Saulės subrandintas eliksyras

Visi žinome, jog alyvmedžio šakelė dar nuo Antikinės Graikijos laikų simbolizuoja taiką bei gerą valią. Nenuostabu, jog tokiam svarbiam simboliui pasirinkta būtent šio medžio šakelė – jau daugiau nei 5000 metų alyvmedis – ne tik taikos, bet ir sveikatos, grožio bei geros savijautos simbolis, o brangiausia jo dovana – aliejus – vis dar stebina savo neįtikėtina nauda grožiui ir sveikatai. Jo puikus skonis yra nepakeičiamas Viduržemio jūros regiono virtuvėje, o šis „skystasis auksas“ neretai pavadinimas ir jaunystės bei ilgaamžiškumo eliksyru. Regionų, kur gaminamas alyvuogių aliejus, žmonės ilgiau džiaugiasi sveikata ir aktyviu gyvenimu, tad pasekime jų pavyzdžiu ir pažvelkime į alyvmedį ir alyvuogių aliejų iš arčiau bei sužinokime keletą jo paslapčių.
 

Antikos palikimas


Nors tiksli data, kada prasidėjo alyvmedžių era, taip ir liko praeityje, jų klestėjimas yra siejamas nuo Viduržemio jūros regiono civilizacijų plitimo.
Alyvmedžių lapų bei pačių medžių fosilijų rasta Italijoje, Šiaurės Afrikoje bei Ispanijoje, o pirmosios ištakos siekia Sirijos ir Babilono civilizacijas. Tyrėjai spėja, jog alyvmedis žemėje egzistuoti pradėjo jau maždaug prieš 12 tūkst. m.pr. Kr. Vis dėlto „aukso amžių“ jis pasiekė Antikinės Graikijos ir Romos imperijos laikais.
Šiandien be alyvmedžio, alyvuogių ir aliejaus savo gyvenimo neįsivaizduoja ne tik tokios Europos šalys, kaip Italija, Ispanija, Graikija ar Prancūzija, bet ir tolimieji kraštai – Meksika, Argentina, Peru, JAV valstija Kalifornija. Alyvmedžiai pasiekė net ir žemes, šiaip esančias toli nuo jų šaknų, – Japoniją, Kiniją, Australiją.
Mūsų dienomis Pietų Europoje, nors ir praėjus tūkstančiams metų, alyvmedžiai ir alyvuogių aliejus vis dar yra šių šalių auksas, kuriam išgauti sutelkiamos visos jėgos, tradiciniai bei nauji kultivavimo būdai ir patirtis. Dažnas šiaurinių šalių gyventojas su lengvu pavydu žvelgia į tokį atsidavimą, tačiau su malonumu vartoja iš ten ant jų stalo atkeliaujantį aliejų.

 

Senovinės tradicijos


Alyvuogių aliejaus spaudimas – tai menas. Sutikti su tuo ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau žinovai nesiginčys, jog tai išties daug darbo, jėgų ir pasiaukojimo reikalaujantis ir ne visada romantiškas (kaip daugeliui nepatyrusių gali pasirodyti) procesas.
Alyvuogės Europoje skinamos rudenį – kada tiksliai, priklauso nuo jų rūšies, to meto oro temperatūros ir daugelio kitų veiksnių, tačiau dažniausiai spalio–lapkričio mėnesiais.
Didieji alyvmedžių augintojai skinti turi specialias modernias mašinas, kurios palengvina ir išvaduoja nuo gana varginančio proceso. Vis dėlto šeimos ar giminės ūkiuose alyvuogių skynimas – tikra tradicija, kuriai pasitelkiamos gausios pajėgos. Skinant tradiciniu būdu – rankomis ir specialiais grėbliukais – tai priklauso nuo alyvmedžių ir skynėjų skaičiaus bei metų derliaus, skynimas gali užtrukti po kelias ar net keliolika valandų per parą, keletą dienų iš eilės. Viduržemio jūros regione alyvuogių skynimą galima sulyginti su lietuviškuoju bulviakasiu, kai sukviečiami draugai ir artimieji, gaminami pietūs, o vėliau išspaustas derlius – geriausias atlygis visiems.
Surinkus alyvuoges, jos išvalomos nuo šakelių, lapelių ir kitų priemaišų. Kuo daugiau priemaišų lieka – tuo žalesnė aliejaus spalva. Vėliau alyvuogės plaunamos: pagal senas tradicijas, tai daroma jūros vandenyje, nors tai nėra privaloma.
Alyvuogių spaudimo technologija šiandien beveik tokia pati kaip ir paskutiniuosius kelis tūkstančius metų. Žinoma, seniau spausdavo kojomis, rankomis, į spaustuves įkinkydavo asilus ar mulus, o šiandien tai atliekama specialiomis mašinomis, tačiau esmė išlikusi ta pati – tiesiog išspausti uogas.
Atsižvelgiant į oro sąlygas, išspausti alyvuoges reikia per 1–3 paras (kuo šilčiau, tuo greičiau), jei pasivėlinama – aliejus jau nebegali būti laikomas aukščiausios kokybės.
Be to, aukščiausios kokybės aliejus – tik išspaustas šaltai (temperatūra ne aukštesnė nei 30°C), naudojant tik mechaninį metodą ir jokiu būdu nekaitinant ir nenaudojant jokių cheminių procesų.


 

Sveikata butelyje


Kaip jau minėta, alyvuogių aliejus yra tarsi lobis sveikatai, besislepiantis butelyje. Jo teigiamos savybės žinomos jau tūkstančius metų, tačiau šių dienų mokslininkai apie šį aliejų atranda vis daugiau naujų gerų žinių.
Alyvuogių aliejus labai gerai toleruojamas skrandyje, tad jo apsauginė funkcija teigiamai veikia opas ir gastritą. Alyvuogių aliejus aktyvina sekreciją tulžyje ir kasoje, todėl sumažėja šių organų negalavimai, nesiformuoja akmenys tulžyje. Alyvuogės ir jų aliejus taip pat teigiamai veikia žmogaus kraujagysles ir širdies darbą, tad sumažėja infarktų ar insultų rizika. Šis širdžiai naudingas aliejus yra beveik vien iš mononesočiųjų riebalų, mažinančių blogojo cholesterolio kiekį, nepaveikiantis gerojo. Neseniai atlikti tyrimai Ispanijoje parodė, jog polifenoliai, esantys aukščiausios kokybės aliejuje, gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių krūties, odos ir gaubtinės žarnos vėžio formų.
Alyvuogių aliejuje yra gausu vitaminų A ir E, reikalingų odai, vitamino D, kauluose išlaikančio kalcį, vitamino K, palaikančio normalų kraujo krešėjimą, skatinantį žaizdų gijimą, didinančio atsparumą infekcijoms.
Vartoti alyvuogių aliejų rekomenduojama ir Alzheimerio ligos prevencijai: kadangi ši liga kyla cholesteroliui ir prisotintiesiems riebalams užsikimšus arterijas, keičiant kitus riebalus alyvuogių aliejumi, jos rizika sumažės.
Reguliariai vartojant alyvuogių aliejų, teigiamai veikiama oda, plaukai, mažinamas kaulų retėjimas, jame esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimo procesą.
Vis dėlto reikia nepamiršti, jog alyvuogių aliejus labai kaloringas – šaukštas šio produkto turi apie 120 kalorijų, tad, nepaisant jo gerųjų savybių, perdozuoti nederėtų.
 

Grožio paslaptys


Pietiečių moterų oda ir plaukai gražūs ne tik dėl dažnesnių saulės spindulių. Jos nuo senų senovės žino apie nuostabias alyvuogių aliejaus savybes, o grožiui puoselėti nepamiršta pasinaudoti močiučių patarimais ir receptais.
Alyvuogių aliejuje yra daug antioksidantų bei vitaminų A ir E, polifenolių, fitosterolių ir avenasterolių, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus (jie susidaro dėl užterštumo, alkoholio, cigarečių, radiacijos ir sendina odą), atkuria ląstelių membranas.
Be to, šiame aliejuje yra ir Squalene – natūralaus organinio junginio, paprastai gaunamo iš ryklių kepenų ir kosmetikoje naudojamo kaip drėkiklis. Jis padeda reguliuoti odos riebalus, neužkemša porų, drėkina ir saugo.
Na, o nuo senėjimo saugo, žaizdas ir įvairias odos ligas gydo aliejuje esantis ir chlorofilas.
Tad alyvuogių aliejų naudoti patariama norint panaikinti arba apsisaugoti nuo raukšlių, strijų, aknės, taip pat egzemai ar psoriazei gydyti.
Išties, gal neverta švaistyti pinigų daugybei įvairiausių grožio produktų. Aliejus puikiai nuvalys makiažą, odos šveitiklį gausite į jį įmaišę cukraus, o naktinį kremą pasigaminsite sumaišę šiek tiek aliejaus, natūralių citrinos sulčių bei šlakelį vandens.
Plaukus aliejus taip pat sudrėkins ne prasčiau nei bet kuris kondicionierius: tiesiog užtepkite ant galiukų ar kitų pažeistų vietų. Plaukai ne tik nesausės, bet ir nesielektrins, lengviau šukuosis. Kartą per savaitę ar dvi pasigaminkite ir aliejaus kaukę: pašildykite keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pamasažuokite plaukus kol susigers, užsidėję kepurėlę palaikykite apie pusvalandį ir išplaukite.
 

Alyvuogių aliejaus rūšys


Itin tyras alyvuogių aliejus (Extra virgin olive oil). Šaltai ir tik rankomis ar mechaniškai per 24–72 val. nuo skynimo išspaustas aliejus. Natūralus rūgščių kiekis yra 0,225–1 proc. Šį aliejų dėl jo puikių savybių ir gero skonio geriausia vartoti salotoms ar kitiems patiekalams paskaninti, bet ne kepti.
Tyras alyvuogių aliejus (Virgin olive oil). Gamybos procesas toks pats kaip ir itin tyro aliejaus, tačiau rūgštingumas – didesnis – apie 1,5–3,3 proc. Pagal rūgštingumą gali būti skirstomi į Fine virgin (iki 1,5 proc.), Virgin (iki 2 proc.) ir Semi fine virgin (iki 3,3 proc.).
Rafinuotas alyvuogių aliejus (Refined olive oil). Šis aliejus gaunamas iš neatitinkančio standartų pirmo spaudimo aliejaus, kurio rūgštingumas didesnis nei 3,3 proc. Jis gali būti kaitinamas, filtruojamas, apdirbamas chemiškai. Po rafinavimo gaunamas bekvapis ir bespalvis produktas, kurio rūgštingumas siekia iki 0,3 proc. Toks aliejus vartojamas gaminant kitus produktus, pvz., konservuojant, tačiau ne kasdieniniam vartojimui.
Maišytas alyvuogių aliejus (Olive oil, Pure olive oil). Rafinuoto ir tyro ar itin tyro aliejų mišinys, dažniausiai maišomas santykiu 85:15. Dėl maišymo jis daug pigesnis, tinka vartoti kepant.
Alyvuogių išspaudų aliejus (Olive pomace oil). Šis aliejus gaunamas iš likučių, likusių po pirmo alyvuogių spaudimo, rafinuojamas, gali būti kitaip apdirbamas. Rūgštingumas – ne daugiau kaip 1,5 proc. Nors aliejus tinka maistui, jis nėra itin paplitęs dėl prastesnės kokybės.
Kiti alyvuogių aliejai (Miscellaneous olive oil). Tai alyvuogių aliejus, maišomas su kitais aliejais, į jį gali būti pridedama įvairių prieskoninių, kvapiųjų priedų. Toks aliejus – žemiausios kokybės alyvuogių aliejus.
Nelaikykite alyvuogių aliejaus ant saulės ar šiltoje vietoje: taip aliejus tampa ne tik nemaistingas, bet ir žalingu sveikatai. Alyvuogių aliejų laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai