Gerieji riebalai saugo širdį ir gerą nuotaiką

Riebalai kenkia sveikatai. Tokią klaidingą pacientų nuomonę vis dar neretai tenka atremti medikams ir paaiškinti, kad riebalai yra tokia pat reikalinga mūsų organizmui statybinė medžiaga, kaip ir angliavandeniai ar baltymai. Tiesa, šie riebalai turi būti „gerieji“. Apie juos papasakojo Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo šeimos gydytoja Rita JUDZENTAVIČIENĖ.
 

Valgo – tik kas penktas


Suaugęs žmogus kasdien iš angliavandenių turėtų gauti 55 proc., iš baltymų – 15 proc., o iš riebalų – 30 proc. kalorijų. Tyrimai rodo, kad dauguma lietuvių nežino, kokį kiekį riebalų žmogus turi suvartoti per dieną, o neretai sąmoningai riebalų vengia, nes laikosi dietos.
Taip pat paaiškėjo, jog vadinamųjų gerųjų riebalų žmonės valgo per mažai, nors ir numano, kad, organizmui negavus jų pakankamai, pradeda vystytis ligos. Gydytoja R.Judzentavičienė pastebėjo, kad riebią žuvį, tokią kaip lašiša, tunas, silkė, bent du kartus per savaitę valgo tik maždaug kas penktas pacientas.
„Sparčiai vejamės vakariečius, kurie suvartoja per daug blogųjų riebalų iš gyvulinės kilmės, kepto ar vadinamo greitojo maisto. Nors skelbiama, kad vis daugiau maisto produktų yra praturtinti polinesočiųjų riebalų rūgštimis – omega-3, žmogaus organizmui to dažnai neužtenka“, – aiškino gydytoja.
Ji įspėjo, kad, trūkstant polinesočiųjų riebalų rūgščių žmogų kamuoja lėtinės uždegiminės ir dažnos peršalimo ligos, depresija, demencija, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių ligos, regėjimo sutrikimai, nutukimas ir net vėžinės ligos.

 

Skiriasi sudėtimi ir poveikiu


Riebalai – tai svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugelio kitų organizmo audinių ląstelių membranų sudedamoji medžiaga. Mėsoje, žuvyje, augaliniuose aliejuose, riešutuose ir kituose maisto produktuose esantys riebalai yra nevienodi – jie skiriasi tiek savo sudėtimi, tiek poveikiu žmogaus sveikatai.
Skiriamos dvi riebalų rūšys: gerieji riebalai, turintys mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir blogieji, turintys sočiųjų riebalų rūgščių. Viena iš svarbiausių gerųjų riebalų dalių – polinesočiosios riebalų rūgštys, dar vadinamos nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis (omega-3 ir omega-6).
Sočiųjų riebalų yra gyvulinės kilmės produktuose. Daugiausia – mėsoje, kiaušiniuose, svieste, taukuose. Iš visų maisto produktų sotieji riebalai labiausiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, trikdo medžiagų apykaitą.
Dažniausiai manoma, kad gerųjų riebalų šaltinis – tik žuvų taukai. Tačiau gerųjų riebalų gauname ir valgydami riebią žuvį, vartodami augalinės kilmės aliejų ir margariną, avokado vaisius, riešutus. Taip pat omega 3 riebalų rūgščių yra linų sėmenyse, žaliose lapinėse daržovėse.
 

Organizmas polinesočiųjų riebalų rūgščių nepasigamina


Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra daug ir įvairių, tačiau omega-3 ir omega-6 yra svarbiausios iš jų. Šių riebalų rūgščių organizmas negali pasigaminti iš kitų riebalų rūgščių, todėl privalo jų gauti su maistu. Jei organizmas omega-3 ir omega-6 negauna, žmogui kyla rimtų ligų grėsmė. Todėl šios rūgštys ir vadinamos būtinosiomis, arba nepakeičiamomis, riebalų rūgštimis.
Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamos dar ir todėl, kad iš jų žmogaus organizme pasigamina kitos riebalų rūgštys, kurios yra labai svarbios protiniam vystymuisi, nervų sistemai ir smegenims, regėjimui bei visaverčiam augimui.
Yra vitaminų, kuriuos organizmas gali pasisavinti tik kartu su riebalais: A, D, E, K. Riebalai palengvina ir vaisiuose bei daržovėse esančio beta karotino pasisavinimą. Todėl šios rūgštys reikalingos tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmui.
 

Ir vaikams, ir suaugusiesiems


Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamą įtaką žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių.
Taip yra dėl to, kad būtent šios riebalų rūgštys yra smegenų ląstelių membranų sudedamoji dalis ir yra labai svarbios vaisiui paskutiniais motinos nėštumo mėnesiais bei kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais. Kai nepakeičiamųjų riebalų rūgščių trūksta, lėtėja vaikų augimas, jie gali tapti hiperaktyvūs, sutrinka nervų sistemos veikla, prastėja atmintis.
Maždaug prieš 20 metų buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų 6–8 metų amžiaus vaikų intelekto koeficientas yra didesnis nei maitintų pieno mišiniais ar karvės pienu.
Šis skirtumas yra dar didesnis, kai palyginama neišnešiotų naujagimių mityba. Tokio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad daugiausia įtakos intelektui turi faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai polinesočiųjų rūgščių.
Nepakeičiamos riebalų rūgštys yra svarbios ir regėjimui. Vaiko akies tinklainė vystosi iki aštuonerių metų amžiaus, todėl labai svarbu, kad vaikai gautų pakankamai gerųjų riebalų. Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštis pagerina ankstyvą neišnešiotų ir išnešiotų kūdikių regėjimo vystymąsi.
 

Stiprina širdį ir imunitetą


Riebalų rūgščių įtaka žmogaus sveikatai neapsiriboja vien nervų sistema ir regėjimu. Organizme iš omega-3 ir omega-6 susidaro eikozanoidai– medžiagos, svarbios žmogaus imunitetui. Jos taip pat mažina arterinį kraujospūdį, gerina kalcio pasisavinimą ir didina jo kiekį kauliniame audinyje, mažina kraujo krešėjimą bei „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.
Omega-3 riebalų rūgštys didina aterosklerozinės plokštelės stabilumą ir sumažina išemijos sukeltų aritmijų atvejų skaičių. Klinikiniai tyrimai parodė, jog, papildomai vartojant omega-3 rūgščių, iki 50 proc. sumažėjo ligonių, sergančių koronarine širdies liga ar anksčiau patyrusių miokardo infarktą, mirtingumas ir staigios mirties atvejų.
Daugybės atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad jūrinių valstybių gyventojai, turintys senas žuvies bei jūros gėrybių valgymo tradicijas, rečiau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, jų stipresnis imunitetas, o dažnai jie yra ir linksmesni, nes šios rūgštys svarbios serotonino – nuotaiką lemiančio hormono ir dopamino – neuromediatoriaus – išsiskyrimui.
Be to, polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys ne tik gerina nuotaiką, stiprina imunitetą, bet ir lėtina ląstelių senėjimo procesus, nes saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jei šių rūgščių nuolat trūksta, išsausėja ir greičiau sensta oda.
Riebalai visiems būtini dėl dar vienos svarbios priežasties: moterims jie dalyvauja estrogenų gamyboje, vyrams iš riebalų gaminamas testosteronas.
Jeigu organizmui nuolat trūksta „gerųjų“ riebalų, mažėja lytinis potraukis, vaisingumas, anksčiau prasideda menopauzė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai