Ką žinome apie druską kasdieninę?

Druska – unikalus gamtos produktas, kuris bėgant amžiams išliko toks, koks buvo sukurtas... Druskos istorija – tai žmonijos istorijos sinonimas. Garbingi svečiai sutinkami su duona ir druska; senolių išmintis sako, jog nepažinsi žmogaus, kol pūdo (pūdas – 16 kg – red. past.) druskos kartu su juo nesuvalgysi (tokį kiekį druskos dviese galima įveikti apytiksliai per 3-4 metus!).
 

Kaip gaunama druska?


Pagal gavybos būdą druska yra skirstoma į tris rūšis: jūros, iškasamą ir vakuuminę.
Istoriškai seniausias gavybos būdas – tai druska iš jūros bei kitų druskingų antžeminių bei požeminių šaltinių. Vakuuminei druskai gauti kaip pradinė žaliava gali būti naudojama iškasama arba jūros druska. Šios druskos sūrymas yra išvalomas nuo nepageidaujamų priemaišų ir išgarinamas vakuume. Iš visų trijų druskos rūšių vakuuminė druska – tai labiausiai perdirbtas, chemiškai švarus produktas, be jokių priemaišų, taip pat be žmogaus organizmui naudingų mikro- ir makroelementų. Vakuuminė druska yra labai balta ir nepaprastai smulki – pilant teka lyg smulkutis sausas smėlis. Daugiausia šios druskos sunaudojama pramoniniams tikslams (chemijos pramonėje, vandens valymo įrenginiuose), o ypatingo išvalymo laipsnio – farmakologijoje.

 

Valgomoji druska: kurią pasirinkti?


Lietuvos rinkoje druską pasirinkti nėra taip sudėtinga kaip, pavyzdžiui, Japonijoje, kur vartotojui siūloma apie 300 rūšių valgomosios druskos, besiskiriančios savo sudėtimi, paskirtimi, net kristalų forma. Pasaulyje populiarios druskos su kalcio, magnio, kalio, geležies junginiais, net vitaminais. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, rekomenduojama vartoti druskas, kuriose 20-40 proc. natrio chlorido pakeista kalio chloridu. Tokio tipo natūralios kilmės druskos gaunamos Islandijoje iš geoterminių gręžinių.
Analogiškos sudėties druskos yra gaminamos ir dirbtinai sumaišius atskiras sudedamąsias dalis. Tokių profilaktinės paskirties druskų jau galima nusipirkti ir Lietuvos parduotuvėse. Kai kuriose šalyse, esant fluoro trūkumui, rekomenduojama vartoti druską su šiuo mikroelementu. Lietuvoje fluoro trūksta tik kai kuriuose regionuose, todėl visuotinai vartoti fluoruotą druską, priešingai negu joduotą, nėra rekomenduojama.


 

Kodėl rekomenduojama vartoti joduotą druską?


Jodas – tai mikroelementas, būtinas normaliam žmonių skydliaukės funkcionavimui. Kai jodo trūksta, sutrinka hormonų, palaikančių normalią organizmo medžiagų apykaitą, gamyba. Įrodžius, kad jodo trūkumas yra daugelio ligų priežastis, pasaulyje jau nuo 1920 metų buvo bandoma joduoti vandenį, pieno produktus, duoną, aliejų bei druską.
Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo paprasčiausią ir pigiausią problemos sprendimą – visuotinai maistui gaminti vartoti tik joduotą druską. Kodėl pasirinkta būtent druska? Todėl, kad druska – tai produktas, į kurį nesudėtinga ir nebrangu pridėti kalio jodato ir kurį kasdien vartoja visi visuomenės sluoksniai. Joduota druska neturi pašalinio kvapo bei skonio, vartojama tiek kasdien gaminant maistą, tiek konservuojant.
Lietuva priklauso prie šalių, kur jodo trūkumas yra palyginti nedidelis, tačiau jis egzistuoja. Lietuvos respublikinis mitybos centras, vykdydamas jodo trūkumo likvidavimo programą, rekomenduoja vartoti joduotą druską, kurioje jodo yra 30-40 mg/kg. Kasdienis valgomosios druskos su jodu (kalio jodatu) vartojimas – tai paprasčiausias, pigiausias ir efektyviausias jodo trūkumo sukeltų negalavimų pašalinimo būdas.
 

Druska ir sveikata


Anksčiau kurį laiką vyko ginčai, kenkia žmogui druska ar ne ir kokią įtaką ji daro organizmui.
1986 m. buvo patvirtinta ir pradėta vykdyti labai plati pasaulinė tiriamųjų darbų programa “Interdruska”, kuri turėjo galutinai atsakyti į iškeltus klausimus. Joje dalyvavo 52 mokslinio tyrimo centrai iš 32 šalių. Susumavus tyrimų duomenis, buvo padaryta išvada, kad nėra jokio rimtesnio pagrindo rekomendacijoms atsisakyti druskos vartojimo sveikiems žmonėms. Didesnis valgomosios druskos vartojimas laikomas vienu iš hipertenzijos rizikos veiksnių, o jos vartojimo sumažinimas yra viena iš nefarmakologinių priemonių (kartu su svorio reguliavimu, alkoholio vartojimo, rūkymo sumažinimu bei fiziniu aktyvumu) hipertenzijos problemai spręsti.
Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių. Sveikiems žmonėms per dieną mūsų klimato zonoje rekomenduojama vidutiniškai suvartoti apie 6 g druskos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai