){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Natris yra būtinas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Mūsų organizmas negali nei kaupti, nei pasigaminti druskos, todėl jos turime gauti su maistu.
Didžioji dalis, t.y. apie 75 proc. yra kraujyje bei limfoje, o likusioji – 25 proc. – kauluose ir odoje.
Tai labai vertingas elementas, kurio mes turime gauti kasdien, nes kitaip organizmas negalės funkcionuoti. Tačiau tai nereiškia, kad jos turėtumėme suvalgyti kuo daugiau. Buvo atliktas nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti minimalų druskos poreikį žmogaus organizmui. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja neviršyti 6 gramų druskos kasdien. Lietuvis per dieną suvartoja vidutiniškai 18 gramų.
Kai natrio yra per daug, jis sulaiko skysčius, dėl to didėja arterinis kraujospūdis. Todėl per didelis druskos vartojimas ir siejamas su hipertenzijos, skatinančios hipertoninę ligą, atsiradimu. PSO sveikos mitybos taisyklėse ne be reikalo rekomenduoja riboti druskos vartojimą. Tačiau tai nereiškia, kad jos siūloma visai atsisakyti.
Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos veiksnių.
Druskos perteklius varo prakaitą, todėl padaugėja peršalimo ligų. Ligoniui pradėjus valgyti maistą be druskos, susilpnėja netgi epilepsijos priepuoliai, o kartais ir visiškai prapuola. Kai kurie mokslininkai mano, kad gausus druskos vartojimas atima iš mūsų organizmo energiją.
Japonų mokslininkai išsamiais tyrimas nustatė, jog, nuolat vartojant sūdytus produktus, padidėja rizika susirgti skrandžio vėžiu. Ypač tai gresia stipriajai lyčiai.
Japonijos sveikatos apsaugos ir darbo ministerija užsakė grandiozinius tyrimus – onkologijos specialistai 11 metų stebėjo 40 tūkst. vidutinio amžiaus japonų sveikatą ir gyvenimo būdą, ypač daug dėmesio skirdami mitybos įpročiams.
Tyrimų duomenys parodė, kad iš 500 sūriai valgyti mėgstančių vyrų 1 labai rizikuoja susirgti skrandžio vėžiu (palyginus su duomenimis, kad iš 1000 mažai druskos vartojančių vyrų rizika susirgti šia liga kyla tik 1). Moterims, net ir mėgstančioms valgyti sūriai, rizika gerokai mažesnė – galimybė maždaug 1 iš 2000.
Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Jei jos trūksta, galime netekti per daug skysčių. Tai vadinama dehidratacija. Tokiais atvejais ligoniams į veną lašinami druskos tirpalai arba rekomenduojama gerti daug pasūdyto vandens.
Kitas dalykas, kad druska mūsų organizmui turi ir fiziologinę reikšmę. Jei maistas yra skanus, o jis toks būna tuomet, kai yra šiek tiek pasūdytas, tai geriau skiriasi skrandžio sultys, geriau virškinama. Tai taip pat svarbu. Niekur nedingsi, valgymas – ne tik vienas iš gyvenimo malonumų, bet ir būtinas dalykas.
Šis posakis turi gilią prasmę, tik nereikėtų jo suprasti pažodžiui. Druska bet kuriuo atveju nėra nuodingas produktas. Tačiau jis sukelia organizme tam tikrus pokyčius, turinčius įtakos ligų atsiradimui. Druska laikoma kenksminga dėl to, kad jos sudėtyje yra natrio. Natris organizmui reikalingas, tačiau nedideliais kiekiais.
Jei jau niekaip negalite įprasti prie ne tokio sūraus maisto, vaistinėse galima nusipirkti druskos, kurioje yra daug mažesnis natrio kiekis. Jis pakeičiamas kitais mineralais, pavyzdžiui, kaliu. Kita išeitis – naudoti daugiau prieskonių, prieskoninių žolelių. Jos pagardins maistą, bus mažiau juntama, kad jis mažiau sūrus, nei buvote įpratę.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę