){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nors tiksli data, kada prasidėjo alyvmedžių era, taip ir liko praeityje, jų klestėjimas yra siejamas nuo Viduržemio jūros regiono civilizacijų plitimo.
Alyvmedžių lapų bei pačių medžių fosilijų rasta Italijoje, Šiaurės Afrikoje bei Ispanijoje, o pirmosios ištakos siekia Sirijos ir Babilono civilizacijas. Tyrėjai spėja, jog alyvmedis žemėje egzistuoti pradėjo jau maždaug prieš 12 tūkst. m.pr. Kr. Vis dėlto „aukso amžių“ jis pasiekė Antikinės Graikijos ir Romos imperijos laikais.
Šiandien be alyvmedžio, alyvuogių ir aliejaus savo gyvenimo neįsivaizduoja ne tik tokios Europos šalys, kaip Italija, Ispanija, Graikija ar Prancūzija, bet ir tolimieji kraštai – Meksika, Argentina, Peru, JAV valstija Kalifornija. Alyvmedžiai pasiekė net ir žemes, šiaip esančias toli nuo jų šaknų, – Japoniją, Kiniją, Australiją.
Mūsų dienomis Pietų Europoje, nors ir praėjus tūkstančiams metų, alyvmedžiai ir alyvuogių aliejus vis dar yra šių šalių auksas, kuriam išgauti sutelkiamos visos jėgos, tradiciniai bei nauji kultivavimo būdai ir patirtis. Dažnas šiaurinių šalių gyventojas su lengvu pavydu žvelgia į tokį atsidavimą, tačiau su malonumu vartoja iš ten ant jų stalo atkeliaujantį aliejų.
Alyvuogių aliejaus spaudimas – tai menas. Sutikti su tuo ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau žinovai nesiginčys, jog tai išties daug darbo, jėgų ir pasiaukojimo reikalaujantis ir ne visada romantiškas (kaip daugeliui nepatyrusių gali pasirodyti) procesas.
Alyvuogės Europoje skinamos rudenį – kada tiksliai, priklauso nuo jų rūšies, to meto oro temperatūros ir daugelio kitų veiksnių, tačiau dažniausiai spalio–lapkričio mėnesiais.
Didieji alyvmedžių augintojai skinti turi specialias modernias mašinas, kurios palengvina ir išvaduoja nuo gana varginančio proceso. Vis dėlto šeimos ar giminės ūkiuose alyvuogių skynimas – tikra tradicija, kuriai pasitelkiamos gausios pajėgos. Skinant tradiciniu būdu – rankomis ir specialiais grėbliukais – tai priklauso nuo alyvmedžių ir skynėjų skaičiaus bei metų derliaus, skynimas gali užtrukti po kelias ar net keliolika valandų per parą, keletą dienų iš eilės. Viduržemio jūros regione alyvuogių skynimą galima sulyginti su lietuviškuoju bulviakasiu, kai sukviečiami draugai ir artimieji, gaminami pietūs, o vėliau išspaustas derlius – geriausias atlygis visiems.
Surinkus alyvuoges, jos išvalomos nuo šakelių, lapelių ir kitų priemaišų. Kuo daugiau priemaišų lieka – tuo žalesnė aliejaus spalva. Vėliau alyvuogės plaunamos: pagal senas tradicijas, tai daroma jūros vandenyje, nors tai nėra privaloma.
Alyvuogių spaudimo technologija šiandien beveik tokia pati kaip ir paskutiniuosius kelis tūkstančius metų. Žinoma, seniau spausdavo kojomis, rankomis, į spaustuves įkinkydavo asilus ar mulus, o šiandien tai atliekama specialiomis mašinomis, tačiau esmė išlikusi ta pati – tiesiog išspausti uogas.
Atsižvelgiant į oro sąlygas, išspausti alyvuoges reikia per 1–3 paras (kuo šilčiau, tuo greičiau), jei pasivėlinama – aliejus jau nebegali būti laikomas aukščiausios kokybės.
Be to, aukščiausios kokybės aliejus – tik išspaustas šaltai (temperatūra ne aukštesnė nei 30°C), naudojant tik mechaninį metodą ir jokiu būdu nekaitinant ir nenaudojant jokių cheminių procesų.
Kaip jau minėta, alyvuogių aliejus yra tarsi lobis sveikatai, besislepiantis butelyje. Jo teigiamos savybės žinomos jau tūkstančius metų, tačiau šių dienų mokslininkai apie šį aliejų atranda vis daugiau naujų gerų žinių.
Alyvuogių aliejus labai gerai toleruojamas skrandyje, tad jo apsauginė funkcija teigiamai veikia opas ir gastritą. Alyvuogių aliejus aktyvina sekreciją tulžyje ir kasoje, todėl sumažėja šių organų negalavimai, nesiformuoja akmenys tulžyje. Alyvuogės ir jų aliejus taip pat teigiamai veikia žmogaus kraujagysles ir širdies darbą, tad sumažėja infarktų ar insultų rizika. Šis širdžiai naudingas aliejus yra beveik vien iš mononesočiųjų riebalų, mažinančių blogojo cholesterolio kiekį, nepaveikiantis gerojo. Neseniai atlikti tyrimai Ispanijoje parodė, jog polifenoliai, esantys aukščiausios kokybės aliejuje, gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių krūties, odos ir gaubtinės žarnos vėžio formų.
Alyvuogių aliejuje yra gausu vitaminų A ir E, reikalingų odai, vitamino D, kauluose išlaikančio kalcį, vitamino K, palaikančio normalų kraujo krešėjimą, skatinantį žaizdų gijimą, didinančio atsparumą infekcijoms.
Vartoti alyvuogių aliejų rekomenduojama ir Alzheimerio ligos prevencijai: kadangi ši liga kyla cholesteroliui ir prisotintiesiems riebalams užsikimšus arterijas, keičiant kitus riebalus alyvuogių aliejumi, jos rizika sumažės.
Reguliariai vartojant alyvuogių aliejų, teigiamai veikiama oda, plaukai, mažinamas kaulų retėjimas, jame esantys natūralūs antioksidantai stabdo organizmo senėjimo procesą.
Vis dėlto reikia nepamiršti, jog alyvuogių aliejus labai kaloringas – šaukštas šio produkto turi apie 120 kalorijų, tad, nepaisant jo gerųjų savybių, perdozuoti nederėtų.
Pietiečių moterų oda ir plaukai gražūs ne tik dėl dažnesnių saulės spindulių. Jos nuo senų senovės žino apie nuostabias alyvuogių aliejaus savybes, o grožiui puoselėti nepamiršta pasinaudoti močiučių patarimais ir receptais.
Alyvuogių aliejuje yra daug antioksidantų bei vitaminų A ir E, polifenolių, fitosterolių ir avenasterolių, kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus (jie susidaro dėl užterštumo, alkoholio, cigarečių, radiacijos ir sendina odą), atkuria ląstelių membranas.
Be to, šiame aliejuje yra ir Squalene – natūralaus organinio junginio, paprastai gaunamo iš ryklių kepenų ir kosmetikoje naudojamo kaip drėkiklis. Jis padeda reguliuoti odos riebalus, neužkemša porų, drėkina ir saugo.
Na, o nuo senėjimo saugo, žaizdas ir įvairias odos ligas gydo aliejuje esantis ir chlorofilas.
Tad alyvuogių aliejų naudoti patariama norint panaikinti arba apsisaugoti nuo raukšlių, strijų, aknės, taip pat egzemai ar psoriazei gydyti.
Išties, gal neverta švaistyti pinigų daugybei įvairiausių grožio produktų. Aliejus puikiai nuvalys makiažą, odos šveitiklį gausite į jį įmaišę cukraus, o naktinį kremą pasigaminsite sumaišę šiek tiek aliejaus, natūralių citrinos sulčių bei šlakelį vandens.
Plaukus aliejus taip pat sudrėkins ne prasčiau nei bet kuris kondicionierius: tiesiog užtepkite ant galiukų ar kitų pažeistų vietų. Plaukai ne tik nesausės, bet ir nesielektrins, lengviau šukuosis. Kartą per savaitę ar dvi pasigaminkite ir aliejaus kaukę: pašildykite keletą šaukštų alyvuogių aliejaus ir pamasažuokite plaukus kol susigers, užsidėję kepurėlę palaikykite apie pusvalandį ir išplaukite.
Itin tyras alyvuogių aliejus (Extra virgin olive oil). Šaltai ir tik rankomis ar mechaniškai per 24–72 val. nuo skynimo išspaustas aliejus. Natūralus rūgščių kiekis yra 0,225–1 proc. Šį aliejų dėl jo puikių savybių ir gero skonio geriausia vartoti salotoms ar kitiems patiekalams paskaninti, bet ne kepti.
Tyras alyvuogių aliejus (Virgin olive oil). Gamybos procesas toks pats kaip ir itin tyro aliejaus, tačiau rūgštingumas – didesnis – apie 1,5–3,3 proc. Pagal rūgštingumą gali būti skirstomi į Fine virgin (iki 1,5 proc.), Virgin (iki 2 proc.) ir Semi fine virgin (iki 3,3 proc.).
Rafinuotas alyvuogių aliejus (Refined olive oil). Šis aliejus gaunamas iš neatitinkančio standartų pirmo spaudimo aliejaus, kurio rūgštingumas didesnis nei 3,3 proc. Jis gali būti kaitinamas, filtruojamas, apdirbamas chemiškai. Po rafinavimo gaunamas bekvapis ir bespalvis produktas, kurio rūgštingumas siekia iki 0,3 proc. Toks aliejus vartojamas gaminant kitus produktus, pvz., konservuojant, tačiau ne kasdieniniam vartojimui.
Maišytas alyvuogių aliejus (Olive oil, Pure olive oil). Rafinuoto ir tyro ar itin tyro aliejų mišinys, dažniausiai maišomas santykiu 85:15. Dėl maišymo jis daug pigesnis, tinka vartoti kepant.
Alyvuogių išspaudų aliejus (Olive pomace oil). Šis aliejus gaunamas iš likučių, likusių po pirmo alyvuogių spaudimo, rafinuojamas, gali būti kitaip apdirbamas. Rūgštingumas – ne daugiau kaip 1,5 proc. Nors aliejus tinka maistui, jis nėra itin paplitęs dėl prastesnės kokybės.
Kiti alyvuogių aliejai (Miscellaneous olive oil). Tai alyvuogių aliejus, maišomas su kitais aliejais, į jį gali būti pridedama įvairių prieskoninių, kvapiųjų priedų. Toks aliejus – žemiausios kokybės alyvuogių aliejus.
Nelaikykite alyvuogių aliejaus ant saulės ar šiltoje vietoje: taip aliejus tampa ne tik nemaistingas, bet ir žalingu sveikatai. Alyvuogių aliejų laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę