){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Duona, kaip maisto produktas, priklauso kompleksinių angliavandenių turinčių maisto produktų grupei, kur, be duonos, dar yra kruopos, bulvės ir makaronai. Tai yra maisto produktų grupė, kuri yra būtinoji, kad ir ką iš jos pasirinktume pagal skonio savybes arba maistinę vertę, – ji turi būti kasdieniniame mūsų racione. Taigi duona gali ir net turi būti valgoma.
Duonos, kaip ir bet kokio kito maisto, rūšys skirstomos į mažiau ir labiau naudingas. Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies miltų duona, nors daugeliui ir skanesnė, tačiau yra mažesnės maistinės vertės nei rupaus malimo miltų duona, praturtinta sėlenomis.
Norint užtikrinti mitybos įvairovę, kiekvieno maisto produkto mums reikia tam tikro kiekio, kuris parenkamas atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Grubiais skaičiavimais suaugusiam žmogui per dieną turi pakakti apie 200 g duonos. Tais atvejais, kai žmogus mažiau aktyvus ir dirba sėdimą darbą, jam pakaks ir 100 g duonos, t. y. centimetro storio riekės.
Bet kuriuos patiekalus, kiek tai yra įmanoma, rekomenduojama gamintis namuose. Maisto produktas, kurio sudėtis yra absoliučiai žinoma, visuomet užims aukštesnę vietą ir jį rinktis patars bet kuris mitybos specialistas. O namuose gamintos duonos sudėtis yra visiškai aiški žmogui, kuris tą duoną kepė, ką įdėjo – tą ir turi. Būtent iš šios pozicijos žiūrint, namie kepta duona yra vertinga. Tačiau lazda vis dėlto turi du galus. Pavyzdžiui, žmonės, kurių virškinamoji sistema jautresnė, kuriuos kamuoja pilvo pūtimas ar kiti žarnų negalavimai, neturėtų valgyti ką tik iškeptos duonos. Kita vertus, sunku namuose užtikrinti tą duonos rūšių įvairovę, kurią gali pasiūlyti kepyklos.
Čia reikia pasakyti, kad, sakykim, duona su džiovintais vaisiais ar riešutais tampa tarsi atskiru patiekalu. Suvalgius tokią riekelę duonos, jau galima būtų laikyti, kad tai atitinka pavakarius. Tokią naminę duoną galima laikyti pyragu, todėl ir valgyti ją reikėtų kaip pyragą.
---------------------------
Riekelė istorijos
• Duoną žmonės valgo jau keliolika tūkstančių metų. Istorikai sako, kad ji atsirado Vidurinėje Azijoje. Tiesa, anksčiau šeimininkės kepdavo tik neraugintos tešlos paplotėlius.
• Šveicarijoje, ežero dugne, aptikta duonos, keptos prieš 6000 m.
• Raugintos tešlos duona į Europą atkeliavo IX-XI a.
• Lietuvoje duoną imta valgyti pirmajame amžiuje po Kristaus. Dėl savo maistinių savybių ir skonio net iki XX amžiaus vidurio ji išliko pagrindiniu valgiu. Kepalai būdavo dideli, pailgi ar apskriti, priklausė nuo vietovės, kurioje duona kepta. Senoji duona buvo itin kvapni, nes, prieš pašaunant į krosnį, jai paklodavo klevo, ajerų ar krienų patalą.
• Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad prieš 5 tūkstančius metų vieno faraono kapo sienos padabintos nežinomo dailininko užfiksuotu visu duonos kepimo procesu. Natūralu, nes būtent Egipte imta duoną rauginti.
• Jau per pirmąsias Olimpines žaidynes visi norintieji galėjo paskanauti šviesios, minkštos duonos.
• Duonos kepimas buvo itin vertintas ir Romos laikais, kur iki šiandienos galima pamatyti vienam duonos meistrui, kaip pagarbos ir padėkos ženklą, nukaltą 13 metrų aukščio monumentą.
• Pasaulyje egzistuoja net keliolika muziejų, skirtų duonai.
Kad duona kuo ilgiau liktų šviežia
Nepirkite ir nekepkite didelio kepalo duonos, nes, ilgai stovėdama, duona sukietėja ir praranda skonį. Be to, duona gana gerai sugeria kvapus ir drėgmę, todėl nereikėtų jos laikyti kartu su aštrų kvapą turinčiais ar drėgnais produktais. Geriausia duoną saugoti taip, kaip tai darė mūsų seneliai ir tėvai – medinėse ar plastmasinėse duoninėse.
Beje, duona sukietės ne taip greitai, jei šalia jos į duoninę įdėsite gabalėlį skustos bulvės, šiek tiek pjaustyto obuolio ar tiesiog pabersite druskos.
Tiesa, jei duona vis dėlto sudžiūvo, – neskubėkite jos išmesti, džiovinta duona, pasirodo, taip pat labai sveika, ją galima vartoti tiesiog kaip džiūvėsėlius ar išsivirti skanios naminės giros.
1. Pasaulyje kasdien suvalgoma maždaug 9 milijonai kepalų duonos.
2. Greičiausiai pačiu didžiausiu kepalu duonos reikėtų laikyti Meksikos Akapulko mieste iškeptą duoną, kurios ilgis buvo 9 200 metrų. Ji iškepta 1996 metais.
3. Beveik pusė duonos suvartojama sumuštiniams – Didžiojoje Britanijoje populiariausias sumuštinis su sūriu, o Jungtinėse Valstijose – su kumpiu.
4. Daugelyje šalių sumuštinis vadinamas „sandwich“, taip pagerbiamas grafas Sandwitch‘as, žinomas kortų lošėjas. Būtent jis sugalvojo tarp dviejų duonos riekelių įdėti gabalėlį mėsos, kad nesusiteptų rankų žaisdamas kortomis.
5. Teigiama, kad duona Egipte atsirado per atsitiktinumą. Prieš beveik 8 tūkstančius metų vienas senovės egiptietis esą netyčia paliko miltų ir vandens mišinį šiltoje krosnyje. Ryte jis aptiko minkštą duoną.
6. Senovėje buvo tikima, kad plutele žemyn paversta duona prišaukia nelaimę, kaip ir negalima palikti vieno nesuvalgyto duonos kąsnelio.
7. Merfio dėsnis skelbia: duonos riekė visuomet nukris sviestu į grindis.
8. Skandinavų senoliai tikėjo, kad, jei jaunuolis ir mergina atsikąs tos pačios riekės duonos, – jie būtinai įsimylės vienas kitą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę