Sveikiausi – gimtinės žemėje užaugę produktai

„Mūsų mityba skirtingais metų laikais turi būti kitokia“, – įsitikinusi „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. Vasarą prisivalgę uogų, šviežių agurkų ir pomidorų, rudenį neturėtume bėgti į parduotuves pirkti vėl tų pačių produktų. Kur kas naudingiau maitintis tuo, kas subrandino žemė rudeniop. O pasirinkti tikrai yra iš ko.
 

Rudenį kaupiame atsargas


„Rudenį mityba turi būti visavertė, kad organizmas sukauptų gyvybinių galių, padėsiančių išgyventi žiemą ir pavasarį. Reikėtų valgyti daug saldžių, rūgščių ir aštrių produktų, kurie gerina skrandžio darbą, stiprina organizmą ir padeda jam ruoštis žiemai“, – pabrėžia kelių svei¬ka¬tos mokyklų vadovė, šiemet išleidusi knygelę „Metų laikai mums“.
Pasak D.Kunčienės, pasibaigus vasarai, jau galime pamiršti šaltas sriubas ir valgyti daugiau šiltų, virtų ir troškintų maisto patiekalų. Specifinis rudens maistas yra tuo laikotarpiu sunokusios daržovės, vaisiai, gausiai miškuose ir palaukėse dygstantys grybai. Iš daržovių dera virti įvairias sriubas, troškinius ir jais mėgautis. Nevalia pamiršti daržovių pasiruošti ir žiemai. Puiku ir grybų užsišaldyti, prisidžiovinti ar pasisūdyti – jais tinka savo stalą paįvairinti rudenį ir žiemą.

 

Sezoniškumas virtuvėje


D.Kunčienė pastebi, kad ypač sezoniški daržovių ir vaisių valgiai. Rudenį neturėtume bėgti į parduotuves pirkti agurkų ir pomidorų. Sveikiau valgyti vaisius, morkas ir burokėlius, ropes, kopūstus – tai, ką tik subrandino žemė. Pašnekovė pataria nesižavėti iš svetur atvežtais egzotiniais vaisiais ir daržovėmis – paskanauti jų galima, bet neverta obuolių keisti apelsinais, mandarinais ir kiviais – sveikiausi yra gimtinės žemėje užaugę maisto produktai, prie kurių buvo įpratę mūsų protėviai ir seneliai.
Kokios daržovės nusipelno išskirtinio dėmesio? D.Kunčienė labai vertina morkas ir burokėlius, kopūstus, mano, kad dauguma tautiečių turėtų dažniau valgyti moliūgų patiekalų. Mat šios daržovės – puiki profilaktinė priemonė peršalimo ir kitų ligų. Jų būtinai turi valgyti pagyvenę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ne mažiau svarbu ir kiti produktai. Pasak D.Kunčienės, rudenį reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 7 melionus ir arbūzus, prisidžiovinti gudobelių uogų. Pastarosios aktyvina kraujotaką ir virškinimą, stiprina širdies raumenį, ilgina amžių, padeda pašalinti virškinimo likučius iš virškinamojo trakto. Gudobelių žiedų ir vaisių arbatą ypač reikėtų gerti moterims per menopauzę.


 

Ne tik maistas, bet ir vaistas


„Žolinčių akademijos“ vadovė ragina nepamiršti šakninių daržovių – morka ir burokėlis, česnakas ir svogūnas yra ne tik maistas, bet vaistas.
Morkų šakniavaisiuose yra daug cukraus, baltymų, ląstelienos, flavonoidų, mineralinių medžiagų fermentų ir vitaminų, todėl kasdien valgomos jos stiprina organizmą. Morkos vartojamos dietinei mitybai gydant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligas bei akių ligas, šiek tiek laisvina vidurius, todėl padeda sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Burokėliai turi labai daug folatų – didžiausiu onkologinių ligų priešu laikomų druskų, ir antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus sujungiančių medžiagų. Juose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, gausu mikroelementų ir vitaminų.
Artėjant peršalimo ligų sezonui, reikia daugiau valgyti česnakų ir svogūnų, kurie laikomi augaliniais antibiotikais. Jie turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingo eterinio aliejaus, pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu poveikiu, reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, stiprina organizmą.
 

Apie rudens nuotaikas


Pašnekovė ragina prisiminti, kad žmogus yra gamtos dalelytė, o ne jos valdovas, tad, gyvendamas gamtos ritmu, bus ir sveikesnis, ir laimingesnis.
„Rugsėjo 22 sulauksime rudens lygiadienio, kai šviesioji paros dalis vėl susilygins su tamsiąja, ir metų ratu pradėsime leistis žemyn. Rudens procesas – nuosmukis, tamsėjimas, būsena – liūdesys. Tad natūralu, kad rudenį nuliūstume, niūriąsias rudens dienas reikia išliūdėti, o ne blaškytis, manant, kad tai jau depresija. Reikia išbūti ramiai ir kantriai, kaip medžiai, krūmai, kiti augalai – nesiblaškant, nepykstant, kad ir vėjas kartkartėmis palenda pasišildyti po striuke“, – kalbėjo moteris.
Kas yra laimė ir sveikata? Pasak p.Danutės, tai vidinė žmogaus ramybė. Moteris mano, kad vidinės ramybės lengviausia mokytis gamtoje rudenį. Atėjo laikas, žolė pagelto ir nušalo, medžiai numetė lapus, bet viduje jie yra ramūs, nekeikia darganų ir šalnų. Pasiekus tokią vidinę ramybę, galima daug ką nuveikti. Tad norinčiam būti sveikam ir laimingam žmogui pagrindinė užduotis – išmokti pajusti vidinę ramybę. Pradžioje – nors kelioms valandoms, vėliau – vis ilgesniam laikui. Nurimus savaime ateina gebėjimas džiaugtis kiekviena akimirka.
Pasak D. Kunčienės, labai svarbu stengtis kontroliuoti savo mintis. Jeigu prabudęs žmogus pasižiūri pro langą, pamato, kad krapnoja lietus, dangus apsiniaukęs – ir pagalvoja – blogai, tada krinta nuotaika, tada ir diena bus prastesnė. O juk galima pasidžiaugti ir tokiu oru – drėgmė irgi puiku, ji neleis sausėti mūsų odai. Dera nusišypsoti sau ir ištarti: „Šiandien bus graži diena“.
 

Paprasti principai


„Sveikos mitybos principai nėra sudėtingi: svarbu valgyti tik išalkus, kuo natūralesnius produktus ir jausti saiką, atsižvelgti į organizmo poreikius ir metų laiką“, – sako pašnekovė, pabrėždama, kad imuninei sistemai labai svarbu ir miegas. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro gerai išvėdintoje patalpoje, einant miegoti reikėtų pamiršti visus darbus ir rūpesčius. Miegamajame neturėtų būti televizoriaus, kompiuterio ar kitokios garso ir vaizdo įrangos. Jei žmogus blogai miega, pirmiausia turėtų pagalvoti, kodėl taip yra: ką vakare valgė, veikė, skaitė, o ne griebtis tabletės.
Norintiesiems išvengti peršalimo ligų ji pataria grūdintis ir šaltuoju metų laiku dažniau gerti daug šiltų arbatų.
 

Rudeniniai valgiai
Plovas su moliūgais


Reikės: 1,5 stiklinės ryžių, 500 g moliūgo, 200 g obuolių, po 100 g svarainių ir razinų, pusė stiklinės sviesto
Nuplauti obuolius ir svarainius, išimti jų sėklalizdžius, supjaustyti mažais kubeliais ir sumaišyti su nuplautomis razinomis. Puode ištirpinti pusę nurodyto kiekio sviesto, sudėti luptus, griežinėliais supjaustytus moliūgus, suberti trečdalį ryžių, ant viršaus – sluoksnį vaisių ir likusius ryžius. Ant viršaus sudėti likusį sviestą, užpilti karšto sūdyto vandens tiek, kad apsemtų ryžius. Uždengus puodą šutinti 40 min. ant silpnos ugnies.
 

Cukinijų suktinukai


Reikės: 4–5 nedidelių cukinijų, po 400 g trintų pomidoro ir Mozarelos sūrio, žiupsnelio bazilikų, pipirų, petražolių, kelių alyvuogių.
Cukiniją supjaustyti išilgai juostelėmis, pabarstyti prieskoniais ir apkepti lydytame svieste. Tada ant jų dėti kubeliais supjaustytą sūrį, pomidorų tyrę ir susukti suktinukus. Juos sustatyti stačius į troškintuvą, į kiekvieną įspausti po alyvuogę ir kepti apie 20 min. 210 laipsnių temperatūroje.
 

Pupelių paštetas


Reikės: stiklinės pupelių, svogūno, morkos, 4 šaukštų aliejaus, 3 šaukštų maltų linų sėmenų, šaukšto kmynų, žiupsnelio druskos ir kitų mėgstamų prieskonių.
Pupeles užmerkti vandenyje iš vakaro, kai gerai išbrinks, virti tame pačiame vandenyje. Susmulkintą svogūną ir stambiai sutarkuotą morką apkepti aliejuje, tada šią masę sudėti sumaltas pupeles, prieskonius bei linų sėmenis ir dar truputį patroškinti. Valgyti su lapinėmis salotomis ir žaliomis ar raugintomis daržovėmis.
 

Kopūstai su grybais


Reikės: kopūsto gūžės, 0,5 kg. Šviežių grybų, po 2 bulves ir morkas, po 0,5 stiklinės grietinės ir perlinių (miežinių) kruopų, 2 šaukštų sviesto, svogūno, žiupsnelio druskos ir pipirų.
Apvirtas kruopas sumaišyti su virtais, sumaltais grybais, įdėti svieste pakepintą svogūną, žiupsnelį druskos ir pipirų. Kopūsto gūžę nuplikyti ir išskirstyti lapais. Ant lapo dėti įdaro, susukti ir apkepti ant sviesto. Į puodą sluoksniais dėti apkeptus kopūstainius, supjaustytas bulves ir morkas, užpilti vandeniu, kuriame virė grybai ir virti, kol suminkštės, tada įdėti grietinės.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai