Ir sunkmečiu galima sveikai maitintis

Anot Šiaulių miesto dietologės gydytojos Reginos Galubauskienės, žmonėms nėra ko per daug dejuoti, kad sunkmetis ir nėra pigių produktų. Pigiai ir sveikai prasimaitinti galimybių yra, tik reikia noro ir pastangų.
 

Valgyk paprasčiau, būsi sveikesnis


Žmonės renkasi produktus pagal kainą, vieni moka brangiai, kiti pigiau. Bet brangūs produktai nebūtinai yra sveikesni. Yra net toks pasakymas – paprasčiau valgyk, būsi sveikesnis, mažiau reikės vaistų. Nėra blogų maisto produktų, yra tik bloga dieta. Taigi lygybės ženklo tarp brangu ir sveika nėra. Specialistė primena, jog, perkant produktus, reikia skaityti etiketę ir būtina žiūrėti į sudėtį, o ne į pakuotę.
Anot jos, geriau nesirinkti virtų dešrų ar dešrelių. Verčiau mėsos gabalėlį vietoj jų, tačiau grynos, sveriamos, ne pakuotėje. Geriau nepirkti ir pusfabrikačių.
Brangios žuvys gali turėti sunkiųjų metalų likučių. Anot dietologės, žuvį galima rinktis ir pigesnę – ji tikrai nebus prastesnė.
Egzotiniai vaisiai su itin ilgu galiojimo laiku gali būti su netinkamais priedais, žalojančiais sveikatą.
Sveikatai gali kenkti įvairūs tortai, kepiniai su riebalais (ir neaiškios kilmės), priedais.
Ilgai vartojant gazuotus gėrimus su saldikliais, dažikliais ir aromatinėmis medžiagomis, taip pat žalojamas organizmas.
Gana brangūs ir ne kiekvienam įperkami riešutai. O juose, anot dietologės, gali būti ir grybelių, toksinų, ypač žemės riešutuose.
Dabar prekybos centruose yra visko – tik rinkis. Nieko nebenustebinsi nei braškėmis gruodžio mėnesį, nei arbūzais sausį. Jie yra perkami, ir gana brangiai mokama. Ir nedaug kas susimąsto, ar tai tikrai sveika.
Aišku, parduotuvių lentynose patiekiami produktai negali būti kenksmingi. Bet galima išsirinkti sveikesnius ir nebūtinai dėl to brangesnius. Pvz., vietoj brangaus alyvuogių aliejaus pirkti saulėgrąžų, kuris yra ne prastesnis. Sviesto išvis sveikiau mažiau naudoti ir rinktis patartina natūralų, o ne tepų riebalų mišinį.
Kalbant apie tai, kas yra gana brangu, bet ir sveika, tai yra ekologiški produktai, gaminami ekologiškuose ūkiuose. Ekologiški mėsos, pieno produktai, daržovės, uogos, grūdai, medus turi tai patvirtinančius sertifikatus. Užsienyje toks maistas vadinamas organiniu maistu, jis irgi yra labai brangus. Bepigu tiems, kas turi savo sodą, daržą, – jie gali maitintis savo užauginta bulve, morka, moliūgu ar cukinija bei kitomis daržovėmis, vaisiais be didesnių investicijų.

 

Kai nejaučiame sotumo jausmo


Rūkyti maisto produktai – įvairios dešros, skilandžiai, kumpeliai ne visiems įkandami pagal kainą, tačiau ar jie iš tikrųjų sveika? Dietologė primena, jog rūkytuose mėsos produktuose yra daug užslėptų riebalų, druskos, gali būti kancerogenų, daug E priedų. Tarp jų ir aromato bei skonio medžiagos E621. Tai gliutamatas, aminorūgštis, specialiai pagaminta, kad paskanintų maistą ir žmonės jį pirktų ir valgytų. Gliutamato dažnai yra sūriuose, bulvių traškučiuose, gėrimuose.
„Dar prieš kelerius metus buvo skiriamos šios skonio rūšys – saldu, sūru, kartu, rūgštu. Dabar, atsiradus sintetiniam gliutamatui, atsirado terminas skanu. Tad ir valgome tokio maisto daug ir vis nejaučiame sotumo jausmo. Naujausiais tyrimais nustatyta, jog burnos gleivinėje ir liežuvyje jau atsirado tam tikri gliutamato receptoriai, kurie reikalauja tokio maisto daugiau ir daugiau“, – informuoja R.Galubauskienė.
Gliutamatą susintetino japonai. Amerikiečiai jį nupirko ir naudoja jau daugiau kaip dvidešimt metų. Šiandien JAV laikoma labiausiai nutukusių žmonių šalimi. Yra duomenų, kad ten padaugėjo tokių ligų, kaip autizmas, Alzhaimerio, Dauno liga, apsigimimų. Laboratorijose daryti bandymai su žiurkėmis, kurios gavo maisto su gliutamatu. Žiurkės jį ėdė nuolat, nejuto sotumo jausmo ir tiek nutuko, jog tapo sunku vaikščioti.


Lietuvišką maistą girdavo net užsieniečiai
„Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto, o lietuviams geriausia lietuviška virtuvė, – teigia R.Galubauskienė. – Lietuviai laikomi omnivarais – tauta, kuri valgo viską. Žinoma, mums valgyti reiktų saikingiau. Be to, lietuviai valgo per riebiai.
Mityboje vyrauja tam tikras sezoniškumas. Rudenį, žiemą valgome sočiau, pavasarį, vasarą – daugiau uogų, vaisių, daržovių. Mūsų religija nurodo pasninkų laikotarpį prieš didžiausias šv. Kalėdų, šv. Velykų šventes. To laikantis, mūsų mityba būtų kur kas sveikesnė.“
Kai maždaug prieš dvidešimtį metų užsieniečiai, paragavę lietuviško maisto, jį girdavo, lietuviai manydavo, kad svečiai tiesiog pataikauja šeimininkams. Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų ir sakydavo, kad lietuviškasis labai saldus. Mums patiems lietuviškas maistas buvo nusibodęs. Skanesnis atrodė importinis – gražiai supakuotas, blizgančiomis etiketėmis. Dabar visa tai jau turime.
„Lietuvių mitybai daugiau tinka įvairios kruopos, daržovės ir įvairūs patiekalai iš jų. Reiktų ir liesos mėsos 2–3 kartus per savaitę. Mėsos galima dėti į košes – nuo 80 g iki 100 g porcijai“, – vardija dietologė. Jei nededama mėsos, košes galima paskaninti aliejais, pakepintais svogūnais.
Geriausi prieskoniai – krapai, petražolės, svogūnai, česnakai, pipirai, lauro lapai. Kai kuriuos patiekalus, ypač košes, retkarčiais galima pagardinti ir šviežių arba sūdytų lašinukų spirgučiais. Sveikieji savo mitybą gali paįvairinti ir įvairiai paruoštais grybais. Tik, aišku, nedažnai, nes tai sunkiai virškinamas maistas. Grybus daugiau valgo dzūkai, bulves ir jų patiekalus – žemaičiai. Gyvenantys šalia ežerų ar jūros daugiau gamina iš žuvies. „Patarčiau pasivartyti seniau išleistas knygas apie lietuvių, žemaičių valgius. Jose yra gausybė receptų, kaip pasigaminti nebrangius, skanius ir sveikus patiekalus,“ – sako mitybos specialistė.
 

Dar keletas patarimų


Taigi kokius produktus pirkti, norint sutaupyti ir gyventi sveikai? Tai bulvės, morkos ir kitos savo krašto daržovės, įvairios kruopos, makaronai.
Sotumo jausmą suteikia sriubos. Jos gali būti pagamintos iš natūralaus sultinio – mėsos, žuvies, grybų. Yra tautų (pvz., Tolimuosiuose Rytuose), kur vietoj mums įprastų kavinių yra „sriubinių“. Į jas užsukama kelis kartus per dieną, pasisotinama ir nenutunkama.
Sveika visos košės, o ypač užplikyti ir palaikyti avižiniai dribsniai. Jas galima pagardinti razinomis, obuoliais, bananais.
Žinoma, nereikėtų užmiršti ir tikrai įperkamų ankštinių – pupų, pupelių, žirnių, žaliųjų žirnelių, lęšių. Jie yra baltymų šaltinis, tinka dėti į sriubas, mišraines. Galima virti žirnienę su kruopomis, morkomis, bulvėmis, pagardinti mėsa, tam skirtais prieskoniais. Tai labai skanu.
Kad būtų sočiau, dietologė patiekalus rekomenduoja valgyti su duona, ypač rupaus malimo, – tai irgi baltymų šaltinis.
Nederėtų užmiršti ir pieno bei jo produktų, ypač sveika rūgštūs. Jie yra kalcio šaltinis.
Sveika paukštiena, patiekalai iš kiaušinių. Nereikėtų užmiršti savo krašto vaisių ir uogų. Jų galima pasiruošti ir žiemai – obuolių sūrių, trintų uogų su nedideliu kiekiu cukraus. Tai vitaminų šaltinis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai