Magiškasis gėrimas, suraminantis mintis

Kinų rašytojas Yutang Lin apie šį gėrimą yra pasakęs, kad jo prigimtyje yra kažkas tokio, kas veda mus į ramios gyvenimo kontempliacijos pasaulį. Taip jis kalbėjo apie arbatą. Būtent kinai pirmieji ir atrado šį nepaprastomis savybėmis pasižymintį gėrimą, ir būtent Kinija net iki XIX a. buvo vienintelė arbatos eksportuotoja pasaulyje. Tačiau dabar turbūt nė vienas neįsivaizduojame dienos be puodelio arbatos. Taigi apie šį visame pasaulyje pamėgtą gėrimą kalbame su „Arbatos magijos“ arbatos degustacijos vedėja Ieva Virbalaite.
 

Sakoma, kad po vandens arbatos pasaulyje išgeriama daugiausiai. Taigi kodėl ji tokia mėgstama?
Mėgstama ji turbūt dėl to, kad švelniai tonizuoja, pakelia nuotaiką, sušildo, kai šalta, tačiau padeda ištverti kaitrą, kai karšta, taigi pritapo įvairiausiose šalyse, bet kokio klimato sąlygomis. Be to, arbata tinka tiems, kurie negali pakelti energijos stipriu kavos gėrimu: arbata stimuliuoja švelniau, jos poveikis ilgesnis. Taigi ją gali gerti ir didesni vaikai, ir pagyvenę žmonės, o kinai nestiprią arbatą duoda net visai mažiems vaikams.
Arbatos istorija ilga; praėjo daug amžių, kol ji iš savo tėvynės Kinijos paplito po visą pasaulį. Taigi negalime sakyti, kad ji greitai tapo populiari. Daugelyje šalių iš pradžių ji buvo sutikta su nepasitikėjimu, netgi buvo šmeižta kaip žalingas gėrimas. Tai buvo svetimos kultūros dalis, o svetimą kultūrą greitai priimti sunku. Arbata, patekusi į kitas kultūras iš Kinijos, dažniausiai įgaudavo tų vietinių kultūrų bruožus. Todėl šiuo metu turime tiek daug skirtingų arbatos paruošimo tradicijų ir receptų.


Ką galima pasakyti apie vaistingąsias arbatos savybes?
Arbata neturėtų būti traktuojama kaip vaistas, nebent tiksliai žinome, kaip ruošti specialius receptus ar mišinius su kitomis vaistažolėmis. Tačiau arbata tikrai yra puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų. Arbatos lapelyje gausu vitaminų, įvairių naudingų medžiagų, antioksidantų, kurie teigiamai veikia žmogaus organizmą. Dar vienas svarbus aspektas – dažnai tikimės stebuklingų poveikių, pirkdami pačią prasčiausią ir pigiausią arbatą. Tačiau norint visų tų poveikių, apie kuriuos skaitome daugelyje straipsnių, – apsaugos nuo užterštumo ir laisvųjų radikalų, toksinų pašalinimo ir pan., arbata turi būti šviežia ir kokybiška.
O kaip atpažinti kokybišką?
Atskirti šviežią arbatą nuo pasenusios reikia mokytis – neįmanoma to perskaityti knygose ar išmokti per vieną pokalbį. Ir nesitikėkite tos informacijos iš paprasto arbatos pardavėjo, – jis visada sakys, kad arbata kokybiška ir šviežia.
Kokie poveikiai pajuntami labiausiai?
Greičiausiai žmonės pajunta geros arbatos poveikį savo nuotaikai. Gera arbata ne tik tonizuoja, bet ir švelniai šildo iš vidaus, atpalaiduoja. Taigi tampame subalansuoti – nei nervingi ar per daug pastimuliuoti, nei suglebę ir pernelyg atsipalaidavę. Liaudyje sakoma, kad visos ligos nuo nervų. Taigi jei arbata mus atpalaiduos ir suteiks šiek tiek ramybės, galbūt didelės dalies tų ligų pavyks išvengti?
Kalbant apie skirtingas arbatų rūšis, reiktų paminėti, kad nefermentuotos arbatos (baltosios ir žaliosios) turi išsaugojusios daugiau vitaminų, o tamsios, fermentuotos arbatos (juodosios ir pu-er) labiau padeda mūsų organizmui apsivalyti nuo toksinų, pagreitina medžiagų apykaitą, labiau šildo, todėl kinai sako, kad jos labiau tinka šaltuoju metų laiku.
Ar skiriasi skirtingų arbatų rūšių paruošimo būdas?
Svarbiausia žinoti, kokia tinkama vandens temperatūra. Baltosioms arbatoms reikėtų vandenį atvėsinti iki maždaug 60°C, žaliosioms – nuo 60°C iki 85-90°C, priklauso nuo žaliosios arbatos rūšies. Kuo švelnesnė, gležnesnė arbata, kuo jaunesni lapeliai buvo renkami jai pagaminti, tuo vėsesnio vandens reikės. Plikydami arbatą karštesniu vandeniu, į gėrimą ištrauksite daugiau kofeino, o plikydami vėsesniu – daugiau antioksidanto, leisite skleistis eteriniams aliejams, arbata bus aromatingesnė.
Ulong arbatoms vandens reikėtų beveik visiškai verdančio, 95°C, tas pats tinka ir juodosioms arbatoms bei pu-er. Ruošiant fermentuotas arbatas (ulong, juodąją, pu-er) pirmąjį užpylimą reikėtų nupilti. Tam nereikia daug vandens ar laiko – tiesiog užpilti to paties karšto vandens ant arbatžolių, ir iš karto jį nupilti – taip nuplaunamos arbatos dulkės ir galimi nešvarumai. Kitą kartą užpylus jau bus geriama, o arbata – jau sušildyta ir atsiskleidusi.
Ar skiriasi arbatos ruošimo tradicijos tarp atskirų šalių?
Daugelis šalių turi savo arbatos paruošimo tradicijas. Užtenka žvilgtelėti vien į skirtumus tarp kinų, rusų ar britų arbatos gėrimų. Kinijoje – arbatos tėvynėje – arbata dažniausiai geriama gryna, be jokių priedų. Tačiau kitose kultūrose neretai arbata gardinama įvairiais priedais, dažnai dėl to, kad pati arbata nėra itin kokybiška, tad tenka gerinti jos skonį saldikliais, kitais žolelių ar vaisių priedais ir pan.
Gal galėtumėte pasiūlyti porą „receptų“, kad būtų nelabai sudėtingi ir mokėtume taisyklingai pasigaminti patys namuose?
Namuose arbatą patogiausia būtų ruošti arbatinuke, kad būtų galima nupilti, nepaliekant vandens ant arbatžolių. Pirmiausia arbatinuką pašildykite karštu vandeniu, ir tik tada į jį dėkite arbatžoles. Jei tai fermentuota arbata, užpilkite šiek tiek karšto vandens ir nupilkite – nuplaukite arbatžoles.
Arbatžolių kiekis ir užpylimo trukmė dažniausiai yra skonio reikalas, tačiau kinai moka arbatą paruošti taip, kad ji atskleidžia geriausias savo skonio ir gydomąsias savybes. Štai kaip tai daroma paruošiant tradiciniu būdu: arbatžolių kinai deda daug daugiau nei mes (nedidelius specialaus molio arbatinukus jie trečdaliu užpildo arbatžolėmis), tačiau pliko labai trumpai, tiesą sakant, dažniausiai iki pusės minutės ar dar trumpiau. Taip arbata būna ne per daug stipri, tačiau tonizuojanti, aromatinga ir saldesnė – neleidžiama iš karto išsiskleisti arbatos lapeliams ir atiduoti kartumą. Jei arbatžoles išlaikysite šiltai, tą pačią arbatą galėsite dar kelis kartus užplikyti. Kokybišką arbatą galima užpilti dešimt ir daugiau kartų.
Arbata – tai džiovinti ir apdoroti kininio arbatmedžio (lot. Camellia sinensis, sin. Thea sinensis) lapai. Šviežiuose lapuose, be kitų medžiagų, yra ir apie 4 proc. kofeino ir flavonoido apigenino, pasižyminčio vėžį stabdančiu veikimu. Gal todėl Rytų medicinos atstovai yra įsitikinę, kad žaliąją arbatą geriantys žmonės ilgiau gyvena ir rečiau serga vėžiu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai