Kai 1836 metais Justus von Liebig susintetino pirmuosius chemikalus, tikėdamasis pagerinti dirvožemio kokybę, jo darbo vaisiais niekas per daug nesusižavėjo, nes tikėtini lūkesčiai nepasiteisino. Derlius pagerėdavo trumpam laikui, tačiau vėliau pasirodydavo, jog reikia vis daugiau chemikalų, norint palaikyti gerą derlių ir kovoti su piktžolėmis. Intensyvūs ūkiai ekonomiškai nepasiteisino – tokiame ūkyje reikia 20 energijos kalorijų, kad būtų galima gauti 12 kalorijų maisto, o ekologiniame ūkyje užtenka 1 kalorijos, norint gauti 12 kalorijų maisto. Mirdamas von Liebig sielojosi ne taip supratęs natūralios gamtos dėsnius ir meldė Dievo atleidimo dėl savo arogantiško požiūrio. Po jo mirties chemikalai po truputį prasiskynė kelią, ypač po Antrojo pasaulinio karo, kai reikėjo sugalvoti, kur dėti karo pramonės sukurtus chemikalus. Stipraus lobizmo pastangomis vyriausybės pradėjo mokėti ūkininkams iš mokesčių mokėtojų pinigų už kiekvieną pesticidų maišelį, ir taip pesticidai prasiskynė kelią į žemdirbystę.
Nuo to laiko pesticidų naudojimas padidėjo 30 kartų, ir JAV, intensyvios žemdirbystės pionierė, jau prarado 50 proc. savo geriausio dirvožemio. Cheminės trąšos neigiamai veikia žmonių sveikatą – KASDIEN nuo sąlyčio su pesticidais apsinuodija 71000 ir miršta 603 žmonių. Pesticidai, patekę į dirvožemį, galiausiai atsiduria motinos piene. Jau neabejojama, kad yra naudojama tokių cheminių trąšų, kurios sukelia vėžį, skatina mutacijas, žaloja embrioną, skatina nutukimą ir išbalansuoja hormonų pusiausvyrą. Nuo tada, kai buvo pradėtos naudoti cheminės trąšos, daržovėse aptinkama vis mažiau vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, špinatuose geležies sumažėjo 60 proc., brokoliai prarado 75 proc. kalcio, morkose nebėra 75 proc. magnio ir t.t. Cheminių priedų naudojimas maisto produktų gamyboje palengvina gamintojų darbą, bet vartotojai jau nebegauna visaverčio natūralaus produkto. Yra prarandami milžiniški dirvožemio plotai dėl didelio pesticidų naudojimo bei masiško miškų kirtimo. Iš viso apie 2000 mln. ha dirvožemio yra nuniokota dėl pramoninės veiklos. Mes prarandame energijos generavimo dirbtuvę – dirvožemį, kuriame prasideda visos gyvybės formos. Taip mes vykdome lėtą savižudybę.
Ekologinė žemdirbystė ilgai buvo apšaukiama progreso priešu Nr.1 dėl vienos vienintelės priežasties – tokio ūkininkavimo būdo negali monopolizuoti. Tarptautinės korporacijos, siekiančios monopolizuoti maisto tiekimo grandinę, nebegalėtų pelnytis iš pesticidų ir genetiškai modifikuotų sėklų prekybos, įtraukdamos ūkininkus į užburtą ratą, iš kurio labai sunku išlipti. Įprastinių maisto produktų pigumas buvo tik iliuzija, mat tikri kaštai buvo užslėpti ir sąskaitos mums atkeliaudavo kitais keliais. Soil Association skaičiavimais, už įprastinį maistą mokame tris kartus: vieną kartą tiesiogiai kasoje ir du kartus netiesiogiai mokesčių pavidalu per subsidijas intensyvios žemdirbystės ūkiams ir finansuojant taršos valymo projektus. Vartotojai pirmenybę teikė mažai produktų kainai, o ne kokybei ar intensyvios žemdirbystės poveikį aplinkai. Viso to pasekmes aiškiai matome dabar – užteršta aplinka, sunykusi bioįvairovė, blogesnė žmonių sveikata, nualintas dirvožemis ir suprastėjusi ekonominė kaimo žmonių padėtis. Tai kaina, kurią mokame už „pigius“ maisto produktus.
Pastebėjus neigiamus intensyvios žemdirbystės padarinius aplinkai bei žmonių sveikatai ir susivokus, jog išsivysčiusiose šalyje beveik niekur negalima buvo rasti nusipirkti be pesticidų išaugintų ir be cheminių priedų apdirbtų produktų, užsimezgė vadinamasis ekojudėjimas, apimantis ekologinius ūkius, gamybos įmones, gaminančias pagal ekologinius standartus, patvirtintus nepriklausomų trečiųjų tarnybų, ir specializuotas parduotuves – kad patenkintų augančią ekologiškų produktų paklausą. Ekologiškų produktų paklausa auga ne tik Europoje ir Šiaurės Amerikoje, bet ir daugelyje ekonomiškai besivystančių šalių. Vis daugiau šalių vyriausybių imasi proteguoti ekologinę žemdirbystę įgyvendindamos darnaus vystymosi strategiją.
Ekologiškų produktų pranašumu neabejojama, daugybė tyrimų patvirtina, kad tai yra sveikesnis ir saugesnis maistas, nes ekologiniai standartai draudžia cheminių trąšų, GMO, dirbtinių maisto priedų, hormonų ir antibiotikų vartojimą. Tačiau aukštesnė ekologinių produktų kaina atbaido ne vieną potencialų pirkėją. Kainos yra aukštesnės, nes pasauliniu mastu paklausa yra didesnė už pasiūlą ir ūkininkams yra labai sunkus pereinamasis laikotarpis, kai reikia panaikinti dirvožemio priklausomybę nuo cheminių trąšų, todėl natūralu, kad yra tikimasi, jog vartotojai atsilygins žemdirbiams už tai, kad jie rūpinasi aplinka ir žmonių sveikata. Nors rinka auga dinamiškai, dar nėra pasiektas aukštas ekonomijos lygis. Tačiau ekonominė recesija diktuoja naujas taisykles – dabar maisto produktai turi būti ne tik ekologiški ir natūralūs, bet ir už prieinamą kainą. Ekologiškumas nėra ta prabanga, kurią galima atidėti geresniems ekonominiams laikams; tai yra būtinybė, kuri padės mums išbristi iš krizės, kurią sukėlė neteisingas žemės išteklių naudojimas. Investicija į savo sveikatą ir aplinkos tausojimą yra pati geriausia investicija, kuri negali neatsipirkti net per pačias giliausias krizes.
Kiekvienas žmogus gali lengvai rasti vaidmenį šiuo transformacijos periodu, kai ekologinių principų supratimas ir pritaikymas yra ne šiaip sau mados klyksmas, o būtinybė siekiant užtikrinti kokybišką gyvenimą dabar ir ateityje. Vyriausybės turėtų nustoti subsidijuoti intensyvią žemdirbystę ir padėti ūkininkams pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, gamybos įmonės turėtų atkreipti dėmesį į šią perspektyvią rinką, o vartotojai turėtų suprasti, kad, rinkdamiesi ekologiškus, natūralius ir aplinkai draugiškus produktus, jie skatina vis daugiau kompanijų persiorientuoti dirbti nauja, ekologiška linkme. Ekologiškas maistas turi tapti norma, nes sveikai maitintis yra prigimtinė žmogaus teisė, o ne laikina mada ar prabanga.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę