Nepasiduokime karščio atakoms

Kai lauke kepina kaitri saulė, sunku ne tik dirbti, miegoti, bet ir kvėpuoti, mąstyti. Ypač sunku kęsti karščius tiems, kurių padidėjęs kraujospūdis ir sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, turintiesiems antsvorio. Tačiau ir visiems kitiems būtina pasisaugoti, nes karšti orai gali išprovokuoti įvairių sveikatos sutrikimų. Kaip galėtume palengvinti sau gyvenimą? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja kardiologe doc. Rasa Raugaliene ir Kauno klinikų kineziterapeute dr. Lina Leimoniene.
 

Padėkite širdžiai


Kodėl karštomis dienomis streikuoja širdis? Atsakymas vienas – netenkame daug skysčių ir svarbių medžiagų – kalio, natrio, chloro, kalcio, magnio. Pasak kardiologės doc. Rasos Raugalienės, kai organizmui jų trūksta, gali atsirasti įvairių aritmijų. Didelė oro temperatūra (kai yra + 27- 35∙C) itin kenkia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Gali padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, širdies plote atsirasti duriantis, gniaužantis ar spaudžiantis skausmas. Drėgnas ir karštas oras sunkina raumenų darbą; kai trūksta deguonies (oro), pasunkėja kvėpavimas, kojose kaupiasi skysčiai.
Kaip galėtume sau padėti? Karštą vasaros dieną reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val., būti pavėsyje. Į lauką pasistenkite išeiti ryte arba vakare, nepervarkite, daugiau ilsėkitės. Su savimi visuomet turėkite buteliuką šalto negazuoto vandens ir reikiamų medikamentų.
Todėl karštuoju metų laiku ypač svarbu valgyti kuo daugiau produktų, turinčių kalio, būtino širdžiai. Į kasdieninį racioną įtraukite džiovintų vaisių, šviežių abrikosų, apelsinų, bananų, arbūzų, morkų, kopūstų, ridikėlių. Labai naudinga varškė, nes joje yra idealus kalio, kalcio ir magnio santykis, todėl sėkmingai mažina kraujospūdį.
Nebūkite saulėje, nedirbkite ilgai susilenkę, nes tuomet į smegenis priteka daugiau kraujo, ir gali padidėti kraujospūdis. Tai gana pavojinga, gali net įvykti insultas.

 

Troškulį malšinkite teisingai


Kai jaučiate troškulį, organizmas yra lengvai dehidruotas – jam trūksta vandens. Kad laiku atkurtumėte skysčių balansą, gerkite kuo dažniau, gurkšnokite po truputį.
Ką reikėtų gerti? Troškulį geriausiai malšina natūralus negazuotas mineralinis ar paprastas geriamasis vanduo, žalioji arbata, natūrali gira. Kai yra galimybė, gerkite tik ką išspaustų šviežių daržovių sulčių, jos turi kalio. Atgaivina vėsus vanduo su medumi ir citrina. Mėgstate mineralinį vandenį? Tuomet rinkitės nesūrų, t.y. tokį, kuriame yra kalio, magnio ir kuo mažiau natrio druskų. Jei jūsų kraujospūdis žemas, gerkite atšaldytą kavą ir stiprią žaliąją arbatą. Atsisakykite gazuotų spalvotų saldintų gėrimų, jie dažniausia sukelia tik dar didesnį troškulio jausmą.
Gerai troškulį malšina ir širdį stiprina citrinos žievelė.


 

Vasaros virtuvė


Augalinis maistas padės atlaikyti kraujagyslėms ir širdžiai tenkantį krūvį. Gaivina šaltos sriubos (vaisinė, šaltibarščiai), kisieliai, želė ir kiti desertai su vaisiais ar uogomis. Nepamirškite baltyminio maisto. Rekomenduojama valgyti rauginto pieno produktų (neriebios varškės, kefyro, pasukų), rinktis virtą liesą mėsą ir žuvį. Gerkite širdį stiprinančią arbatą: prieš valgį po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. Tinka gydomosios žolelės: gudobelė, valerijono šaknis, jonažolė, sukatžolė, mėta, melisa.
Apribokite stimuliuojančių gėrimų kiekį – per dieną pasistenkite išgerti ne daugiau kaip 1–2 puodelius kavos.
Valgius skaninkite svogūnu, česnaku. Šios daržovės mažina kraujospūdį ir širdies priepuolių tikimybę.
 


Mažinkite fizinį aktyvumą


Daugiau ilsėkitės, nedirbkite sunkių fizinių darbų statybose, soduose, laukuose. Jei sportuojate, mažinkite fizinius krūvius treniruočių metu.
Būtiniausius fizinius darbus pasistenkite atlikti anksti ryte arba vakare, saulei nusileidus. „Karštomis dienomis mankštinkitės saikingai, nes per kaitrą didesnį krūvį patiria širdis ir kraujagyslės. Užsiimkite aktyviu sportu vėsesniu paros laiku – ryte ar vakare. Tačiau patartina pagal galimybę kuo dažniau (kasdien ar bent kelis kartus savaitėje) išsimaudyti upėje, ežere ar jūroje“, – pataria kineziterapeutė dr. Lina Leimonienė.
Rinkitės lengvus pratimus, padedančius aprūpinti organizmą deguonimi, pavyzdžiui, jogą, pilates, kvėpavimo bei tempimo pratimus.
Su treniruokliais reikėtų treniruotis saikingai (ne visa jėga) ir kuo dažniau atsigerti vandens.
Kokie vaistai turėtų būti jūsų vaistinėlėje karštymečiu?
Be abejo, jūsų nuolat vartojami vaistai – nuo išeminės širdies ligos, kraujospūdžio. Šiuo metu yra daug medikamentų, normalizuojančių kraujospūdį. Dažniausiai preparatai yra pailginto veikimo, todėl yra geriami vienąkart per dieną. Vaistų dozes reikėtų koreguoti, atsižvelgiant į esamą kraujo spaudimą, pulsą.
Bet kuriuo atveju vaistų vartojimo visiškai nenutraukite. Dėl kiekvieno individualaus atvejo tarkitės su šeimos gydytoju ar kardiologu.
 

Naudingi įpročiai karštymečiu


• Dažniau vėdinkite uždaras patalpas (atidarykite langus, balkono duris). Nesinaudokite tik kondicionieriumi.
• Atsisakykite alkoholinių gėrimų, ypač kokteilių, kurie atrodo gaivinantys, bet organizmą veikia neigiamai.
• Vidudienį geriausia nepersivalgyti, o sočiau papietaukite apie 16–17 val.
• Valgykite mažiau saldumynų, bet daugiau morkų, juodųjų serbentų, riešutų, turinčių A, C ir E vitaminų.
• Gerkite vėsius, bet ne šaltus gėrimus. Geriausia gerti dažnai, bet nedaug, po kelis gurkšnius.
• Dažniau atsigaivinkite vėsiu vandeniu: rankas plaukite braukdami nuo pirštų iki pečių, o kojas – iš apačios aukštyn.
• Nenaudokite kvepalų, dezodorantų ir kosmetikos, jei juose yra eterinių aliejų.
• Dėvėkite lengvus natūralaus audinio (lino, medvilnės) drabužius. Avėkite natūralios odos (ne sintetinę) patogias atviras basutes. Neikite į saulę be galvos apdangalo.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai