Žiedadulkės
100 g žiedadulkių turi tiek aminorūgščių, kiek jų turi 0,5 kg jautienos ar 7 kiaušiniai! Vadinasi, kad patenkintumėte baltymų dienos normą, pakanka suvalgyti du kupinus valgomuosius šaukštus žiedadulkių (30 g). Jose yra vitaminų A, D, E, B2, B1,C, P, nikotino, folio rūgšties, 19 mikro- ir makroelementų: silicio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, vario, cinko, kobalto, sieros ir t.t. Daugiausia yra širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą gerinančio kalio: net 400 mg/ 100 g žiedadulkių. Fosforas ir magnis reguliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, o geležis, cinkas ir kobaltas padeda sergant mažakraujyste.
Jeigu jūsų organizme trūksta kalio, o natrio yra per daug, valgykite žiedadulkių.
Žiedadulkės gerina apetitą, miegą, virškinimą, stiprina nervų sistemą, sugrąžina fizines jėgas (ypač po sunkių infekcinių ligų, operacijų), stimuliuoja protinius gebėjimus.
1952 m. Švedų mokslininkai pastebėjo, kad žiedadulkės labai veiksmingos gydant lėtinį prostatitą. 1953 m. Prancūzų tyrinėtojas Remy Chauvin atskleidė, kad žiedadulkės sutvarko žarnyno floros sutrikimus. Rumunai turi puikią kepenų ligų gydymo žiedadulkėmis patirtį.
Pasak Gražinos Skardžiuvienės, žiedadulkės naudingos norint sumažinti arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles, gerina smegenų kraujotaką, reguliuoja skydliaukės funkciją, padeda apsaugoti nuo trombų susidarymo.
Įvairiais gyvenimo tarpsniais žiedadulkės labai naudingos moterims: reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina skausmus. Pavartojus žiedadulkių preparatų, gali sumažėti nervingumas, nemiga, karščio protrūkiai, naktiniai prakaitavimas. Žiedadulkės stiprina ir stangrina odą, todėl moterys atrodo daug jaunesnės.
Taigi žiedadulkės yra visavertis, daug baltymų, augalinių riebalų, vitaminų, mineralinių ir biologiškai veiklių medžiagų turintis maisto produktas, kuris gali būti naudojamas ligų profilaktikai ir gydyti.
Kiek vartoti?
Jei skrandžio sulčių rūgštingumas yra normalus, galite kasdien suvalgyti apie 30 g (du valgomuosius šaukštus) žiedadulkių: 1–2 kartus po valgio, užgerdami vandeniu.
„Lėtinio gastrito atvejais, esat sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, žiedadulkes sumaišykite su pavasarinių žiedų medumi (1:1) ir valgykite po 1 arbatinį šaukštelį per diena, 30 min. prieš valgį. Jeigu skrandžio rūgštingumas padidėję – po valgio. Virškinamojo trakto ligų gydymo kursui patartina suvartoti apie 300 g žiedadulkių“, –pataria bitininkė Gražina. Žiedadulkėmis galima gydyti lėtinius kepenų ir tulžies pūslės uždegimus, lėtinį alkoholizmą, depresiją, nervų sistemos pažeidimus.
Gydydami lėtinį prostatitą ir ankstyvas prostatos padidėjimo (adenomos) stadijas, vartokite po 15–20 g žiedadulkių per dieną, jas geriant per 3 kartus. Gydymo kursą tęsti 2–3 mėn., pasitarus su gydytoju urologu.
Jei dirbate sunkų fizinį ar protinį darbą ar aktyviai sportuojate, patartina žiedadulkių vartoti profilaktiškai: 15–20 g per dieną suaugusiajam ir po 5–10 g – vaikui, atsižvelgiant į amžių. Vartojant žiedadulkes vėlyvą rudenį ir žiemą, gali padidėti atsparumas infekcinėms ligoms, sustiprėti imunitetas.
Atsargiau reiktų vartoti žiedadulkes paaugliams, nes tai gali turėti įtakos endokrininei sistemai.
Alergiją bičių surinktos žiedadulkės sukelia retai. Jų negalima vartoti sergant bronchine astma, alergiškiems žmonėms, kurie yra jautrūs medikamentams, ypač B grupės vitaminams.
Nusprendę gydytis žiedadulkėmis, pasikonsultuokite su gydytoju.
Bičių duonelė
Tai surinktos ir korių akutėse užkonservuotos žiedadulkės. Kai kuriomis savybėmis bičių duonelė lenkia žiedadulkes. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad žmogaus organizmas lengviau pasisavina bičių duonelę. Ją galima vartoti ilgiau nei žiedadulkes.
Biocheminiu požiūriu bičių duonelė, skirtingai nuo žiedadulkių, turi mažiau baltymų (tik apie 20 proc.), tačiau daug daugiau angliavandenių (24–34 proc.). Kaloringumu bičių duonelė prilygsta augalinės kilmės maisto produktams – miltams, ryžiams, žirniams.
Bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio, aminorūgštys sudaro apie 15 proc. sausųjų medžiagų. Vitaminų kiekis abiejuose produktuose yra panašus, tačiau bičių duonelėje yra daugiau vitamino K (ir mažiau vitamino E), biologiškai veiklių medžiagų, fermentų, organinių rūgščių, pigmentų. Šių medžiagų visuma nulemia ryškų biostimuliuojamąjį bičių duonelės poveikį.
Bičių duonelė rekomenduojama sergantiesiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač žarnyno (kolitas, lėtinis vidurių užkietėjimas) ligomis.
„Šis produktas gerina pagyvenusių žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Bičių duonelė neturi šalutinio poveikio. Ją galima vartoti profilaktiškai vaikams, įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako patyręs bitininkas Gediminas.
Alergijos atvejai bičių duonelei labai reti.
Bičių pikis
Tai nuo medžių pumpurų bitelių surinkta sakinga geltonos, rudos, pilkos, žalsvos spalvos biologiškai veikli medžiaga.
„Pikis, randamas prie avilio landų. Tai gardaus kvapo sausa ir lengvai tepama tarsi vaškas medžiaga. Ji labai šilta, turinti ištraukiamąją jėgą. Garų forma ji padeda įsisenėjusiam kosuliui, o, užtepta ant odos, naikina dedervines“, rašoma viename Bizantijos X šimtmečio rankraštyje.
Pikiu, surinktu iš topolių, kaštonų, beržų, alksnių, bitės apkamšo savo avilį ar medžio drevę, užglaisto plyšius. Pikis – itin turtinga medžiaga, joje yra daug visko: vitaminų E, H, P, B, riebalų rūgščių, daugybė mikroelementų (cinko, vanadžio, geležies, vario), mono- ir polisacharidų, eterinių aliejų.
Senovės Egipte pikis buvo naudojamas balzamuojant, o graikai juo gydė žaizdas.
Lietuvos senoliai iš lygių medaus, alyvuogių aliejaus ir pikio dalių ruošdavo tepalą, kuriuo trindavo dantis ir dantenas, norint apsaugoti nuo paradantozės ir karieso.
Moksliniai tyrimai atskleidė įdomų dalyką: pikis veiksmingas prieš 24 bakterijų rūšis ir prieš 20 tyrinėtų grybelių! Turintis stiprias antibakterines savybes pikis efektyvus gydant neurodermitą, lėtinę egzemą, anginą, pūlingas ilgai gyjančias žaizdas, makšties uždegimus. „Sergant odos ligomis, žvyneline, artritu patartina į ½ stiklinės vandens įlašinti 5 lašus spiritinio pikio tirpalo (50 g pikio ir 250 g 80 proc. stiprumo spirito) ir išgerti kasdien ne vėliau nei 30 min. prieš valgį. O sergant plaučių uždegimu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige į ½ stiklinės vandens įlašinti 30 lašų spiritinio pikio tirpalo ir išgerti 30 min. ar 1 val. prieš valgį. Vartokite ne mažiau kaip 1 mėnesį“, – sako G. Skardžiuvienė.
Pikio tepalą išoriškai vartoti reikėtų atsargiai, nes pasitaiko alerginių reakcijų atvejų. Dėl vartojimo pasitarkite su gydytoju.
Bičių pienelis
Tai baltai perlamutrinės spalvos specifinio kvapo ir skonio produktas. Bičių pienelyje gausu greitai pasisavinamų angliavandenių, riebalų, baltymų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, neuromediatorių (acetilcholino), vitaminų (ypač B grupės), geležies, sieros, magnio, mangano, kalcio, cinko, kobalto ir kt.
Bičių pienelis stiprina kūną, padeda slopinti uždegimus, stiprinti imunitetą, naudingas atminčiai gerinti, tinka odos priežiūrai.
„Bičių pienelio negalima vartoti sergantiesiems antinksčių, ūminėmis ar lėtinėmis vidaus organų ligomis paūmėjimo laikotarpiu. Nerekomenduojama vartoti ir paaugliams brendimo metu. Bičių pienelis – tai lietuviška viagra“, – šypsosi patyrusi bitininkė Gražina. Pasak jos, bičių pienelio galima naudoti ne daugiau nei 5 g per mėnesį, o vienam kartui – iki 1 g per dieną. Nevartokite bičių pienelio vakare, nes dėl tonizuojamojo poveikio bus sunkiau užmigti.“
Bičių produktuose esančios medžiagos papildo vienos kitas, todėl kaitaliokite vartodami medų, žiedadulkes ar bičių duonelę.
Bičių nuodai
Senovės egiptiečiai pirmieji medicinoje panaudojo bičių nuodus. Skaudamas kūno vietas jie įtrindavo negyvomis bitėmis arba gyvąsias priversdavo įgelti. Yra pastebėta, kad bitininkai, kuriems dažnai įgelia bitės, ne tik įgyja imunitetą bičių nuodams, bet ir būna geros sveikatos, beveik neserga reumatinėmis ligomis. Mokslininkų tyrimai patvirtino, kad bičių nuodų tepalas mažina skausmą, gydo sąnarių uždegimus, kraujavimus, alergiją.
Kai kurie žmonės į įgėlimus reaguoja bėrimu, dusuliu, net alpuliu. Atsiradus tokiems simptomams, nedelsdami kvieskite gydytoją.
Pavojinga, jei bitė gėlė į jautrią kūno vietą: liežuvį, akį ar burną.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę