Žuvis naudinga visiems

Kuo naudinga mūsų organizmui žuvis? Kokios žuvys geriausios? Ar jos gali sukelti alergiją? Kaip išsirinkti kokybišką žuvį? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologe-pulmonologe doc. m. dr. Egle Vaitkaitiene.
 

Žuvys– puikus baltymų ir energijos šaltinis, turintis daug vitaminų A, D, E ir B1,B12, B6, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio (tris kartus daugiau nei mėsa), mikroelementų (jodo, cinko, seleno). Žuvyse esantis fosforas stiprina nervus, sumažina neigiamą streso poveikį.

 

Pagal riebalų kiekį žuvys skirstomos į keturias grupes:


• Liesos – iki 2 proc. riebumo (menkė, lydeka, ešerinės žuvys),
• vidutinio riebumo – nuo 2–6 proc. riebalų (karpinės, šamas, kai kurios lašišinės),
• riebios – nuo 6–20 proc. riebalų (daugiausia erškėtinių, lašišinių ir kt.),
• labai riebios – turinčios daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės). Mokslininkai nustatė, kad kuo žuvis riebesnė, tuo ji sveikesnė žmogaus organizmui.
Paslaptis slypi žuvyje esančiose omega 3 riebalų rūgštyse. Jų žmogaus organizmas pats negamina, todėl jų nuolat trūksta. Daugiausia omega-3 turi silkė, skumbrė, menkė ir lašiša.
Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus (per dieną apie 200 g), šių rūgščių gauname pakankamai. Mažėja rizika susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ligomis.
Mokslininkai suskaičiavo, kad, valgant žuvį bent tris kartus per mėnesį, insulto tikimybė sumažėja 7 proc., kelis kartus per savaitę – 22 proc., penkis – net 54 proc.!
 

Lašiša


Mintanti silkėmis ir vėžiagyviais ji užauga iki 1,5 m. ilgio, sveria apie 30–40 kg. Ši žuvis ypač vertinama dėl gausaus kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, cinko kiekio. Šios medžiagos padeda sureguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Pirkdami lašišą, atkreipkite dėmesį į spalvą: ryški oranžinė dažnai neatspindi tikrosios kokybės. Pasak gydytojos Eglės Vaitkaitienės, sveikiau valgyti laukines nei užaugintas ūkiuose lašišas. Jos turi daugiau omega 3 riebalų rūgščių, padedančių stiprinti širdį, gerinti kraujotaką, atmintį.
„Teigiama, kad ūkiuose auginamos lašišos gauna antibiotikų, o gražesnei spalvai gauti naudojama dažomoji medžiaga kantaksantinas. Be to, jose daugiau dioksino, PCB (polichlorintas bifenilas), o tai sveikatai kenksmingi nuodingi organiniai junginiai“, – sako gydytoja.
 

Silkė


Maistine verte ir kokybe artima laukinei lašišai. Silkėse gausu širdies kraujagyslėms reikalingų omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų D, B12, seleno.
Silkė – viena riebiausių žuvų, jos riebalai pasisavinami lengvai, jų apykaita kitokia nei gyvulinių riebalų, todėl nereikia baimintis priaugti svorio. Mėgstantieji silkės patiekalus, teigia, kad kuo silkė riebesnė, tuo ji skanesnė.
 

Sardinės


Manoma, kad sardinėse omega 3 rūgščių yra tiek pat, kaip ir lašišose. Jose daug kalcio, jose geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko, vario, magnio, seleno, B grupės vitaminų, ypač B12. Tai gerina nuotaiką, gliukozės bei insulino apytaką, reguliuoja kraujo spaudimą.
Nors sardinės užima gana žemą vietą jūros produktų grandinėje, jose yra palyginti nedaug toksinų (tarp jų ir gyvsidabrio).
Sardines geriau pirkite konservuotas jų pačių aliejuje, su pomidorų padažu ar garstyčiomis. Nepirkite augaliniame aliejuje – dėl omega-6 gausos. .
 

Skumbrė


Atlanto skumbrės – labai naudingos, turi daug omega 3 rūgščių ir mažai aplinkos teršalų. Ši žuvis yra minkšta, puri, sultinga, labai tinkanti salotoms.


 

Tunas


Jame omega 3 riebalų rūgščių mažiau nei lašišose ar sardinėse. Tuną sveikiausia valgyti žalią, vos pašildytą, ar konservuotą su aliejumi (išlieka omega-3 riebalų rūgštys).
Baltamėsės žuvys – menkės, plekšnės, otai, jūros ešeriai, starkiai ir kt. priskiriamos neriebių žuvų kategorijai. Jos turi mažai riebalų ir kalorijų, tačiau daug aukštos kokybės baltymų, nemažai seleno, vitaminų B6, B12.
 

Žuvų taukai


Jei nelabai mėgstate žuvį, vartokite žuvies taukus. Juose esančios medžiagos padeda gerinti smegenų veiklą, regėjimą, stiprinti imuninę sistemą, mažinti kraujo spaudimą. Sudėtyje esantys vitaminai A, D ypač naudingi nėščioms moterims, kūdikiams, vyresniojo amžiaus žmonėms. Žuvų taukai suteikia grožio ir stiprumo plaukams, odai, nagams, kaulams.
 

Tarša nuodingomis medžiagomis


Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų – dioksino ir PCB. 2007 m. Europos komisijos Baltijos darbo grupės ataskaitoje dėl chlorintųjų organinių junginių Baltijos regiono žuvyse teigiama, jog leistinas šių teršalų kiekis įvairiose šalyse yra skirtingas. Pavyzdžiui, Danijoje yra tokie apribojimai lašišai: jeigu sveria iki 2 kg – prekiaujama be apribojimų, jei 2–5 kg, pateikiama nuėmus odą ir kaulus, daugiau nei 5 kg – prekiauti draudžiama. Lietuvos atstovai paaiškino, kad Lietuvoje Baltijos jūros lašišų tyrimų dėl dioksino nebuvo atlikta, nes sugaunami labai nedideli kiekiai (2 tonos per metus). Ekspertai mano, kad Baltijos jūros žuvims būtina parengti atitinkamas lenteles su duomenimis dėl PCB, dioksino ir kitų medžiagų leistino kiekio.
Iš Azijos atvežta žuvis tilapija priskiriama ekologiškai prastai grupei, todėl saugiai ją valgyti rekomenduojama ne dažniau kaip 4 kartus per mėnesį.
 

Alergija žuviai


Alergija žuviai ir žuvies produktams pagal dažnumą yra ketvirtoje vietoje. Pasak alergologės E. Vaitkaitienės, dažniausiai alergiją sukelia menkė, tunas, skumbrė, šamas. „Jeigu esate jautrus kurioms nors žuvų rūšims, galite rinktis kitokias. Pavyzdžiui, jei esate jautrus lašišai, galima alergijos rizika kitos rūšies žuviai yra tik apie 50 proc. ,“ – teigia alergologė.
Alergija žuviai pasireiškia klasikiniais maisto alergijos simptomais: akių ir nosies gleivinių sudirginimu, ryklės dilgčiojimu, astma, dilgėline, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu, anafilaksine reakcija.
• Alergijos tikimybę sumažinsite, jei žuvį kepsite ar troškinsite 1000C temperatūroje ne trumpiau nei 10 minučių.
• Kai kurie žmonės yra jautrūs šviežios ir kepamos žuvies kvapui, - tai gali pasireikšti net bronchinės astmos priepuoliu!
• Apdorojant žuvį, gali pasireikšti kontaktinė alerginė reakcija.
• Atsargiai valgykite lašišinių žuvų ikrus, jei vartojate širdies vaistus (beta blokatorius, angiotenzino receptorių antagonistus).
 

Kaip išsirinkti kokybišką žuvį?


Lietuvoje labiausiai mėgstamos jūrų lydekos ir jų filė. Nešaldytos žuvys yra pačios vertingiausios, jos išlieka šviežios 11–12 parų, laikomos iki 0º C temperatūroje. Šviežia žuvis turi savitą skonį, jos nereikia gardinti druska ar pipirais. O šaldytai žuviai reikia įvairių prieskonių.
Jei žuvis šaldyta, kepkite ją neatšildytą (nes atitirpdant išbėga sultys) orkaitėje.
Rūkyta žuvis turėtų būti vienodos spalvos – nuo auksinės iki rudos, neperdžiūvusi.
„Nepirkite žuvies iš šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego. Tai reiškia, kad žuvis šaldoma nepakankamai, todėl galite nusipirkti nekokybiškos. Šaldytuvo termometras turėtų rodyti 18º C šalčio. Šaldyta žuvis padengta ledu, o pakuotė nepažeista. Šviežia žuvis turi būti būdingo atspalvio, padengta plonu gleivių sluoksniu. Žvynai – tvirtai prikibę prie kūno ir blizgėti, žiaunos – rausvos, o akys – skaidrios, neįdubusios“, – pataria gydytoja alergologė.
Atšaldyta žuvis turi būti vientisos odos, be sumušimų, pilvo ertmė – neišsipūtusi. Turi jaustis šviežios žuvies kvapas, be jokių gedimo požymių.
„Niekada nekepkite žuvies ant didelės ugnies keptuvėje ir aliejuje – tai grynas nuodas. Geriausia kepti orkaitėje, suvyniojus į foliją, pridėjus įvairių daržovių. Galima troškinti garų puode“, –- pataria E. Vaitkaitienė.
 

Įdomu


• Šiaurės šalių ir vandenynų pakrančių gyventojai valgo daug žuvies, todėl rečiau serga širdies ir kraujagyslių, odos ligomis, reumatoidiniu artritu, jų stipresnis imunitetas, mažiau alerginių reakcijų.
• Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, japonas – 75 kg.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai