Pienas, su pienu, iš pieno(I dalis)

Iš visų produktų pienui nėra lygių. Norėdama tai įrodyti, nepateiksiu jo cheminės ir vitaminų sudėties, neišvardysiu maistingųjų, dietinių ir gydomųjų savybių. Užtenka pasakyti, kad pienas – vienintelis produktas, kurį žmogus gali vartoti visą gyvenimą, nuo kūdikystės iki gilios senatvės. Neatsitiktinai didysis fiziologas Pavlovas atkreipė į jį dėmesį – tai produktas, kuris pačios gamtos idealiai sudarytas, sukomponuotas. Šiame straipsnyje panagrinėsime pieno produktą iš arčiau.
 

Gamtos sukurtas

 

 Didžiausia pieno vertybė yra ne ta, kad jame gausu maistingųjų medžiagų, bet kad jų santykis yra idealiausias, tinkamiausias. Parinkti vienintelę tinkamiausią proporciją gebėjo tik gamta.

 

 Štai kodėl, kai žmogus ką nors padaro su pienu, t.y. gamina miltelius, jį sutirština, užvirina ir nugriebia grietinėlę, padidina riebumą arba koncentraciją, jis pažeidžia idealų maistingųjų medžiagų santykį, nors tos medžiagos niekur ir nedingsta.

 

 Pavyzdžiui, labai sunku taip atskiesti sausą pieną vandeniu, kad būtų atkurtas idealus visų jo dalių santykis. Štai kodėl maitinant vaikus iki 5 metų nereikėtų keisti paprasto pieno sausu arba virintu, taip pat grietinėle.

 

 Ir ne tik dėl to, kad visos išvardytos pieno rūšys būtų prastesnės. Galbūt jos netgi geresnės, tačiau gamtinis, natūralus tų dalių santykis būna pažeistas, pakeistas.

 

 Beje, čia verta pasakyti, kad gana paplitęs nusistatymas prieš pieno miltelius vėlgi remiasi neišmanymu. Milteliai, arba tiksliau – sausas pienas, nė kiek ne blogesni už paprastą pieną. Jie kaip tik geresni už kondensuotą ir koncentruotą. Juose išsaugota beveik viskas, kas yra piene, išskyrus vandenį.

 

 Išvestiniai produktai

 

 Žmogus sugebėjo iš pieno pasidaryti tiek išvestinių produktų, taip suskaidyti jį į sudedamąsias dalis ir taip perdirbti kiekvieną iš jų iki visiškai naujos valgomosios medžiagos, kad tai stebina nė kiek ne mažiau kaip pačios gamtos atlikta pieno sintezė.

 

 Sviestas, šimtai rūšių sūrio, grietinė, grietinėlė, kildytas pienas, katykas, kaimakas, brinza, varškė - nuo pusiau skystos iki kietos, skyras, suzma, čalas, kumysas, tarakas, telemė, sukmanas ir dešimtys kitų pieno gaminių, dažnai nepakartojamų, nepaprastų, per amžius buvo sukurta įvairių tautų.

 

 Tačiau kyla klausimas: jeigu pienas toks idealus, kodėl žmogus jį perdirba į kitus maisto produktus? Pirma, todėl, kad pienas greitai genda, šviežią jį sunku išlaikyti. Antra, pieno, deja, daug neišgersi. Vien tik juo, kad ir koks jis būtų idealus, maitintis negalima. Jeigu tai būtų įmanoma, mitybos problema būtų išspręsta visiems laikams. Reikia maisto balasto.

 

 Trečia, žmogui reikia skonio įvairovės, ir todėl ne pats pienas, o pieno gaminiai sudaro turtingiausią skonio gamą. Tokiais skirtingais pavidalais pienas gali būti vartojamas labai daug ir ilgą laiką ir nenusibosta.

 

 Pieno perdirbimas

 

 Pastaraisiais dešimtmečiais pieno perdirbimas, pieno produktų gamyba nepaprastai išaugo. Čia didelį vaidmenį suvaidino nauja, tobulesnė technika, taip pat pradėti naudoti įvairiausios grybinės kultūros, mielės, laktobakterijos ir streptokokai.

 

 Tai leido patobulinti senus pieno produktus (kefyrą, rūgpienį, kildytą pieną) ir sukurti tam tikrų naujų (acidofiliną, pieno miltelius, kondensuotą pieną, presuotą grietinę, lydytus sūrelius ir net pieno alų bei pieno girą iš išrūgų).

 

 Įvairiausių pieno gaminių pagrindas yra toks: pienas skaidomas į riebalus, baltymus ir išrūgas, jam traukinti ir fermentuoti naudojami šliužo fermentai, pieno rūgšties bakterijos, mieliagrybiai, be to, jis iš dalies arba visas šildomas, virinamos atskiros pieno frakcijos.

 

 Šitaip gaunami įvairiausio skonio, įvairiausios konsistencijos ir riebumo produktai, kurie įgyja naujų savybių, palyginti su pirminiu produktu.

 

 Dėl skirtingų geografinių ir istorinių sąlygų įvairios tautos sukūrė savitus pieno produktų ruošimo būdus. Tai dar labiau išplėtė jų asortimentą.

 

 Kadangi naudojamas pienas įvairių gyvulių – karvių, avių, ožkų, jakių, kumelių, asilių, antilopių, kupranugarių – ir, be pieno, kai kurios tautos dar perdirba krekenas ir jų mišinius su pienu, visi šie gaminiai ir sudėtingi jų deriniai, pagausinti nepakartojamais jų rauginimo, sutraukimo ir fermentavimo metodais, leido sukurti tūkstančius pieno produktų, visiškai nepanašių vienas į kitą.

 

 Gaila, kad daugelis iš jų yra paplitę nedideliuose geografiniuose regionuose. Mes, miestiečiai, paprastai naudojamės tik menkučiu tarptautiniu pieno valgiaraščiu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai