){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (C, B, P, PP, folio rūgštis ir kt.) ir tirpius riebaluose (A, D, E, K). Riebaluose tirpūs vitaminai yra linkę kauptis žmogaus organizme, o vandenyje tirpūs vitaminai šios savybės neturi.
Reikiamą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį reikėtų stengtis gauti su maistu, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, pakankamai vaisių ir daržovių. Pavasaris gali padėti papildyti per žiemą išsekusias vitaminų atsargas. O vitaminų galite rasti savo daržuose, o gal netgi pievose ir laukuose.
• Dilgėlė – pavasario vaistinių augalų karalienė. Lietuvoje labai dažnas augalas. Dilgėlių šakniastiebiuose ir lapuose yra įvairių vitaminų (C, K, B grupės), mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio, geležies), organinių rūgščių ir aminų. Dilgėlės pasižymi kraujavimą stabdančiu poveikiu, tinka mažakraujystei gydyti (didina hemoglobino kiekį), skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka odos ligoms, stiprina plaukus ir dantenas. Iš dilgėlių gali būti verdamos sriubos, troškiniai, kepami blynai, daromos salotos, plikoma arbata. Ruošdami patiekalus, prieš tai dilgėles nuplikite verdančiu vandeniu, atvėsinkite ir supjaustykite.
• Kiaulpienė. Šiandien yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių jos poveikį sveikatai. Ji skatina druskų ir vandens išsiskyrimą pro inkstus, todėl gali būti vartojama kaip papildoma priemonė esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams. Kiaulpienė yra kalio šaltinis. Vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, kartu pašalinamas ir organizmui reikalingas kalis. Vartojant kiaulpienę, kalio praradimas yra kompensuojamas. Taip pat kiaulpienė skatina skrandžio veiklą, tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą, o šaknų nuoviras turi atsikosėjimą gerinantį poveikį. Pavasarį kiaulpienės lapais galima papildyti salotas, nes juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Atsikosėjimui gerinti galima vartoti kiaulpienės šaknų nuovirą.
• Dar vienas vertingas pavasarinis augalas – garšva. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, eterinių aliejų. Paskaninę aliejumi, svogūno griežinėliais ar česnako skiltele, turėsime sveiką ir vegetarišką patiekalą.
• Svogūnų laiškai. Turi ypač daug vitamino C (100g – pusė dienos normos), padeda nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies veiklą, gelbsti nuo nuovargio ar išsekimo. 100 g šių daržovių yra tik 17 kcal. Svogūnai padeda kosint, peršalus, sergant sloga ir gerklės uždegimu. Tačiau turintiems jautrų skrandį svogūnų laiškų į salotas geriau nedėti.
• Rūgštynės. Jose gausu vitaminų C, B, PP, jose nemaža kalio bei karotino, paprastai trūkstamų pavasarį. Maistui rekomenduojama vartoti tik jaunus rūgštynių lapus, kol dar neišaugę žiedynai. Jaunuose lapuose yra daugiau obuolių bei citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams šių rūgščių mažėja, daugiau kaupiasi rūgštynių (oksalo) rūgšties, kuri yra žalinga žmogaus sveikatai. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze bei akmenlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai vartoti nereikėtų. Nuo seno pastebėta, kad rūgštynės turi ir gydomųjų savybių: jos gerina virškinimą, mažina žarnyno rūgimą, stabdo viduriavimą. Rūgštynės skatina tulžies išsiskyrimą, tinka vartoti sergant geltlige. Liaudies medicina rūgštynių šaknų nuovirą vartoja organizmui stiprinti ir medžiagų apykaitai gerinti. Tuo tikslu rūgštynių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį ir iš karto džiovinamos.
• Salotos – tamsialapėse salotų rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio, geležies, jodo. Salotos reguliuoja virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles, padeda pasisavinti organizmui naudingas maisto medžiagas. O sultys dar ir gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Teigiama, kad salotose yra junginių, stabdančių piktybinių ląstelių dauginimąsi. Salotų lapai malšina troškulį, saugo nuo vidurių užkietėjimo. Jos tinka vaikams, suaugusiems žmonėms, nusilpusiems ligoniams, sergantiems diabetu.
• Špinatai. Jie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi. Juose mažai kalorijų, labai daug geležies ir kitų svarbių medžiagų – vitamino A, C, mineralinių medžiagų, ląstelienos. Vienoje porcijoje špinatų yra 3 gramai baltymų. Turi daug folio rūgšties – vitamino, padedančio įveikti blogą nuotaiką ir depresiją. Patariama kartą per savaitę suvalgyti lėkštelę šviežių ar virtų špinatų.
• Daiginti kviečiai. Juose gausu įvairių vitaminų bei mikroelemento cinko. Jo labai reikia, kad oda taptų sveika, švelni ir lygi, nelūžinėtų nagai, būtų sveiki plaukai.
• Ankstyvą pavasarį ir žiemą pravartu į maisto produktus pridėti krapų, petražolių, nes juose yra nemažai vitamino C. Nepamirškite, kad vitaminas C nepatvarus, greitai skyla, todėl daržoves ir žalumynus laikykite vėsioje ir tamsioje vietoje, dėkite tik į verdantį vandenį ir virkite uždengtame inde.
Taigi pavasarį savo darže ar pievoje galime rasti daug žalio šviežio maisto, kuris labai vertingas mūsų organizmui. Linkiu tai patirti ir įvertinti patiems!
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę