Mineralinis vanduo sveikatai – jau du šimtus metų

Vanduo. Kažkur labai tausojamas ir branginamas, Lietuvoje liejasi ežerais, teka upėmis ir upeliais. Nepabuvę svečiose šalyse, kur vanduo didelė vertybė, net nesusimąstome, kokį turtą turime ir kaip jį reikėtų branginti. Tačiau ne tik gėlu vandeniu turtingas mūsų kraštas. Lietuvos kurortinėse iš žemės gelmių trykšta mineralinis vanduo. Jo gydomosios savybės žinomos jau porą šimtų metų. Tikriausiai kiekvienas esame ragavęs šio vandens ar išbandęs gydomąsias procedūras. Tačiau tikrai nedažnam, gulint mineralinio vandens vonioje ar plaukiojant baseine, kilo mintis išsamiau pasigilinti į tai, kodėl ši gamtos dovana tokia naudinga žmogaus sveikatai. Apie tai papasakoti paprašėme Lietuvos kurortologijos tyrimų centro direktoriaus Kęstučio Ramanausko.
 

Kas yra mineralinis vanduo ir kaip jis atsiranda?


Tai požeminiai vandenys, išskirtiniai chemine sudėtimi ir savo savybėmis. Tas savybes nulemia vandens slūgsojimo gylis, jame ištirpę cheminiai elementai ir mineralinės medžiagos. Dažniausiai tai yra įvairių geologinių ir tektoninių sluoksnių poveikio visuma, nes žemės pluta nėra vientisa. Paprastai tai atmosferinis vanduo, kuris po truputį renkasi ir filtruojasi kietesniuose sluoksniuose, o medžiagos iš viršutinių sluoksnių tiesiog išplaunamos proceso metu. Todėl vanduo turi daug įvairių mineralų.
Druskininkuose, Birštone, Likėnuose mineralinio vandens sluoksniai plyti paviršiniuose sluoksniuose, ir jį išgauti lengviausia. Todėl iš pradžių ir buvo naudojami tie paviršiniai vandenys, kurie patys ištrykšdavo iš žemės. Tose vietovėse ir susiformavo kurortai. Tiesa, tų vandenų mineralizacija yra silpniausia.
Vėliau pradėti naudoti gręžiniais išgaunami vandenys. Jų mineralizacija stipresnė, kai kurių netgi labai didelė. Pavyzdžiui, iki kilometro gylio gręžinio vandens mineralizacija gali būti penki šimtai gramų litre. Mūsų vandenyse galima rasti ir dujų, tačiau nedaug.

 

Kaip mineralinis vanduo naudojamas išoriškai?


Išorinis mineralinio vandens naudojimas vadinamas balneoterapija. Tai vonios, dušai, povandeninis masažas, baseinas ir kt. Pagrindinė poveikio vieta – oda ir poodiniai audiniai. Suaugusio žmogaus odos plotas – 1,5–2 kv.m, tai sudaro iki 18 proc. kūno masės. Tai didžiausias žmogaus organas. Odoje gausu kraujagyslių ir limfos indų, nervinių skaidulų ir jų galūnėlių, riebalų liaukų, plaukų folikulų. Oda saugo nuo mechaninių, radiacinių, cheminių, ir kt. kenksmingų poveikių. Svarbios – odos jutimo (temperatūros, skausmo, mechaninio, cheminio ir kt. dirgiklių), kūno termoreguliacijos, mikrocirkuliacijos, medžiagų ir energijos apykaitos, išskyrimo ir kvėpavimo funkcijos. Oda – svarbi organizmo imuninės sistemos dalis.
Balneoprocedūrų veikimo pagrindas – sudėtingas organizmo sistemų atsakas į mechaninius, temperatūros ir cheminius mineralinio vandens poveikius odai. Vandenyje veikiami ne tik odoje ir poodyje esantys eksteroreceptoriai, bet ir kraujagyslių sienelėse, vidaus organuose esantys interoreceptoriai.
Išoriškai naudojamo mineralinio vandens veikimas organizmui aiškinamas mechaniniu (hidrostatiniu), terminiu (fiziniu) ir cheminiu poveikiais. Paprastai šie poveikiai sumuojasi, papildo vienas kitą.


Mechaninio poveikio dydis priklauso nuo procedūros tipo. Vandens slėgis į panardintą kūną ar jo dalį yra tiesiogiai proporcingas panardinimo gyliui. Mažiausias – vonioje, didesnis baseine, duše, sūkurinėse ar panašiai veikiančiose voniose.
Viskas čia vyksta ne taip paprastai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors hidrostatinis slėgis vonioje nedidelis, tačiau pasiskirsto netolygiai. Pilnoje vonioje virš kojų yra 40–60 cm vandens sluoksnis, virš krūtinės – 5–10 cm. Spaudimo skirtumai keičia odos ir poodinių audinių, kartu ir viso organizmo kraujotaką ir širdies darbą. Didėja kraujo pritekėjimas į dešinę širdies dalį iš kūno paviršiaus ir kojų kraujagyslių, kartu palengvėja kairiosios širdies pusės darbas (padidėja širdies sistolinis ir minutinis tūriai, retėja širdies susitraukimų dažnis). Spaudimas į krūtinės ląstą, pilvo sienelę keičia kvėpavimą – pasunkėja įkvėpimas, palengvėja iškvėpimas. Pakilus diafragmai, mažėja gyvybinė plaučių talpa ir iškvėpimo rezervinis tūris. Tai keičia kvėpavimo gilumą, ritmą, dėl to alveolėse mažėja deguonies, daugėja angliarūgštės. Sumažinus vandens kiekį vonioje ar pakeitus kūno padėtį, šis santykis pagerėja.
Terminis poveikis. Oda ir 2–3 cm storio poodžio sluoksnis keičia temperatūrą pagal nuo aplinką ar su oda kontaktuojančio faktoriaus temperatūrą. Šiuo atveju – mineralinio vandens.Vanduo gali būti pašildomas arba jau išgaunamas šiltas – geoterminis. Specifinį mineralinio vandens vonių veikimą lemia vandens fizinės-cheminės savybės. Todėl terminis ir cheminis poveikis labai susiję. Jis priklauso nuo vandenyje ištirpusių mineralų ir kitų cheminių medžiagų, todėl, esant skirtingiems sveikatos sutrikimams, skiriamas skirtingos sudėties ir mineralizacijos vanduo. Dažnai mineralinis vanduo dar praturtinamas papildomai į jį įmaišius įvairių priedų ar vaistažolių ekstraktų, kad organizmas per termiškai paruoštą ir pralaidesne tapusią odą gautų dar daugiau naudingų elementų.
 

Kuo sveikatai svarbu gerti mineralinį vandenį?


Pagrindinis vidinio mineralinio vandens vartojimo būdas – gėrimas. Kurortinėje praktikoje tam skiriama daug dėmesio. Mineralinio vandens gėrimas buvo būtina kurortinių ligonių gydymo dalis. Manyta, kad, prieš pradedant gydymą voniomis, būtina organizmą paruošti 6–8 dienas geriant šaltinių mineralinį vandenį. Jo reikėjo išgerti net nuo penkių iki dešimties litrų per dieną. Manyta, kad, to nepadarius, vonios gali veikti neigiamai.
Vėliau, atlikus nemažai mokslinių tyrimų, šios nuostatos keitėsi. Tačiau ir dabar kurortuose stovi biuvetės, kuriose trykštantis mineralinis vanduo gydytojų nurodymais paskiriamas vartoti sanatorinio gydymo metu. Improvizacijos čia nepageidaujamos, nes vanduo veikia virškinamojo trakto sistemą ir kitus organus. Todėl, turint sveikatos sutrikimų, netinkamai vartojamas, jis gali netgi pakenkti. Išgertas vanduo patenka į kraują, o jame esančių mineralinių medžiagų anijonai ir katijonai veikia ir kitus organizmo procesus. Turtingos sudėties mineralinio vandens veikimo spektras išties platus: chloras reikalingas virškinimui, sulfatai stiprina tulžies pūslę, bromas ramina ir slopina uždegimus, natris reguliuoja vandens kiekį organizme, kalis ir kalcis reikalingi širdies raumenų funkcijoms, magnis dalyvauja angliavandenių ir baltymų energijos apykaitoje.
Manau, nekyla abejonių, kad šis gamtos dovanojamas sveikatos šaltinis tikrai turi gydomąjį poveikį mūsų sveikatai. Tad, ją tausodami, pasinaudokime mineralinio vandens galiomis. Šis vanduo, kartu su kitais kurorto gydomaisiais veiksniais – oru, saule, ramybe, gydomuoju purvu ir puikiais specialistais gali padėti sustiprėti, atgauti jėgas ar pasveikti po rimtesnių ligų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai