Probiotikai: kada vartoti būtina

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, priklausantys normaliajai (nekintamai) žmogaus mikroflorai ar gebantys apsigyventi žmogaus organizme. Pastaruoju metu susidomėjimas probiotikais ir jų poveikiu bei nauda žmogaus organizmui ypač padidėjęs. Kokiais atvejais reikia vartoti probiotikų? Ar būtina jų gerti kartu su antibiotikais? Komentuoja Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės docentas gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
 

Dėl ko sutrinka geroji mikrobiota


Žmogaus virškinamajame ir urogenitaliniame traktuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, odoje gyvena milijardai bakterijų, virusų, grybelių, pavieniai pirmuonys ir helmintai. Ši mikrobiota gyvena kartu su žmogumi jau tūkstančius metų.
Paskutinį šimtmetį daugėjant alerginių, autoimuninių, onkologinių ligų, susirūpinta, kad jų priežastis gali būti oralinės tolerancijos sutrikimas, kurį sukelia organizmo disbiozė, t.y. kiekybinis ir kokybinis mikrobiotos pakitimas, kai sumažėja normalios mikrobiotos, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių. Disbiozę gali sukelti daugelis įvairių veiksnių. Tai aplinkos sąlygos (gimimas – natūralus ar atliekant cezario pjūvį, rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste, išsivysčiusioje ar besivystančioje šalyje ir kt.). Taip pat disbiozei vystytis įtakos turi maistas (kiek ir kokių angliavandenių, baltymų, riebalų valgome, kūdikio maitinimas motinos pienu ar pieno mišinėliais). Be abejo, stresai, įvairios ligos (infekcinės ir neinfekcinės (alergija, obstipacija, cukrinis diabetas, onkologinės ir kt.), vaistų vartojimas (antibiotikų, priešvėžinių, mažinančių skrandžio rūgštingumą, aspirino ir kt.), įvairios operacijos.

 

Antibiotikai – svarbiausi disbiozės sukėlėjai


Vieni svarbiausių disbiozės sukėlėjų – antibiotikai, kurie dažnai vartojami tiek vaikų, tiek suaugusių infekcinėms ligoms gydyti. Nepageidaujamas šių vaistų poveikis labai įvairus ir paliečia įvairias organizmo sistemas. Viena jų – virškinamasis traktas – nukenčia dažniausiai.
Antibiotikų šalutinis poveikis virškinamajam traktui pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas (ASV) gali atsirasti antibiotikų vartojimo metu ar praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos. ASV dažniausiai sukelia plataus spektro geriamieji antibiotikai.


ASV išsivysto dėl žarnyno disbiozės. Be to, gerdami antibiotikų, lengviau užsikrečiame Clostridium difficile bakterija, kuri sukelia stiprų viduriavimą, kuris kartais pasireiškia kartu su karščiavimu.
Prancūzijoje atliktas tyrimas, kurio metu tirta 650 vaikų (1 mėn.–15,4 m. amžiaus), ambulatoriškai gydomų antibiotikais. Nustatyta, kad viduriavimas pasireiškė 11 proc. tiriamųjų. Dažniausiai (68 proc. atvejų) viduriavimas atsirasdavo antibiotiko vartojimo metu, rečiau (15 proc. ) – praėjus savaitei po gydymo nutraukimo. Vidutinis vaikų sergančiųjų ASV amžius buvo 13,4 mėn. Vidutinė viduriavimo trukmė – 4±3 d. (2–17d.). Nė vienas iš 71 viduriavusio vaiko nebuvo hospitalizuotas. Antibiotikų vartojimą nutraukė 4 iš 650 ligonių (du dėl vėmimo ir du dėl viduriavimo).
Minėtas tyrimas nustatė, kad ASV dažniausiai sukeldavo: amoksicilino klavulanatas – 23 proc. (14 vaikų iš 61 jį gavusių), eritromicinas – 16 proc. (atitinkamai 11 iš 71), ampicilinas, amoksicilinas – 11 proc. (24 iš 210), cefalosporinai – 9 proc. (12 iš 142), makrolidai – 8 proc. (6 iš 75), trimetoprimas/sulfametoksazolis – 6 proc. (2 iš 32), penicilinai G ir V – 3 proc. (2 iš 59).
 

Antibiotikų sukelto viduriavimo gydymas


ASV gydymas priklauso nuo klinikinės ligos eigos ir C.difficile bakterijos radimo. Užsitęsus viduriavimui ir ryškėjant dehidracijos ar intoksikacijos požymiams, visų pirma reikia nutraukti antibiotiko vartojimą ir skirti geriamos rehidracijos tirpalą ir probiotikų. Sergant C.difficile sukeltu viduriavimu ir nepagerėjus būklei po antibiotiko nutraukimo, skiriama kitų antibiotikų: geriamojo metronidazolio, jei poveikio nėra, – geriamoji vankomicino.
 

Probiotikai profilaktikai ir gydymui


Antibiotikų sukeltam viduriavimui gydyti ir profilaktikai bandomi įvairūs probiotikai, tačiau ne visi jie yra efektyvūs. Vaikams (6 mėn. – 14 m. amžiaus), sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir gydomiems geriamaisiais antibiotikais, paskyrus probiotiko – nepatogeninio mieliagrybio Saccharomyces boulardii – viduriavimo epizodų sumažėjo: sirgo tik 4 iš 119 (3,4 proc.), o kontrolinėje grupėje 22 iš 127 (17,3 proc.). Kitas probiotikas – Lactobaccillus rahmnosus GG, paskirtas kartu su antibiotikais, taip pat sumažino viduriavimo epizodų skaičių. Be to, probiotiko vartoję vaikai rečiau skundėsi pilvo skausmu, palyginti su tais, kurie šio probiotiko negavo.
Apžvelgus pasaulyje atliktus tyrimus su probiotikais vaikų amžiuje, padaryta išvada, kad probiotikai L.rhamnosus GG, L.reuteri, Bifidobacterium lactis sumažina visuomenėje įgyto, o L.rhamnosus GG, S.boulardii ir antibiotikų sukelto viduriavimo tikimybę.
Nei viename tyrime nebuvo nustatyta šalutinių poveikių dėl probiotikų vartojimo.
 

Kokį probiotiką rinktis


Atsižvelgiant į atliktų metaanalizių duomenis, antibiotikų sukeltam viduriavimui gydyti ir profilaktikai labai tiktų ErceFlora duo, nes šio preparato kapsulių sudėtyje yra trys probiotikai: 2 rūšių pieno rūgšties bakterijų ir mieliagrybių (L.rhamnosus, L.acidophilus, S.boulardii), o jų efektyvumas, gydant ir apsaugant nuo ASV, įrodytas moksliškai. Be to, šiame preparate nėra karvės pieno baltymų ir laktozės. Tai labai aktualu mažiems vaikams, sergantiems maisto alergija karvės pieno baltymams.
Išties, probiotikų kokybė yra didelė problema. Kokybiškuose preparatuose (kapsulėse, milteliuose ir kt.) probiotinių bakterijų turėtų būti ne mažiau 10x10–10x9. Vilniuje mikrobiologiškai ištyrus vaistinėse pirktus įvairius probiotinius preparatus nustatyta, kad tik 2 iš 7 probiotinių preparatų sudėtyje esančios medžiagos ir jų kiekiai atitiko užrašams etiketėje. Kai kurių preparatų sudėtyje bakterijų iškart pasėjus ar po 1–2 val. inkubacijos HCl terpėje buvo 10–1000 kartų mažiau.
Tuo tarpu probiotiko Erceflora duo kokybė patikrinta Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Vilniuje ir nustatyta, kad bendras mikroorganizmų skaičius vienoje kapsulėje yra 2,4x10x9, t.y. tinkamas poveikiui užtikrinti. Pašalinės mikrobiotos neaptikta.
 

Kada, kiek ir kam


Antibiotikų sukeltam viduriavimui gydyti visada reikėtų skirti tų probiotikų, kurių efektyvumas įrodytas moksliškai. ASV profilaktikai probiotikų galima skirti visiems, ypač tiems, kurie vartoja geriamųjų antibiotikų, veikiančių anaerobines bakterijas. Taip pat tiems, kuriems anksčiau antibiotikai buvo sukėlę viduriavimą. Geriausia probiotinių preparatų išgerti praėjus 2–3 val. ar ilgesniam laikui po antibiotiko vartojimo. Jei įmanoma kapsulių neardyti. Probiotinių preparatų reikėtų gerti 2–3 savaites, o užsitęsus klinikiniams simptomams ir ilgiau.
****
• Antibiotikai dažnai sukelia viduriavimą.
• Profilaktikai labai tiktų ErceFlora duo, nes šio preparato kapsulių sudėtyje yra trys probiotikai: 2 rūšių pieno rūgšties bakterijų ir mieliagrybių (L.rhamnosus, L.acidophilus, S.boulardii)
• Probiotiniai preparatai nepageidaujamų poveikių nesukelia.
***
Terminas probiotikai sukurtas 1965 m. ir apibūdina preparatus, kuriuose yra gyvų mikroorganizmų, sukeliančių palankų poveikį žmogaus sveikatai. Probiotikai padeda stiprinti žarnyno mikrobiotą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai