Nenugalima aistra...šokoladui

Šokoladu jau mėgaujamasi tūkstantmečius, apie jį sukurta daugybė mitų ir legendų. Nuo seno jis buvo laikomas seksualinį potraukį skatinančiu produktu, kurį anuomet vartojo tik turtingieji ir tik iškilmingomis progomis. Išties, mėgaudamasis šokoladu, žmogus jaučiasi pakylėtas, geros nuotaikos. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau kalbama, kad šokoladas yra ir sveikatą gerinantis produktas, nes apsaugo nuo vėžio, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą ir pan. Naudingas jis ar žalingas, bet aistra jam nenugalima...
 

Kodėl jį taip mėgstam?


Potraukį šiam skanėstui skatina kakavmedžio vaisių sudėtyje esančios medžiagos. Svarbiausios jų – riebalai ir alkaloidai. Pupelių branduolių sudėtyje yra daugiau nei pusė riebalų, kurie lydosi 34–36° C, t.y. artimoje žmogaus kūno temperatūroje. Taigi dėl to šokoladas tirpsta burnoje.
Teobrominas – pagrindinė šokolado medžiaga, kuri valgytojams daro stimuliuojamąjį poveikį. Jis artimas kofeinui ir kai kurioms vaistinėms medžiagoms – teofilinui, pentoksifilinui. Dėl stimuliuojamojo poveikio teobrominas kartais vadinamas šokolado narkotiku. Daugelį žmonių šokoladas veikia kaip kava – jo užkrimtus padidėja protinis aktyvumas, sugrįžta energija. Psichostimuliuojamosios teobromino savybės lemia ir lengvą antidepresinį poveikį, kurį dar sustiprina šokolade esantys angliavandeniai (jie padidina nuotaiką gerinančios medžiagos – serotonino gamybą smegenyse).
Manoma, kad potraukį šokoladui gali skatinti ir magnio stoka organizme, nes šokolade, kaip ir kakavos milteliuose, yra didelė šio elemento koncentracija (atitinkamai 100 g/100 mg, ir 100 g/520 mg). Tiesa, šokolade yra ir antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų.

 

Skonis priklauso nuo pieno


Šokoladas gaminamas iš maltų kakavmedžio vaisių, kakavos sviesto ir cukraus. Šokoladas skiriasi savo skoniu ir sudėtimi. Tos pačios rūšies šokoladas gali būti skirstomas pagal šalį, nes kiekvienoje šalyje galioja skirtingi šokolado rūšies standartai.
Gurmanai labiau vertina kartųjį šokoladą – jiems tai vienintelė ir nepakartojama šokolado rūšis. Kartusis šokoladas gaminamas be pieno. JAV karčiuoju šokoladu vadinamas produktas, kuriame yra 15 proc. sausųjų kakavos medžiagų. Europos Sąjungoje karčiajam šokoladui nustatytas 35 proc. minimalus sausųjų kakavos medžiagų kiekis.
Pieniško šokolado sudėtyje mažiau kakavos pupelių ir daugiau cukraus. Pieniško šokolado skonis priklauso nuo to, koks pienas naudojamas: Europoje dauguma gamintojų naudoja kondensuotą pieną, Anglijoje ir JAV – pieno ir cukraus miltelius. Pirkdami pienišką šokoladą, atkreipkite dėmesį į jo sudėtį: kai kurie gamintojai kakavos sviestą pakeičia augaliniu aliejumi, – tada įsigysite netikrą šokoladą.
Baltajam šokoladui pagaminti naudojamas tik kakavos sviestas, sausas pienas ir cukrus. Gaminant akytąjį šokoladą, masė suplakama į putas ir prisotinama angliarūgštės su azotu.


 

Sveika dantims!


Osakos (Japonija) universiteto mokslininkai teigia, kad šokoladas gali apsaugoti dantis nuo ėduonies. Mat kakavos pupelių lukštuose yra antibakterinių medžiagų, kurios veikia dantų apnašas. Paprastai gaminant šokoladą šie lukštai pašalinami, tačiau ateityje juos ketinama panaudoti, ir tada šokoladas taptų sveikas dantims!
Tiesa, mokslininkai paskaičiavo, kad teigiamos kakavos pupelių lukštų savybės per menkos ir nepakankamos pašalinti daug didesnę cukraus keliamą žalą. Tad vilčių, kad šokoladas pakeis dantų pastą, maža.
Tuo tarpu Kalifornijos mokslininkas prof. Karlas Kinas kartu su bendraminčiais padarė prielaidą, kad šokoladas gali gerinti širdies veiklą ir kraujotaką. Tai lemia kakavoje esantys flavonoidai, kurie skystina kraują ir užkerta kelią trombų formavimuisi. Panašų poveikį mokslininkai priskiria ir raudonajam vynui. Tačiau šios versijos oponentai pabrėžia, kad K.Kino tyrinėjimus rėmė šokolado gamintojai...
Mokslininkai iš Lombardi valstybinio vėžio centro (JAV, Vašingtonas) atrado, kad viena šokolado sudedamųjų dalių pasižymi nuo vėžio saugančiomis savybėmis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, ateityje gali būti netgi sukurta nauja vėžio gydymo metodika.
Londono mokslininkai nustatė, kad kita šokolado sudedamųjų dalių slopina kosulio refleksą. Tačiau tyrinėtojai pažymėjo, kad vargu ar galima tikėtis, jog valgant šokolado bus galima išsivaduoti nuo peršalimo simptomų, – mat, siekiant veiksmingos teobromino dozės, reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 25 šokoladinius batonėlius!
 

Kiek valgyti?


Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad šokoladas, valgomas tris kartus per mėnesį, pailgina žmogaus gyvenimą. Kitaip sakant, žmonės, kurie visai nevalgo šokolado, gyvena vidutiniškai vieneriais metais trumpiau. Tačiau tie patys tyrimai parodė, kad valgantys per daug šokolado vis dėlto gyvena trumpiau, nes didžiausias šio skanėsto „trūkumas“ – daug kalorijų. O per daug vartojantys riebalų rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kakavos milteliuose yra 380 kcal/100 g, o šokolade (tai priklauso nuo sudėties) – ir dvigubai daugiau. Taigi šokoladas tukina ir daug jo valgyti pavojinga, ypač jei žmogus nedirba intensyvaus fizinio darbo. Bet galima pasinaudoti kitu mokslininkų patarimu: šokolado galima ir nevalgyti, o tik… uostyti. Šokolado kvapas teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, kelia nuotaiką ir padeda susikaupti.
Taigi didžiausią šokolado naudą ar žalą greičiausiai lemia tik tai, kiek jo suvalgoma, – viskam turi būti saikas.
 

Į Lietuvą – prieš šimtą metų


Dabartinį šokoladą XIX amžiuje sukūrė šveicarai Henris Nestle, išradęs šokolado miltelius, ir Daniel Peter, pagaminęs pienišką šokoladą. Rudolfas Lindtas patobulino šokolado maišymo procesą, o, išgavus vientisą masę, buvo pradėti gaminti šokoladiniai saldainiai. 1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.
Šokoladas – „dievų maistas“, nes taip iš graikų kalbos verčiamas medžio Theobroma cacao, iš kurio sėklų ir gaminamas šis gardėsis, pavadinimas.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai