Pagarba maistui padeda augti dvasiškai

Maisto produktai nėra tolygiai paskirstyti visos Žemės žmonėms. Dalis žmonių valgo tik rinktinį, specialistų patikrintą, gražiai įpakuotą maistą, turi pakankamai būtinųjų produktų. Tai tarsi privilegijuoti žmonės, nes toli gražu ne visi Žemėje kasdien pavalgo. Mūsų tauta turi prigimtinę privilegiją valgyti kelis kartus per dieną, bet ją ne visada įvertina.
 

Valgymas turi dvasinę prasmę


Pats valgymo aktas yra ne vien fizinis materialus, bet turi gilią dvasinę prasmę. Maistą reikia gerbti ir valgyti susikaupus, palaiminus ir padėkojus tiek produktą auginusiai žemei, tiek žmonėms. Ne veltui įvairių ritualinių švenčių metu gaminame įvairius tam tikslui skirtus patiekalus, pavyzdžiui, Kūčioms ar Velykoms. Kartu gauname ir subtiliąją energiją, kuri padeda mums gyventi, prisitaikyti ir keistis. Teisingas mitybos supratimas ir derama pagarba jai padeda žmogaus dvasiniam augimui.
Retkarčiais negailėkite laiko maisto, tegu ir paprasto, gamybai. Jūsų meile sušildytas maistas teigiamai veiks šeimos narius. Ne veltui sociologiniai tyrimai teigia, kad rečiau skiriasi tos šeimos, kurios bent sekmadieniais susėda prie gražiai serviruoto pietų stalo svetainėje ir iš širdies pabendrauja.
Daugelis soduose (ir ne tik) gyvenančių lietuvių jau turi savo įprastas lietuviškų kvapniųjų sodo ir miško žolelių kompozicijas, kuriomis galima pamaloninti šeimos narių ir svečių skrandį bei širdį. Kartu tai yra kūryba, kurioje gali dalyvauti kiekvienas. Įvairių žolelių arbatų gėrimas gali tapti ritualu tiek šeimoje, pavakarių ar vakarienės metu, netgi nedideliame darbo kolektyve. Tai suartina žmones. Ne veltui nuo seno apie žmogų, kuriam jaučiame antipatiją, sakome : „Niekada nesėsiu su juo prie bendro stalo“.
Dar viena svarbi maisto produktų ypatybė – kad jie yra tarsi mūsų kūrybos laukas. Kiek daug žmonių dirba laukuose ir maisto pramonės gamyklose, kiek konditerijos cechuose, kavinėse ir valgyklose. O dar kiek tiesiog pardavinėja maisto produktus parduotuvėse ar turguose. Visų jų rankų ir širdies energija palieka savo pėdsaką produkte ir taip patenka jį vartojantiems žmonėms. Ir negalime kaltinti tų, kurie pikti ir nusiminę prisideda prie didžiosios kūrybos. Geriau paklauskime, kuo mes prisidėjome, kuo jiems pasitarnavome, kad sušildytume jų žvilgsnį, širdį ir gyvenimą.

 

Neignoruokime materialiųjų žinių apie maistą


Kiekvienas išsilavinęs žmogus turi nusimanyti apie maisto produktų sudėtį, jo gamybos būdus, mokėti pasirinkti produktus. Taip pat svarbu susigaudyti, ką mums parodo maisto produkto etiketė: ar maiste yra gyvų naudingų žarnynui bakterijų, ar maisto produktas nėra genetiškai modifikuotas, kokiu būdu pagamintas, kokie maisto priedai ir konservantai panaudoti, ar yra jame kokių nors biologiškai veiklių sveikatai naudingų junginių. Šios informacijos nereikėtų ignoruoti.
Kinų medicina teigia, kad žmogus dalį energijos gauna gimimo metu ir ji saugoma inkstų kanale. Kita dalis energijos gaunama kvėpavimo metu su įkvepiamu oru, o trečia – su maisto produktais. Liežuvis yra tarsi antena (kasos-blužnies kanalo išraiška), kuris maisto subtiliąją energiją tarsi išskaido ir nukreipia į atitinkamą energinį akupunktūrinį kanalą. Labai svarbu valgyti iš lėto, ilgai kramtyti, nes subtilioji energija įsisavinama būtent burnos ertmėje, o vėliau šiek tiek ir iš skrandžio. Kadangi žmogus miršta tada, kai išsenka jo paveldėta energija, labai svarbu ją taupiai naudoti, tai yra gauti kuo daugiau subtiliosios energijos taisyklingai kvėpuojant ir su maisto produktais.
Daugiausia subtiliosios energijos turi visiems žinomi adaptogenai (ženšenis, eleuterokokas, kininis citrinvytis, remanija, aralija, kulkšnė, Rytuose vadinama astragalu) bei augalinis maistas – grūdai, vaisiai ir daržovės, prieskoniai.


 

Tiems, kurie nori konkrečių patarimų, siūlau 10 mokslo ištirtų veiksmingiausių produktų, padedančių išsaugoti jaunystę.


1.Avokadas. Avokaduose esantys riebalai – „gerieji“ arba oksidacijai atsparios mononesočiosios rūgštys. Avokados mažina bendrą cholesterolio koncentraciją ir gerina naudingojo DTL ir žalingojo MTL cholesterolio santykį. Šiuo požiūriu avokadai duoda didesnį efektą negu mažai riebalų turinti dieta. Be to, avokadai turi daug kraujagysles saugančio elemento kalio.
2.Uogos. Vaivorai, spanguolės, braškės (žemuogės), avietės turi daug antioksidantų. Vaivoruose gausu antioksidantų antocianinų – net 3 kartus daugiau negu žaliojoje arbatoje ir raudonajame vyne. Ir vaivorai, ir spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijos. Braškės pasižymi ypatingu gebėjimu apsaugoti nuo vėžio.
3.Brokoliai. Juose yra daugybė medžiagų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Jų vartojimas labai sumažina tikimybę susirgti vėžiu, ypač storosios žarnos, plaučių bei krūties, taip pat širdies ir kraujagyslių ligomis.
4.Kopūstai. Kaip ir brokoliai, baltagūžiai kopūstai yra veiksmingi antioksidantai. Saugo nuo storosios žarnos, krūties ir skrandžio vėžio. Kopūstuose esantis antioksidantas indolas-3-karbinolas padeda pašalinti iš organizmo žalingus estrogenus, skatinančius krūties vėžį. Tokiam efektui gauti reikėtų kasdien suvalgyti nuo penktadalio iki trečdalio kopūsto galvos. Veiksmingiausi yra garbanotieji kopūstai. Kopūstus geriausia valgyti nevirtus arba šiek tiek apvirtus.
5.Morkos. Morkų gebėjimas gelbėti nuo senatvės ligų yra tapęs legenda. Ištirta, kad valgant ne mažiau nei penkias morkas per savaitę, daugiau kaip du kartus sumažėja rizika patirti insultą, sumažėja cholesterolio koncentracija, sumažėja plaučių vėžio rizika, tikimybė susirgti akių ligomis. Vienoje morkoje yra maždaug 6 mg, o puodelyje sulčių 24 mg beta karotino.
6.Citrusiniai vaisiai. Apelsinuose yra tiek daug antioksidantų, kad jie yra natūralūs visų vėžinių navikų slopintojai. O greipfrutuose, tiksliau sakant, jų plėvelėse, dar yra ypatingos ląstelienos, kuri efektyviai mažina cholesterolio kiekį ir netgi gali išgydyti senatvinę aterosklerozę; juose taip pat yra gliutationo, kuris pašalina įvairius ląstelių pažeidimus, atsiradusius dėl neigiamo laisvųjų radikalų poveikio.
7.Vynuogės. Vynuogių, kaip atjauninančio maisto produkto, veiksmingumo paslaptis paprasta: jose yra net 20 antioksidantų, kurie kartu veikdami saugo nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantų yra luobelėje bei sėklose, ir kuo ryškesnės spalvos luobelė, tuo jie veiksmingesni. Taigi raudonosios vynuogės turi daugiau antioksidantų negu žaliosios. Vynuogėse esantys antioksidantai saugo nuo trombų susidarymo. Trys stiklinės raudonųjų vynuogių sulčių nuo trombų susidarymo saugo taip pat, kaip viena stiklinė raudonojo vyno.
Razinos (džiovintos vynuogės) taip pat labai vertingas maisto produktas. Senėjimą lėtinančių medžiagų koncentracijos razinose net didesnės negu šviežiose vynuogėse, tačiau mažesnės negu raudonajame vyne. Porcija razinų (apie 40 g) turi tris kartus daugiau antioksidantų negu taurelė baltojo vyno ir tris kartus mažiau negu taurelė raudonojo prancūziško vyno.
8.Svogūnai. Jie turi daug antioksidantų, mažina riziką susirgti vėžiu, ypač skrandžio, mažina kraujo krešumą ir saugo nuo trombų susidarymo. Raudonuosiuose ir geltonuosiuose (bet ne baltuosiuose) svogūnuose kaip niekur kitur, gausu kvercetino, t. y. stipraus antioksidanto, kuris slopina vėžio formavimąsi, skatina fermentų aktyvumą, veikia kaip priešuždegiminė, antivirusinė ir priešgrybelinė priemonė, trukdo žalingajam MTL cholesteroliui pažeisti arterijas. Tyrimai parodė, kad svogūnai arterijų užakimo riziką mažina netgi tada, kai vartojama daug sviesto.
9.Špinatai. Turi daugybę įvairių antioksidantų, todėl padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų sukeliamų ligų: vėžio, išeminės širdies ligos, hipertenzijos, insulto, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos ir net psichikos sutrikimų. Panašiai jie mažina (50 proc.) ir plaučių vėžio riziką žmonėms, kurie prieš tai daug rūkė. Jiems kasdien reikia suvalgyti puodelį nevirtų arba pusę puodelio virtų špinatų. Be to, špinatuose gausu folio rūgšties – galvos smegenų sergėtojos, kuri dar mažina riziką susirgti vėžiu.
10.Pomidorai. Ši daržovė netikėtai pasirodė esanti viena iš vertingiausių. Tai geriausias ir patikimiausias antioksidanto likopeno šaltinis. Likopenas laisvuosius radikalus naikina dar geriau negu išreklamuotasis beta karotinas. Likopenas padeda išsaugoti psichinį ir fizinį pajėgumą senstant, mažina tikimybę susirgti kasos ir gimdos kalelio vėžiu. Daug šviežių pomidorų valgantys žmonės perpus rečiau serga burnos gleivinės, gerklų, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu. Šiek tiek jo yra abrikosuose. Verdant ir kepant pomidorus, likopenas nesuyra.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai