){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak gydytojos dietologės R. Petereit, obuoliuose yra pektino – tirpios ląstelienos, kuri padeda sumažinti arterijas žalojančio „blogojo“ cholesterolio kiekį. Maistiniu požiūriu vertingiausia yra tai, kad obuoliuose yra antioksidantų. Flavonoidai (kvercetinas) neleidžia „blogajam“ cholesteroliui oksiduotis į dar pavojingesnius junginius. Daugiausia antioksidantų yra šviežiuose raudonuose obuoliuose (daugiau turi tik spanguolės), ypač jų odelėje. Tad lietuviškus raudonus obuolius valgykite nenulupę odelės.
Obuoliai turi vitaminų А, В1, В2, В3, В6, В9, С, Е, Н, РР, taip pat kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies.
Obuolio sėklos turi daug jodo. Jo ypač daug prinokusiuose obuoliuose, todėl juos reikėtų valgyti su sėklytėmis.
Per dieną suvalgykite 2–3 obuolius. Ryte suvalgius obuolį gerėja apetitas, virškinimas.
Viduramžiais šeimininkės verdavo obuolių skilteles ant storesnių siūlų ir kabindavo namų verandoje, kad vėjas ir saulė jas išdžiovintų. Iš obuolių išgaravus vandeniui, lieka natūralus cukrus. Džiovintų obuolių skiltelėse daug ląstelienos ir geležies. Tačiau reikėtų žinoti ir tai, kad džiovinant obuoliai praranda vitamino C. Tačiau, kita vertus, jo mažėja ir laikant obuolius paprastai. Pavyzdžiui, per 3 mėnesius antaniniuose obuoliuose askorbo rūgšties sumažėja apie 30 proc. Jeigu norite išsaugoti didesnį vitaminų kiekį, obuolius konservuokite.
Džiovintus obuolius labai vertina sportininkai: tai puikus angliavandenių šaltinis, organizme greitai virstantis energija. Įdomu tai, kad džiovinti obuoliai suteikia šešis kartus daugiau energijos nei švieži!
Dr.Algirdo Amšiejaus teigimu, džiovinti labai tinka antaniniai obuoliai: jie turi optimalų cukraus ir rūgščių santykį, o sudžiūvę išlieka balti. Jie itin tinkami ir kulinariniam apdorojimui – dėti į salotas, desertus ir pan.
Džiovinti obuolius reikėtų krosnyje ar orkaitėje (bet įkaitinus ne daugiau nei +40 C), galima gerai vėdinamoje patalpoje.
Vertingiausi obuoliai yra ką tik skinti, nes juose yra didžiausias vitamino C kiekis. Daugiausia naudingųjų medžiagų yra odelėje ar po ja, todėl nerekomenduojama jų lupti.
Žalios spalvos obuoliai vitamino C turi daugiau nei raudonieji.
Ypač vertingi yra antaniniai obuoliai. Jų maistinės savybės, nuskynus nuo obels, išlieka dar kelis mėnesius.
„Lietuvoje auginama Boskoop veislė atstoja antaninį. Šie obuoliai ypač mėgstami šeimininkių dar ir todėl, kad, juos kepant ar gaminant obuolių pyragus, jie nesukrenta, nesutęžta“ – sako ūkininkas, auginantis iki 50 obuolių veislių, dr. A. Amšiejus.
Pasak pašnekovo, prieš kelis dešimtmečius buvo populiarios veislės pepinas, auksinis renetas. Dabar žmonės nori desertinių obuolių, pavyzdžiui, Eliza, Šampion, Topaz. Jie yra gero skonio, natūraliai pasidengę vaško plėvele, be to, patys ir nuo šakų nekrenta. Desertiniai obuoliai yra populiarūs ir todėl, kad ilgai išsilaiko – nuo spalio iki balandžio mėnesio.
Beje, jūs patys, galite įvertinti, kiek vertingas yra jūsų valgomas obuolys. Kaip tai padaryti? Labai paprastai: perpjaukite obuolį per pusę ir jeigu po kelių minučių obuolys įgaus rusvą atspalvį, vadinasi, jame yra daug energijos suteikiančio vitamino P.
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, reikėtų rinktis saldžius, o ne rūgščius obuolius. Valgykite obuolių, jeigu norite sulieknėti, nes obuoliai turi mažai kalorijų ir greitai suteikia sotumo jausmą. Šiuo atveju naudinga ir iškrovos diena, kai visą dieną valgomi tik obuoliai.
Per 5–6 kartus galite suvalgyti 1–1,5 kg obuolių. Obuolius valgykite žalius, nes, juos verdant ar kepant, netenkama apie 70 proc. flavonoidų.
Pirkti ir valgyti lietuviškus obuolius rekomenduojama dar ir dėl to, kad jie nėra taip užteršti, kaip atvežtiniai. Pastarieji 2003 m. buvo įtraukti į labiausiai pesticidais užterštų 12-kos produktų sąrašą.
Per anksti surinkti būna mažesni, neryškių spalvų, per vėlai – greitai pernoksta.
Vasariniai obuoliai prinoksta beveik visi vienu metu, todėl skinami likus 1–2 dienoms iki vartojimo. Obuoliai skinami 2–3 kartus, atsižvelgiant į sunokimo laipsnį ir spalvą.
Rudeninių veislių obelų vaisiai skinami 1–2 ar net kelias savaites, žieminių – likus net keliems mėnesiams iki vartojamosios brandos. Svarbu, kad vaisiaus dydis, skonis, odelės ir sėklų spalva liudytų, jog vaisius yra prinokęs, lengvai atsiskiria nuo šakelių.
Valgant obuolius lygėja oda, gražėja jos spalva, mažiau pastebimos raukšlės, greičiau auga ir labiau žvilga plaukai, nagai.
Galite lengvai pasigaminti grožio kaukę veidui. Sutarkuoto obuolio kaukė sausai odai suteikia puikų drėkinamąjį poveikį (prieš tepdami obuolio kaukę, patepkite veido odą kremu ar alyvuogių aliejumi).
Jeigu jūsų oda normali, sutarkuotą obuolio masę sumaišykite su arbatiniu šaukšteliu grietinės ar aliejumi. Užtepkite ant veido ir kaklo, palaikykite 20 min., o po to nuplaukite šiltu vandeniu.
• Vienas obuolys per dieną mažina insulto galimybę.
• Stiklinė obuolių sulčių per dieną stiprina širdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti rekomenduojama per dieną suvartoti 2–3 obuolius.
• Valgykite obuolius – natūraliai valysite organizmą.
• Obuolių sėklose yra jodo.
• Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.
• Obuolių valgymas atvirkščiai susijęs su astma – kuo daugiau obuolių, tuo mažesnė astma. Rūgščius obuolius, pavyzdžiui, antaninius, rekomenduojama valgyti sergantiesiems cukriniu diabetu, esant mažam skrandžio rūgštingumui ar norint numesti svorio.
• Sergantiems širdies, inkstų, kepenų ligomis naudinga valgyti saldesnio skonio obuolius.
• Obuolių nuoviras ir arbata lengvina kosulį. Džiovintų obelų lapų (1:10) ar obuolio žievės arbata, paskaninta cukrumi ar medumi, tinka gerti peršalus (po pusę stiklinės kas porą valandų).
• Obuolių kompresai naudingi gydant odos uždegimus.
• Senovės raštuose obuoliai pirmą kartą paminėti daugiau nei prieš 5 tūkst. metų. Piešiniuose buvo vaizduojamos derančios obelys.
• Šviežius ir džiovintus obuolius pirmykščiai žmonės valgė jau akmens amžiuje.
• Nuo XII a. pr. m. e. šie vaisiai tapo populiarūs senovės Egipte.
• Graikų sakmė byloja, kad linksmybių dievas Dionizas sukūręs obuolį ir jį dovanojęs gražuolei deivei Afroditei.
• Lietuvoje rasta pėdsakų, kad augintos obelys Kuršių Nerijos pirmykščių žmonių gyvenvietėje. Obelis asocijuojasi su meile, šviesa, vaisingumu.
• Vaišinti obuoliu – tai linkėti laimės, džiaugsmo ir sveikatos.
• Yra tūkstančiai obuolių rūšių, ir tik nedidelė jų dalis yra paplitusi visame pasaulyje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę