip jis užauginamas. Poveikį sukelia pašarai, ypač atvežtiniai, – jiems iš tolimų šalių atgabenti reikalingas transportas.
Pavojingi yra ir vaistai, ypač antibiotikai, naudojami gyvuliams gydyti. Antibiotikai veiklūs išlieka net ir patekę į dirvą, kur ir toliau žudo visa, kas gyva. Kokie danai atvažiavę pas mus džiaugiasi atvertę karvės „pyragą“ ir pamatę mėšlavabalį. Jų ganyklose dėl intensyvaus preparatų naudojimo tai retas reiškinys.
Ar tapdami vegetarais prisidėtume prie aplinkos saugojimo?
Norint išgelbėti pasaulį, nebūtina tapti visišku mėsos abstinentu. Kai kam žodis „vegetarizmas“ sukelia susierzinimą, nes juk iš dalies tai ir mados dalykas. Be to, ne visi gali maitintis tik sultimis ar obuoliais. Planetą gelbėti galima ir nuosaikesniais būdais.
Tad ne tik mėsos ribojimas, bet ir atsirinkimas, ką valgyti ir pačių ūkininkų požiūris į gamtą ir vartotojus yra svarbūs. Taigi valgykime žalią mėsą, užaugintą ekstensyviame ūkyje (nebūtinai ekologiniame), žinodami, ką ūkininkas deda į pašarus, kaip elgiasi su gyvuliais, ir žinosime, kad elgiamės teisingai. Vartotojo sąmoningumas gali daug ką nulemti. Jei pirksime nežinia kur ir kaip išaugintą mėsą, skatinsime pramonines fermas.

 

Kas yra „žalioji“ mėsa?


Terminas „žalioji mėsa“ reiškia ne neapdorotą žalią mėsą, o gamtai draugišką produkciją. Ir kalbame čia jokiu būdu ne apie ekologiškuose ūkiuose užaugintą produkciją. „Žaliajai“ mėsai gauti yra keliami ne tik ekologinio ūkininkavimo, bet ir papildomi reikalavimai, leidžiantys užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą.
„Žalioji“ mėsa – tai dažniausiai galvijų arba kitų naminių gyvulių, kurie buvo užauginti prižiūrint vertingas pievas, saugant paukščius ar kitą biologinę įvairovę, mėsa. Užsienio šalyse visa tai labai populiaru. Pavyzdžiui, atvykus į rezervatą ar draustinį, kuriame taikomas būtent toks gamtos priežiūros būdas, vietinėse kavinėse, užeigose, galima užsisakyti valgių iš tokios produkcijos. Nors jų kaina ir aukštesnė, kadangi primokama už didesnius gyvulių auginimo kaštus, atsiradusius dėl apribojimų (pvz., pieva ganoma neintensyviai), tačiau lankytojai puikiai tai supranta ir to nesibaido.
 

Skaitytojų „Sveiko žmogaus“ „Facebook“ puslapyje paklausėme jų nuomonės apie vegetarizmą ir kodėl jie pasirinko arba pasirinktų tokį gyvenimo būdą.


Rima Cinaitienė. Todėl, kad manau, jog tai yra sveika, t. y. dėl to, kad saugau save, savo sveikatą...Retokai, bet būna, nusižengiu kąsneliu lašinuko, nesu akla fanatikė.
Rūta Mickuvienė. Reikia pradėti nuo savęs keisti pasaulį. Aš beveik nustojau valgyti mėsą, man gaila tų padarėlių, kuriuos žudo, juk gamta tokia turtinga ir dosni mums, tik reikia jai dėkot ir mėgautis jos gėrybėmis. Sėkmės eiti keliu į vegetarizmą visiems.
Kristina Balsytė. Jei tai, kad tapčiau vegetare, išgelbėtų gyvūnų, naudojamų mėsai, gyvybes, tikrai būčiau vegetarė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai