Geriate kavą? Prašome kartu ir vandens

Graikija... Tai kraštas, iš kurio po visą pasaulį paplito daugelis šiuolaikinės kultūros elementų, tai šalis, kurioje gimė krikščionybė… Dabar graikai gyvena ramų, tingų gyvenimą, “medžioja” turistus ir geria kavą…su vandeniu. Ne vienas, apsilankęs Graikijoje, susidomi, kokie jų, svarbiausių pasaulyje istorinių įvykių amžininkų, mitybos savitumai. Žinovai teigia, kad jų yra nemažai ir įdomių... Apie graikų maistą kalbamės su graikų bendruomenės “Pontos” pirmininku Georgios MACUKATOV.
 

Tikriesiems graikams maisto ruošimas tampa mažyte švente. Patiekalas gaminamas rankomis, į jį įdedama dalelė širdies, vidinės šilumos. Miesto graikai, žinoma, skaičiuoja kalorijas, rūpinasi maisto produktų kokybe, tačiau kaimo žmonės įsitikinę, kad kuo sveikesnis (stambesnis) kūnas, tuo sveikesnė siela.
Graikiją iš trijų pusių skalauja vandenys, todėl virtuvėje dominuoja patiekalai iš žuvies ir įvairiausių jūros gėrybių. Bet kuris patiekalas puošiamas žalumynais. Petražolė, populiari ir Lietuvoje, yra graikų prieskonių karalienė.
Visame pasaulyje populiari “Metaxa” pačių graikų nėra labai vertinama. Graikai nemėgsta stiprių alkoholinių gėrimų. Nenuostabu, kad jie renkasi silpną vyną ir alų - dar senovės graikai vyną skiesdavo vandeniu. Vietiniai vynai yra labai aukštos kokybės ir vertinami visame pasaulyje. Geriamojo vandens trūkumas sukūrė ištisą verslo industriją. Kiekviename žingsnyje siūloma nusipirkti geriamojo vandens, jis būtinai bus šaltas.
Nors karšta oro temperatūra dažnai alina graikus, tačiau jie neatsisako išgerti kavos puodelio. Bet nenustebkite, kad užsisakę kavos bet kurioje graikų kavinėje gausite ir stiklinę šalto vandens. Taip Graikijoje geriama kava. Gėrimas, jei šalia - geras pašnekovas, gali užsitęsti net iki pusantros valandos. Pokalbio temos įvairiausios - laikraščio straipsnis, politikos, ekonomikos, sporto naujienos. Nuomonė bus dėstoma labai aistringai, o savos pozicijos gynimas lietuviams gali priminti tikrą barnį. Tokias scenas galima pamatyti bet kur ir bet kuriuo paros laiku ir būtinai šalia bus puodelis kavos ir stiklinė vandens.
Šeima, ruošdamasi į kavinę, jau namie aptaria, ką užsisakys. Net didžiausių švenčių metu stalai nelūžta nuo valgių gausos. Kavinėse ar restoranuose būtinai turi groti muzika, labai populiaru užsisakyti mažus ansambliukus. Graikų nereikia įkalbinėti šokti, vos išgirdę muziką, jie sako, kad jei siela eina į šokių aikštelę, tai ir kūnas negali atsilikti. O kaip šoksi prisikimšęs skrandį maisto?
Kaimuose, aplinkinėse salose ir aukštai kalnuose yra išsilaikęs ryškesnis patriarchatas. Prie stalo kiekvienas turi savo vietą, o garbingiausioje vietoje, stalo gale, sėdi vyras - šeimos galva. Tokiose vietovėse galima pamatyti realių vaizdų iš vadovėlių apie praėjusius šimtmečius. Ypač tai akivaizdu žmonių tarpusavio santykiuose. Kalnuose ar salose gyvenantys graikai dar ir dabar dirba tokius pat darbus, kokius prieš šimtą ar du šimtus metų dirbo jų proseneliai: muša sviestą, spaudžia sūrius, kepa duoną, verda uogienes.
Saldumynus graikai labai mėgsta, o krašto svečiams kartais tiesiog susuka galvas nuostabūs kvapai, sklindantys iš mažiausios užeigėlės. Dažnas vyras atsisako bokalo alaus, suviliotas burnoje tirpstančio pyrago kvapo. Uogienės iš riešutų ar rožių žiedlapių neturi analogų pasaulyje. Tokios uogienės ne tik maistingos, bet ir puikus vaistas sergant širdies ligomis.

 

Graikai gyvena ir Lietuvoje


Lietuvoje graikai atsirado po Antrojo pasaulinio karo, o bendruomenė įkurta 1991 metais. Dabar Lietuvoje gyvena apie du šimtai graikų šeimų. Jie save vadina pontiečiais (nuo ankstesnio Juodosios jūros pavadinimo “Evksinos Pontos” - svetingoji jūra).
Lietuvos graikai pergyveno kelis genocidus, retas kuris žino savo senelių kalbą. Bendruomenėje dabar bandoma atkurti graikišką dvasią, atgaivinti kalbą, kultūrą.
Norintieji daugiau sužinoti apie graikus, pabendrauti su Lietuvos graikais ar pasimokyti pontiečių kalbos gali užsukti į Vilniuje, Raugyklos g. 25, esančius Tautinių mažumų namus ar paskambinti tel.: (8 22) 26 01 88, 79 00 38 .
 

Riešutų uogienė (Karidaki)


•1 kg nelukštentų graikinių riešutų • 2 kg cukraus • vanilė • gvazdikėliai
Riešutai praduriami storu vinimi ir sudedami į indą su vandeniu. Verdama tol, kol pasidaro minkšti, tada išlukštenami, užpilami šaltu vandeniu ir paliekami trims dienoms, kol dings kartokas skonis (vandenį keisti dažnai). Cukrus verdamas 1 l vandens penkias minutes. Riešutai dedami į vandenį ir užverdami du kartus. Kitą dieną verdami dar kartą su vanile ir gvazdikėliais, kol sirupas tampa tirštas. Ataušusią uogienę jau galima pilti į stiklinius indus.
 

Krevetės su raudonu padažu ir plovu (Garides me kokini salca ke pilafi)


(Penkios porcijos)
•1 kg krevečių • pusės citrinos sultys • pusė stiklinės augalinio aliejaus • 2 galvutės smulkiai supjaustyto svogūno • 1 puselė smulkiai supjaustyto česnako • 3-4 pomidorai • žiupsnelis cukraus
• 2 stiklinės ryžių • druska • pipirai, paprika.
Krevetės išvalomos ir verdamos vandenyje su citrinos sultimis ant silpnos ugnies penkias minutes. Krevetės nukošiamos, o vanduo, kuriame virė krevetės, paliekamas. Į keptuvę įpilama aliejaus, svogūnai ir česnakas lengvai apkepinami. Į keptuvę dedami permalti pomidorai, petražolės, paprika, cukrus, druska, pipirai. Viskas troškinama ant silpnos ugnies. Likus penkioms minutėms iki troškinimo pabaigos, į padažą įdedamos krevetės. Į puodą supilamas po krevečių virimo likęs nuoviras, įdedama druskos, sudedami ryžiai, verdama 20 minučių. Ryžiai patiekiami užpilti krevečių padažu.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

petka
2013-03-20 20:49
Po kavos vandens siulo ir Prancuzijoje
angele
2009-06-22 15:13
tai kaip gi vis delto geriama ta kava su vandeniu? Kada geriamas vanduo? Pries kava ar po kavos?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai