Negerk iš pėdutės – avinėliu pavirsi

Ar gali būti pavojinga sveikatai gerti vandenį tiesiog iš čiaupo? Šis klausimas greičiausiai kamuoja ne vieną. Juk labai svarbu, ką pilamės į burną. Anksčiau visi žinojo: gerti iš čiaupo nevalia! Tačiau šiandien vis garsiau prabylama apie tai, kad iš krano bėgantis vanduo puikiausiai tinkamas vartojimui. Kaip yra iš tiesų? Apie tai papasakojo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius. Jis pateikė informacijos ir apie Lietuvos šulinių vandens kokybę.
 

Koks vanduo bėga mūsų namuose iš čiaupo? Ar jį galima gerti?


Visi be išimties Lietuvos gyventojai, turintys vandentiekį, gauna vandenį iš gręžtinių giluminių gręžinių, kurie siekia nuo 45 iki 200 metrų, todėl vandenį iš čiaupo gerti tikrai galima. Vanduo iš tokių giluminių gręžinių yra tikrai labai geros kokybės, nėra jokios rizikos, kad jame būtų nitratų, nitritų ar kitokios bakteriologinės taršos. Pagrindinė priežastis, kodėl kai kurie mano, kad vanduo iš čiaupo blogas, – geležis ir manganas, kurie kartais nudažo vandenį rusva spalva ar suteikia nemalonų kvapą. Tai nėra kenksmingos medžiagos, tačiau nepatrauklios. Anksčiau tai buvo didesnė problema, o šiuo metu praktiškai visoje Lietuvoje stovi vandens filtravimo renginiai, kurie geležį ir manganą pašalina. Tiesa, ypač senos statybos daugiabučių namų gyventojai kartais skundžiasi, kad iš ryto, aštuntame ar dvyliktame aukšte paleidus vandenį, jis pradžioje būna rudas. Tiesiog toks žmogus pats pirmasis ryte gavo porciją vandens, kuris per naktį stovėjo surūdijusiame namo tinkle. Tereikia leisti nutekėti tam kiekiui vandens, kuris yra nepatrauklus, ir galima gerti ar praustis. Noriu pasidžiaugti, kad per pokarinį laikotarpį pagrindiniuose vandens tinkluose nenustatyta jokios bakteriologinės taršos, o Lietuvoje iš tiesų yra labai griežta vandens kokybės kontrolės sistema, net gerokai griežtesnė nei kai kuriose Europos šalyse.

 

Kai kurie žmonės „dėl viso pikto“ iš čiaupo bėgantį vandenį filtruoja specialiais buitiniais filtrais. Kaip vandens savybės pakinta ir ar pakinta tuomet?


Filtruoti vandens tokiais filtrais tikrai neverta. O jei filtrą jau turite, būtinai laikykite jį šaldytuve. Filtras – tai yra paprasčiausia vandens talpa, ir į tą talpą vanduo pilamas per specialią kasetę, kuri, kaip manoma, kažką išvalo ar pakeičia vandens kokybę. Bet jei ši vandens talpa, filtras, laikoma kambario temperatūroje – tai tas jis pats tampa įvairiausių bakterijų veisykla, tuo bloguoju elementu, kuris vandens kokybę gali padaryti labai prastą.
Jūs įsivaizduokite bet kokį filtruojamosios medžiagos gabaliuką, kuris yra sudrėkintas vandeniu ir stovi kambario temperatūroje. Kas su juo atsitinka? Apskritai vanduo turi savybę senti. Jei jūs pripilsite vandens indą ir jis stovės mėnesį ar du, tai, žinoma, pasens, jame gali atsirasti natūralios taršos, bet ji yra atsirandanti, o ne patenkanti iš čiaupo.
Kuo mūsų vanduo ypatingas ir kuo skiriasi, kad ir nuo netolimų kaimynių Lenkijos ar Latvijos? Mūsų vanduo iš žemės gelmių, jokia infiltracija tokiame gylyje negalima, todėl ir filtruoti nėra ko. Atsukite šalto vandens čiaupą Varšuvoje ir atsukite Vilniuje – Lietuvoje vanduo bus tikrai šaltas, nuo 5 iki 8 laipsnių, visiškai nepalankus daugintis visiems mikroorganizmams, o pas kaimynus bėgs drungnas.


 

Pakalbėkime apie atokiose vietose ar senose sodybose esančius šulinius. Kokį vandenį galima pasisemti iš jų?


Iš tiesų čia yra didžiulė Lietuvos problema. Ne veltui pagal geriamojo vandens įstatymą ir įvairias europines direktyvas mes turime užduotį į 95 proc. Lietuvos vietovių nutiesti vandentiekius, kad žmonės galėtų naudoti ir gerti giluminių gręžinių vandenį. Tiesa ta, kad maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų naudoja šulinių vandenį. Viskas priklauso nuo to, kaip šulinys prižiūrimas, kurioje vietoje iškastas, kokia gruntinė aplinka. Kastinių šulinių vandens kokybė yra labai nevienoda, gali būti ir visiškai pakenčiamos kokybės, tačiau gali būti ir nevartotinas. Lietuvoje yra buvę ne tik stiprių apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejų, bet net ir mirties. Aš, beje, irgi užaugau gerdamas šulinio vandenį. Mano patarimas gyventojams, šiandien tebenaudojantiems šulinio vandenį, nuolatos jį tikrinti: rudenį, pavasarį, po liūties. Taip pat šulinį reikia labai kokybiškai ir atidžiai prižiūrėti, rūpintis ir aplinka, kuri yra aplinkui. Jokiu būdu negalima netoli šulinio vykdyti jokios ūkinės veiklos, auginti kiaulių, triušių ar vištų, statyti lauko tualetus, tvartus ir pan. – kad nebūtų jokių galimybių iš čia teršalams kartu su lietaus vandeniu tekėti kažkur pro šulinį ar apskritai jo link.
Kastiniuose šuliniuose dažnai aptinkama nitratų ir nitritų, kurie ypač pavojingi nėščiosioms, kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Apskritai patarčiau nepažįstamo, nepatikrinto šulinio vandens negerti. Net tokio vandens virinimas nieko nepadeda, skirtingai nei daug kas mano, nitratai ir nitritai net ir verdančio vandens temperatūroje niekur nedingsta.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai