Grybaukime su malonumu, valgykime su protu

Grybavimas – tarsi visuotinis tautiečių pomėgis ar nacionalinis rudens sportas. O kadangi rugsėjis paprastai būna grybingiausias mėnuo, taigi jis yra ir pavojingiausias galimo apsinuodijimo grybais laikas. Gydytojai toksikologai ir grybus tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad dažniausiai Lietuvoje apsinuodijama žalsvąja musmire, pilkalakšte ar smiltynine plaušabude, nuodinguoju nuosėdžiu, nes šiuos grybus nesunku supainioti su ūmėdėmis, pievagrybiais ar žaliuokėmis. Tačiau kartais susergama ir prisivalgius gerų valgomų grybų. Kodėl taip nutinka?
 

Sunkiai virškinamas maistas


Medikai pastebi, kad grybai – vertingas, bet sunkiai virškinamas ir pasisavinamas maisto produktas.
„Grybų nerekomenduojama valgyti kiekvieną ar net kas antrą dieną, kelis kartus per savaitę, jie turėtų būti labiau maisto pagardai, o ne pagrindiniai kasdieniniai patiekalai. Vaikams iki dvejų metų grybų nereikėtų valgyti, o vyresniems žmonėms juos rinkti ir valgyti galima tik atsižvelgiant į savo virškinamųjų organų galimybes. Mat grybų baltymai yra prasčiau pasisavinami negu žuvies, mėsos ar pieno. Grybų nerekomenduojama vartoti sergant virškinimo organų, kepenų, inkstų ligomis ar podagra“, – pastebėjo gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Tačiau ir vyresniems žmonėms grybai kai kuo gali būti išskirtinai naudingi.
Pavyzdžiui, grybuose esantis cinkas insulinui gamintis būtinas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.

 

Grybų nauda ir skonis


Bene svarbiausia grybų vertė – geras skonis. Be to, grybuose yra pakankamai daug nepakeičiamų aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina. Kalorijų grybuose labai mažai, pvz., 100 g baravykų turi 29 kcal, pievagrybių – 20 kcal.
„Grybų nuovire daug ekstrakcinių medžiagų, todėl stimuliuoja skrandžio virškinimo sulčių išskyrimą. Tai daro netgi labiau negu daržovių nuovirai ir ne mažiau negu mėsos nuovirai“, – pastebėjo dietologė D.Pipiraitė.
Daugumoje grybų, pavyzdžiui, visų labai mėgstamuose baravykuose, pievagrybiuose, rudmėsėse, yra daug ne tik baltymų, bet ir vitaminų, mikroelementų. Tačiau, pasak gydytojos dietologės, grybai dažniau valgomi dėl skonio, o ne dėl maistinių savybių.
Pastebėtina ir tai, kad ne visus grybuose esančius baltymus žmogus pasisavina. Grybų ląstelių sienelėse esančių baltymų mes nepasisaviname. Todėl svarbu gerai sukramtyti grybus, kad mūsų virškinamoji sistema galėtų suvirškinti ląstelių turinį. Beje, džiovinti ar sumalti grybai yra pasisavinami geriau negu pagaminti švieži.


Ar būtina apvirti grybus? Pasak medikų ir mokslininkų, tai priklauso nuo grybo rūšies. Pavyzdžiui, kartaus skonio piengrybius ir ūmėdes reikia pamirkyti pakeičiant vandenį, po to apvirti. Baravykus, kazlėkus, raudonviršius, skėtines žvynabudes, nekarčias ūmėdes galima kepti neapvirtus.
Pasak Biochemijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Jono Šarlausko, daugiau vertingų maistinių medžiagų gautume suvalgę nedidelį žalio baravyko ar pievagrybio gabalėlį negu nemažą kepintų šių grybų porciją.
 

Pastabos iš ūminių apsinuodijimų skyriaus


Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus specialistams tenka gydyti ir gerų valgomų grybų prisivalgiusius žmones, nes ir jiems pasireiškia apsinuodijimo simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Dažniau taip nutinka prisivalgiusiems ilgiau pastovėjusių grybų. Parsinešus daug grybų, dažnai jie nenuvalomi, nesutvarkomi tą pačią dieną, tai padaryti paliekama kitai ar net trečiai dienai. O grybai greitai pradeda gesti. Ypač rinkti į polietileno maišelius ir juose laikomi. Mat juose grybai pradeda dusti, jų ląstelės dėl deguonies trūkumo žūva ir pradeda irti, susidaro nuodingi irimo produktai.
Keptų ar troškintų grybų ar jų sriubos negalima kelias dienas laikyti šiltoje vietoje, kelis kartus šildyti ir valgyti. Jei gamintų grybų patiekalų per dieną nesuvalgėte ir pamiršote įdėti į šaldytuvą ar išnešti į kitokią vėsią vietą, kitą dieną geriau nė nevalgyti. Antraip net geriausiais grybais – baravykais, pievagrybiais – rizikuojate apsinuodyti.
Teigiama, kad virtus bobausius valgyti nėra taip pavojinga kaip vartoti jų nuovirą. Tačiau, kalbant apie ypač nuodingas žalsvąsias ar gelsvąsias musmires, ir šis variantas gali baigtis tragiškai.
Beje, grybai nedera su alkoholiu, kai kuriais galima apsinuodyti, jeigu, jų suvalgius, vartojamas ir alkoholis.
 

Keletas patarimų


Biochemijos instituto mokslo darbuotojas Jonas Arlauskas pastebi, kad kuo grybas turi daugiau baltymų, tuo jis gali greičiau gesti, išskirti daugiau nuodingų medžiagų.
Sukirmiję geri valgomi grybai taip pat tapti nuodingi, mat nuodingi gali būti kai kurie grybuose gyvenančių vabzdžių gyvybinės veiklos produktai, taip pat nuodų gali susidaryti yrant vabzdžių pažeistoms grybų ląstelėms.
Daug keliavę lietuviai dažnai juokiasi iš turtingesnių Vakarų šalių piliečių, kad šie nerenka grybų arba tik perka juos parduotuvėse, o praeina pro augančius gretimai, mat nėra grybų ekspertai, gerai jų nepažįsta, gali į krepšį įsimesti nuodingų. Arba nedrįsta rinkti dėl to, kad abejoja, o gal šie grybai auga nepakankamai švarioje aplinkoje ar ypač linkę kaupti kenksmingas medžiagas.
Apie tai vertėtų pamąstyti. Pasak J. Šarlausko, grybai yra tarsi gamtos švarintojai – sugeria iš aplinkos daug kenksmingų medžiagų, radiacijos. Daugiau radioaktyvių medžiagų kaupiasi grybo kepurėlėje, mažiau – kotelyje. Tai daugiausia lemia kai kurių grybų kepurėlėje esančių pigmentų savybė kaupti cezio ir kalio izotopus. Įvairiuose valgomuosiuose grybuose radioaktyvūs izotopai koncentruojami nevienodai. Mažiausia jų kaupia skėtinė žvynabudė, paprastasis kelmutis, karpotasis pumpotaukšlis, lepšės, o daugiausia – tikrosios žaliuokės, raukšlėtieji gudukai, rudakepuriai baravykai, meškutės. Beje, žmonės kai kur meškučių dėl to net nerenka. Tad jeigu meškutės yra kone kasdienis jūsų patiekalas, pasvarstykite, ar tikrai būtina taip dažnai valgyti šio sunkiai virškinamo maisto.
Beje, nustatyta, kad spygliuočių miškuose augantys grybai sukaupia daugiau radioaktyviųjų medžiagų nei augantieji lapuočių miškuose.
 

Kaip išvengti apsinuodijimo grybais?


Bet svarbiausia grybaujant būti labai atidiems, kad valgomųjų grybų nesumaišytumėte su nuodingais. Raukšlėtieji gudukai, žvynabudės, žaliuokės ir ūmėdės painiojami su mirtinai nuodingomis žalsvosiomis ir gelsvosiomis musmirėmis. Kaip to išvengti?
 

Štai keli pagrindiniai patarimai.


• Radus grybą, nereikėtų skubėti jo nupjauti, o išrovus apžiūrėti jo kotelį: visų musmirių koteliai turi tarsi tam tikrą peleriną prie galvutės ir sustorėjimą apačioje. Musmirės turi ir dar vieną skiriamąjį ženklą – jų kepurėlių paviršiuje paprastai būna grybo apvalkalo likučių: baltų lopelių, taškelių, karpelių.
• Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus to padaryti, grybus geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nereikėtų grybų laikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet jie greičiau genda.
• Šviežius grybus reikia valgyti tik tinkamai apdorojus. Pirmiausia juos reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad neliktų žemių ir kitų nešvarumų.
• Paruoštus vartoti vėliau grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve, nuo 0 iki +6° C temperatūroje.
• Jokiu būdu nereikėtų pirkti konservuotų grybų turguose, verta pasvarstyti, ar bet kur galima vaišintis grybų patiekalais.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai