Kodėl karštomis dienomis streikuoja širdis? Atsakymas vienas – netenkame daug skysčių ir svarbių medžiagų – kalio, natrio, chloro, kalcio, magnio. Pasak kardiologės doc. Rasos Raugalienės, kai organizmui jų trūksta, gali atsirasti įvairių aritmijų. Didelė oro temperatūra (kai yra + 27- 35∙C) itin kenkia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Gali padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, širdies plote atsirasti duriantis, gniaužantis ar spaudžiantis skausmas. Drėgnas ir karštas oras sunkina raumenų darbą; kai trūksta deguonies (oro), pasunkėja kvėpavimas, kojose kaupiasi skysčiai.
Kaip galėtume sau padėti? Karštą vasaros dieną reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val., būti pavėsyje. Į lauką pasistenkite išeiti ryte arba vakare, nepervarkite, daugiau ilsėkitės. Su savimi visuomet turėkite buteliuką šalto negazuoto vandens ir reikiamų medikamentų.
Todėl karštuoju metų laiku ypač svarbu valgyti kuo daugiau produktų, turinčių kalio, būtino širdžiai. Į kasdieninį racioną įtraukite džiovintų vaisių, šviežių abrikosų, apelsinų, bananų, arbūzų, morkų, kopūstų, ridikėlių. Labai naudinga varškė, nes joje yra idealus kalio, kalcio ir magnio santykis, todėl sėkmingai mažina kraujospūdį.
Nebūkite saulėje, nedirbkite ilgai susilenkę, nes tuomet į smegenis priteka daugiau kraujo, ir gali padidėti kraujospūdis. Tai gana pavojinga, gali net įvykti insultas.
Kai jaučiate troškulį, organizmas yra lengvai dehidruotas – jam trūksta vandens. Kad laiku atkurtumėte skysčių balansą, gerkite kuo dažniau, gurkšnokite po truputį.
Ką reikėtų gerti? Troškulį geriausiai malšina natūralus negazuotas mineralinis ar paprastas geriamasis vanduo, žalioji arbata, natūrali gira. Kai yra galimybė, gerkite tik ką išspaustų šviežių daržovių sulčių, jos turi kalio. Atgaivina vėsus vanduo su medumi ir citrina. Mėgstate mineralinį vandenį? Tuomet rinkitės nesūrų, t.y. tokį, kuriame yra kalio, magnio ir kuo mažiau natrio druskų. Jei jūsų kraujospūdis žemas, gerkite atšaldytą kavą ir stiprią žaliąją arbatą. Atsisakykite gazuotų spalvotų saldintų gėrimų, jie dažniausia sukelia tik dar didesnį troškulio jausmą.
Gerai troškulį malšina ir širdį stiprina citrinos žievelė.
Augalinis maistas padės atlaikyti kraujagyslėms ir širdžiai tenkantį krūvį. Gaivina šaltos sriubos (vaisinė, šaltibarščiai), kisieliai, želė ir kiti desertai su vaisiais ar uogomis. Nepamirškite baltyminio maisto. Rekomenduojama valgyti rauginto pieno produktų (neriebios varškės, kefyro, pasukų), rinktis virtą liesą mėsą ir žuvį. Gerkite širdį stiprinančią arbatą: prieš valgį po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. Tinka gydomosios žolelės: gudobelė, valerijono šaknis, jonažolė, sukatžolė, mėta, melisa.
Apribokite stimuliuojančių gėrimų kiekį – per dieną pasistenkite išgerti ne daugiau kaip 1–2 puodelius kavos.
Valgius skaninkite svogūnu, česnaku. Šios daržovės mažina kraujospūdį ir širdies priepuolių tikimybę.
Daugiau ilsėkitės, nedirbkite sunkių fizinių darbų statybose, soduose, laukuose. Jei sportuojate, mažinkite fizinius krūvius treniruočių metu.
Būtiniausius fizinius darbus pasistenkite atlikti anksti ryte arba vakare, saulei nusileidus. „Karštomis dienomis mankštinkitės saikingai, nes per kaitrą didesnį krūvį patiria širdis ir kraujagyslės. Užsiimkite aktyviu sportu vėsesniu paros laiku – ryte ar vakare. Tačiau patartina pagal galimybę kuo dažniau (kasdien ar bent kelis kartus savaitėje) išsimaudyti upėje, ežere ar jūroje“, – pataria kineziterapeutė dr. Lina Leimonienė.
Rinkitės lengvus pratimus, padedančius aprūpinti organizmą deguonimi, pavyzdžiui, jogą, pilates, kvėpavimo bei tempimo pratimus.
Su treniruokliais reikėtų treniruotis saikingai (ne visa jėga) ir kuo dažniau atsigerti vandens.
Kokie vaistai turėtų būti jūsų vaistinėlėje karštymečiu?
Be abejo, jūsų nuolat vartojami vaistai – nuo išeminės širdies ligos, kraujospūdžio. Šiuo metu yra daug medikamentų, normalizuojančių kraujospūdį. Dažniausiai preparatai yra pailginto veikimo, todėl yra geriami vienąkart per dieną. Vaistų dozes reikėtų koreguoti, atsižvelgiant į esamą kraujo spaudimą, pulsą.
Bet kuriuo atveju vaistų vartojimo visiškai nenutraukite. Dėl kiekvieno individualaus atvejo tarkitės su šeimos gydytoju ar kardiologu.
• Dažniau vėdinkite uždaras patalpas (atidarykite langus, balkono duris). Nesinaudokite tik kondicionieriumi.
• Atsisakykite alkoholinių gėrimų, ypač kokteilių, kurie atrodo gaivinantys, bet organizmą veikia neigiamai.
• Vidudienį geriausia nepersivalgyti, o sočiau papietaukite apie 16–17 val.
• Valgykite mažiau saldumynų, bet daugiau morkų, juodųjų serbentų, riešutų, turinčių A, C ir E vitaminų.
• Gerkite vėsius, bet ne šaltus gėrimus. Geriausia gerti dažnai, bet nedaug, po kelis gurkšnius.
• Dažniau atsigaivinkite vėsiu vandeniu: rankas plaukite braukdami nuo pirštų iki pečių, o kojas – iš apačios aukštyn.
• Nenaudokite kvepalų, dezodorantų ir kosmetikos, jei juose yra eterinių aliejų.
• Dėvėkite lengvus natūralaus audinio (lino, medvilnės) drabužius. Avėkite natūralios odos (ne sintetinę) patogias atviras basutes. Neikite į saulę be galvos apdangalo.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę