Iš jūros dugno – ant mūsų stalo

Lietuviai – tauta, labai mėgstanti mėsą. Kotletai, kepsniai, balandėliai, cepelinai... Galima vardinti ir vardinti. Vis dėlto, turime savo jūrą, turime savo žuvies, o gyvendami moderniame pasaulyje itin lengvai paragauti galime ir įvairiausių jūros gėrybių, atkeliaujančių į restoranus ir parduotuves. Nekyla ir ginčų: Lietuvoje jūros turtų lengvai įsigyti gali kiekvienas, nepaisant kišenės storio. O valgyti žuvį ir jūros gėrybes yra ne tik skanu, bet ir sveika. Juk ne veltui dažnas geria žuvų taukus, o šalyse, kuriose šviežių gėrybių galima nusipirkti ištisus metus, vietiniai rečiau skundžiasi kai kuriais sveikatos sutrikimais. Taigi šiame „Sveiko žmogaus“ kalbame apie jūros gėrybes, jų tipus, valgymą bei, žinoma, naudą sveikatai.
 

Pasirinkimo gausa


Tam, kad iš arčiau susipažintume su Lietuvoje rečiau vartojamomis jūros gėrybėmis – juk lydeką, menkę ar stintas ir taip puikiai pažįstame – šioje teksto dalyje kiek plačiau kalbėsime ne apie žuvį, bet kitus jūros gyventojus. O jų sūriame vandenyje yra itin daug, pačių įvairiausių, išsiskiriančių savo išvaizda, savybėmis, skoniu. Ir nesvarbu, ar šiais patiekalais mėgaujatės kartą per savaitę, mėnesį ar per metus – kaskart atsiveria vis nauja, ypatinga skonio puokštė, priklausanti nuo to, iš kur atgabentos, kaip laikytos bei kaip paruoštos gėrybės.
Jūros gėrybes galime suskirstyti į dvi grupes: vėžiagyvius ir moliuskus.
Vėžiagyviai – tai krabai, omarai, langustinai (norvegiškieji omarai), krevetės: jie slepiasi savo kietoje kriauklelėje – kiaute, taip pat turi replytes.
Moliuskai – tai bestuburiai: dvigeldžiai, galvakojai bei pilvakojai. Dvigeldžiai – austrės, midijos, geldutės, širdutės bei jūrų šukutės, galvakojai – tai aštuonkojai, sepija ir kalmarai, o pilvakojai – jūrų sraigės.
Valgymui jūros gėrybės patiekiamos šviežios, šaldytos, džiovintos, marinuotos, rūkytos – priklausomai nuo jų rūšies, įpročių, pomėgių ir skonio.
Dvigeldžiai moliuskai auga vandenynuose bei jūrose prie kranto, švariame vandenyje. Neapdorotas ir šviežias galima valgyti tik austres, todėl tai – ne tik delikatesas, bet ir įdomi patirtis pradedantiesiems.
Austrių rūšių yra labai daug, jos visos – skirtingos, pradedant dydžiu, forma ir skoniu, baigiant – auginimo būdu (dirbtinai auginti austres – populiarus ir pelningas verslas).

 

Kaip ruošti ir valgyti?


Prieš valgant jūros gėrybes labai svarbu tinkamai jas paruošti, nes apsinuodijimas jomis – vienas stipriausių. Kaip jau minėta, austrės valgomos šviežios, todėl reikalauja mažiausiai pastangų gaminimui – šiek tiek šviežios citrinos sulčių, taurė vyno ir – skanaus.
Vis dėlto, prieš pradedant užkandžiauti, būtina patikrinti austrių kokybę, t.y. įsitikinti, jog jos šviežios. Jei kriauklė užsivėrusi – ji šviežia, jei atvira – tikriausiai jau mirusi ir nuodinga. Tačiau kartais austrės mėgsta „pajuokauti“, tad jei pabeldus į kriauklę moliuskas ją užvers – reiškia yra gyvas. Šviežia austrė, laikant šaltai, išlieka apie savaitę, nors žinoma, savo skoniu neprilygs tik ištrauktai iš jūros.
Labai svarbu įsidėmėti, jog visų kitų moliuskų neapdorotų valgyti negalima: midijas, razorus ir t.t. būtina paruošti.


O štai aštuonkojus galima valgyti ir šviežius (carpacho), ir pagamintus. Šį jūros gyvį virti reikia apie valandą, į vandenį įdėjus druskos, citrinos, pipirų. Svarbiausia neišimti per anksti, bet ir nepervirti. Jį taip pat galima kepti orkaitėje.
Krevetės – vienas iš puikiausių garnyrų arba salotų priedų. Jas pagaminti taip pat labai paprasta, apkepant alyvuogių aliejuje su česnaku, petražolėmis, galima paskaninti baziliku, baltuoju vynu.
Žinant jūros gėrybių gaminimo pagrindus – visa kita tenka vaizduotei. Kiekvienas, pagal savo skonį, atras puikiausius priedus, patiekalų receptus bei gėrimus. Tad svarbiausia taisyklė – šviežumas. O jeigu kol kas nežinote, nuo ko pradėti, nueikite į restoraną ir pirmąjį savo receptą tiesiog „nusižiūrėkite“.

 

Jūros gėrybės ir sveikata


Sužinojome apie jūros gėrybių tipus, skonį, paruošimą, tačiau būtų neteisinga pamiršti jų didžiulės naudos sveikatai.
Jūrų gėrybės yra puikus gerųjų omega 3 riebalų rūgščių ir gerųjų mineralų šaltinis. Omega 3 riebalų rūgštys yra svarbios vėžio prevencijai: anot tyrimų, žmonėms, reguliariai vartojantiems žuvies produktus, rizika susirgti burnos, gerklės, pilvo, gaubtinės ir tiesiosios žarnų, kasos, plaučių, krūtų ir prostatos vėžiu yra mažesnė. Šios žuvyje ir moliuskuose esančios rūgštys žmogų saugo ir nuo širdies ligų, o, pasak kai kurių tyrėjų, gali būti itin reikšmingos dar negimusio vaiko vystymuisi įsčiose. Ypač nervų sistemos bei akių vystymuisi. Pakankamas jūros gėrybių vartojimas taip pat sumažina ir Alzheimerio ligos riziką.
Austrės, omarai, krabai ir kt. yra naudingi ir dėl savo visaverčių baltymų – pagrindinių organizmo ląstelių bei audinių statybinės medžiagų – jose gausu ir jodo, vitaminų A ir D.
Štai krevetės – tikras vitaminų ir mineralinių medžiagų lobis. Jose daug B grupės vitaminų, beveik nėra riebalų, tačiau pakankamai baltymų (100 g krevečių turi apie 24 g baltymų, 2 g riebalų). Kalmaruose baltymų taip pat nemažai, riebalų praktiškai nėra (100 g kalmarų 18 g baltymų, 0,3 g riebalų), jie turtingi C ir B vitaminų, mikroelementų ir medžiagų, padedančių suaktyvinti virškinimą.
Vis dėlto reikėtų būti saikingiems ir prisiminti, jog jūrų gėrybėse yra cholesterolio, tad, nors ir kaip mėgtumėte šį maistą ar stengtumėtės gauti jame esančių naudingųjų medžiagų, nevalgykite jo kasdien. Dietologai jūros gėrybėmis ir žuvimi mėgautis rekomenduoja 3 kartus per savaitę.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Gyvenkite sveikiau,
2010-03-23 18:38
Labai informatyvus straipsnis, o kas mėgsta jūros gėrybes, tai siūlau užsisakyti iš puslapio jurosgerybes.lt Viskas šviežia, garantuoju, jau kelis kartus patikrinau :)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai