Ką reikia ir ko nereikia nešti lankomam ligoniui

Pirmieji įrašai apie maitinimo įtaką ligos eigai rasti dar 1550 metais pr. Kristų Ebero papiruse. Visais laikais ligonio artimieji instinktyviai suprato, kokią įtaką sergančiam žmogui gali turėti visavertė ir subalansuota mityba. Todėl ir šiandien nepamirštame savo artimųjų ligoninėse, skubėdami pas juos su dar karštais patiekalais. Tik ar žinome, kokį maistą nešti, o kokio reikėtų vengti? Ar gali pacientas greitai pasveikti, maitindamasis tik ligoninės maistu?
 

Mitybos ligoninėje reikšmė


Stacionare gydomiems pacientams greta medikamentinio, fizioterapinio, chirurginio ir kitokio gydymo visuomet skiriama ir dieta. Tai yra būtinoji gydymo dalis.
Ligoninių pacientams juos lankantys artimieji neturėtų nešti maisto, nesuderinę to su ligonį gydančiu gydytoju.
Stacionare gydomiems pacientams visiškai netinka: pusgaminiai, riebūs mėsos gaminiai, saldumynai, greitai gendantys maisto produktai, sultys popieriniuose pakeliuose. Tuo tarpu, pasitarus su gydytoju, rekomenduotina ligoniams atnešti šviežių daržovių salotų, vaisių, vandens.
Netinkamas maistas stacionaro pacientui gali būti ne tik ligos paūmėjimo priežastis, pavyzdžiui, ligoniams, sergantiems virškinamosios sistemos ligomis, bet ir papildomos infekcijos šaltinis, kai netinkamai laikomi greitai gendantys maisto produktai.
 

Apie dietas


Ar ligoninės maisto pakanka čia gydomiems ligoniams? Gydytojų dietologų teigimu, skirtingi pacientai gydomi skirtingo kaloringumo dietomis. Yra dietų, kurių energinė vertė maža (pavyzdžiui, maisto konsistenciją reguliuojančios dietos, pooperacinės dietos). Yra ir tokių dietų, kurių energinė vertė turi būti pakankama, pavyzdžiui, pagrindinės ligoninės dietos energinė vertė turėtų būti ne mažesnė nei 2000–2200 kcal.
Paros kalorijų poreikis priklauso nuo ligoninės paciento lyties, amžiaus, ūgio, svorio, paties svorio kitimo, fizinio aktyvumo, ligos sunkumo, karščiavimo. Pavyzdžiui, ūminiu pankreatitu sergantis pacientas per parą turėtų gauti 2500–3000 kcal, tuo tarpu širdies ligomis sergantis nutukęs pacientas turėtų gauti iki 1800–2000 kcal.
Specialios dietos skiriamos stacionaro ligoniams, sergantiems širdies kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat cukriniu diabetu, kitomis endokrininės sistemos ligomis. Be dietų neapsieinama ir gastroenterologijos skyriuose, kur daug dėmesio skiriama ligonių, sergančių virškinamosios sistemos ligomis, mitybai. Dietos yra skiriamos ir chirurginių stacionarų pacientams.
Kad ir kur gydomas žmogus – ligoninėje ar namuose, jo artimieji turėtų žinoti, kad maistas yra vienas esminių ligonio sveikatos garantų. Kiekvienam, tiek sveikam, tiek ir sergančiajam, reikia žinoti, kiek, kada ir ko reikia valgyti.


Priverstinė dieta sergančiajam nieko gero neduos. Jeigu žmogus, gyvenantis kaime, yra įpratęs valgyti lašinius su svogūnu ir duona, kad ir kaip gydytojas draustų, jis vis tiek juos valgys, net ir būdamas ligoninėje. Todėl gydytojas gali tik patarti riboti tam tikrus maisto produktus. Galiausiai ne medikas, o pats žmogus sprendžia – pakeisti jam maitinimosi įpročius ar ne. Gydytojai gali tik pakoreguoti netinkamą paciento valgiaraštį.
 

Ligoninės maistas – sergančiojo dalia


Ne vienas ligonis savo artimiesiems yra pasiskundęs, kad ligoninės maistas neskanus, dažnai vos šiltas, o maisto porcijos, ypač pacientams vyrams, yra tiesiog juokingai mažos. Ne iš vieno yra tekę girdėti, kad ligoninėje retai tenka ragauti daržovių, o visas dienos maisto davinys baigiasi apie 17 valandą sovietinių laikų palikimu – dubenėliu pieniškos sriubos.
Gydytojai dietologai įsitikinę, kad senoji ligonių maitinimo sistema, kai maistas į skyrius buvo pristatomas kibirėliais ir katilais, jau yra atgyvenusi. Ligonių maitinimo ateitis – padėklų sistema. Kitas klausimas, kas bus ant jų padėta. Juk maistas taip pat yra gydymo dalis, o dažnas pacientas būna nepatenkintas jam taikoma dieta.
Tuo tarpu privačiose gydymo įstaigoje kiekvienam pacientui gaminamas individualus maistas. Žinoma, ten pacientų nedaug, tačiau jie patys arba jų artimieji sumoka už tokias paslaugas.
Beje, Valstybinis visuomenės sveikatos centras yra atlikęs pacientų apklausą Santariškių klinikose, Vilniaus miesto universitetinėje greitosios pagalbos ir keliose kitose Vilniaus apskrities ligoninėse. Tikrintojai klausė, kuo pacientai nepatenkinti ligoninėje. Atsakymai buvo vienareikšmiai: trūksta maisto, per mažos porcijos, maistas atšalęs, indai turi specifinį kvapą, stinga gėrimų. Santariškių klinikose net 20 proc. apklaustųjų teigė, kad maisto nepakanka. Tyrimai parodė, kad maisto įdedama net 8,5 proc. mažiau nei priklauso.
Kiek kainuoja pamaitinti vieną ligonį per parą? Sudėjus visas išlaidas – maisto produktų, darbo jėgos, šildymo, elektros, amortizacijos, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto ligoninėje daugiausia skiriami 8 litai lovadieniui. Tuo tarpu Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre vieno lovadienio savikaina yra tik 4,5 lito. Tačiau pacientai nesiskundžia maisto kokybe ar netinkamu jo pateikimu. Apskritai vieno ligonio mitybai per dieną visos mūsų šalies gydymo įstaigos skiria nuo 3 iki 11 ir daugiau litų.
 

Ligos sąjungininkas – nepakankama mityba


Lietuvoje, ypač sergantieji onkologinėmis ligomis, itin greiti laikytis populiarių žurnalų siūlomų mitybos planų, kurie visiškai netinkami tokiems pacientams. Vis dar pasitaiko sunkiai perkalbamų ligonių, įsitikinusių ypatinga vieno ar kito produkto gydomąja galia. Dietologai pastebėjo, jog meškos paslaugą tokiems ligoniams daro ir pacientų artimieji, kurie skuba tenkinti ligonių norus. Sergančiajam svarbiau gauti reikiamą energijos ir baltymų kiekį, būtina produktų įvairovė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, iš kokių produktų ir kaip yra gaminamas maistas.
Yra patikimų mokslinių duomenų, bylojančių, kad net išsivysčiusiose Europos šalyse 15–25 proc. visų pacientų į ligonines patenka jau turintys mitybos nepakankamumą. Tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis mitybos nepakankamumo paplitimas dar didesnis. Daugiau kaip 50 proc. vėžiu sergančių pacientų mitybos nepakankamumas nustatomas jau diagnozuojant ligą. Nepakankama mityba pablogina gijimą po operacijų, nulemia komplikacijas, jau nekalbant apie tai, kad nukenčia ligonio gyvenimo kokybė, sumažėja aktyvumas ir pailgėja lovadieniai. Dažniausiai ligoninėje mitybos nepakankamumas padidėja net trečdaliui pacientų.
Todėl dažnai sunkiai sergantiems stacionaro ligoniams, siekiant išvengti mitybos nepakankamumo, yra skiriama papildomo maitinimo gėrimo, pavyzdžiui, Nutridrink, kuris priklauso dirbtinio (enterinio) maitinimo grupei. Šio gėrimo skiriama tuomet, kai dėl įvairių priežasčių ligonis negali gauti pakankamai reikalingų maisto medžiagų su įprastu maistu ir jam yra diagnozuotas mitybos nepakankamumas. Yra pastebėta, jog pooperaciniu laikotarpiu ypač veiksmingi imuniniai enterinio maitinimo mišiniai – juos vartojant sepsinių komplikacijų skaičius sumažėja 30 proc., gydymo išlaidos – trečdaliu, o po storosios žarnos operacijų sutrumpėja ir hospitalizavimo laikas.
Tuo tarpu skaniai paruoštas valgis ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina sveikatą, – įsitikinę dietologai, ir dar priduria, kad pacientų maitinimas yra ne mažiau svarbus nei gydymas ir slauga. Ir, kaip greitai stacionaro pacientas pasveiks, įtakos turi ne tik nepriekaištingas gydymas ir nuolatinė slauga, bet ir visavertė, sveika mityba. Juk žmonės ligoninėje ne tik gydosi, bet ir valgo. O įvairus, subalansuotas ir skanus maistas padeda jiems greičiau pasveikti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

ala
2011-01-12 17:29
laba as pries metus gulejau siauliu ligoninej ir galiu pagirti virejes tikrai maistas labai skanus o siap ligoniui maisto dauk ir nerikia o koks jis ligonis jei jis jau nebevalgo o eda kaip parsas

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai