Grybai ne vien džiaugsmą neša

Ne paslaptis – atėjus grybų sezonui, ne vienas mėgstame palenktyniauti, kas daugiau jų suras, kas skanesnę grybienę savo šeimynai išvirs. Toks jau tas mūsų, lietuvių, bruožas – aplenkti kaimyną. Lietuvos miškai ne vien gražumu, bet ir gėrybių turtingumu garsėja. Ypač dzūkai savo miškais gali pasigirti – grybų nors su vežimu vežk. Deja, tas vežimas kartais ne vien pageidaujamas miško dovanas veža... Jų mėgėjai neretai ne tik sau, bet ir artimiesiems nelaimę užtraukia dėl kai kurių grybų savybių nežinojimo. Apie tai, kokios bėdos gali ištikti apsinuodijus, kaip to išvengti, kalbamės su Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja RAMUNE RUTKAUSKAITE.
 

Klysta net ir patyrę grybų mėgėjai


Europoje yra žinoma beveik 100 nuodingų grybų rūšių. Dauguma jų auga ir Lietuvoje. Dažniausiai sunkius apsinuodijimus sukelia grybai, kurių sudėtyje yra šių nuodų: amatoksino (žalsvojoje, baltojoje, smailiakepurėje musmirėse, kai kuriose žvynabudėse), giromitrino (bobausyje), muscimolio (paprastojoje, margojoje musmirėse, varpėliniame mėšlinuke), muskarino (plaušabudėse, tauriabudėse), orleanino (nuodingajame nuosėdyje).
Pavojingiausi žmogaus sveikatai ir net gyvybei yra amatoksino turintys grybai. Šis nuodas, kaip ir didžioji dauguma kitų, yra atsparus temperatūrai, džiovinimui, nesuyra marinuojant, o, patekęs į žmogaus organizmą, jau pirmosiomis valandomis pažeidžia kepenis. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, tokie pacientai miršta praėjus 7 dienoms po apsinuodijimo. Žalsvoji musmirė yra laikoma daugiausiai gyvybių pareikalavusiu augalinės kilmės nuodu.
Nuodingus grybus su sveikais gali sumaišyti net ir patyrę grybautojai – grybų išvaizda kinta pagal nuo augimo sąlygas. Skirtingai gali atrodyti spygliuočių ir lapuočių miške, daugiau ir mažiau saulės gaunantys grybai. Tad žalsvąją musmirę galima sumaišyti su žaliuoke ar žaliąja ūmėde, blyškiąją musmirę su pievagrybiu.
Nuodingas ir valgomas šias gėrybes vienija ne tik išvaizda – panašūs ir simptomai, sukelti apsinuodijimo nuodingais ir sunkiai virškinamais grybais. Ir vienus, ir kitus pacientus vargina pykinimas, viduriavimas, vėmimas.

 

Kaip išvengti apsinuodijimų


Žinoma, pirmiausia rinkti tik gerai žinomus grybus.
Negalima sumaišyti baravykų ir voveraičių.
Bobausiai šiaip laikomi nevalgomais grybais, tačiau jų nuodai gali išgaruoti gerai juos išvirus. Kadangi jie iškyla su garais, įkvėpti skanaus šių grybų kvapo tikrai nepatartina. Tačiau bobausiai virdami skleidžia tikrai malonų aromatą. Didesnė dalis nuodų lieka vandenyje, todėl jo taip pat negalima naudoti maistui (sriubai, padažui) gaminti.
Reikėtų pasisaugoti svečiuose neaišku kieno rinktų grybų ragavimo. Neretai mūsų senoliai, kurių regėjimas sutrikęs, mano, jog renka geruosius grybus, o iš tiesų prisirenka pavojingų. Tuomet tik belieka apie grybus neišmanančiai šeimininkei juos nuplauti, išvirti ar kitaip apdoroti, patiekti ant stalo, ir bėda jau šalia. Tokiais atvejais labai patartina vyresnių žmonių surinktus grybus dar kartą perrinkti, įsitikinant, ar visi grybai valgomi.


Nereiktų manyti, kad, jei vienas žmogus apsinuodijo grybais, tai apsinuodyti turėjo ir kiti, sėdėję prie vieno stalo. Patiekale buvusį nuodingąjį grybą galėjo suvalgyti tik vienas asmuo. Be to, apsinuodijimo požymių, priklausomų nuo skirtingų grybų rūšių, gali atsirasti skirtingu metu. Svarbu nesumaišyti apsinuodijimo ir virškinimo sutrikimo požymių – nuo pastarųjų kenčiantis žmogus turi pasveikti per 6 valandas. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas gali kamuoti suvalgius nenuodingų grybų, tai virškinamojo trakto dirginimo požymiai.
Jei užvalgius grybų sveikatos sutrikimai užsitęsia ilgiau nei šešias valandas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Net esant ir nesunkiams negalavimams geriau save apsidrausti ir kreiptis į ligoninę pagalbos nei laukti tolesnių požymių. Laikas – jūsų nenaudai. Jis gali būti pagrindinis veiksnys sprendžiant gyvenimo ar mirties klausimą. Apskritai, kuo sunkesnis apsinuodijimas, tuo vėliau pasireiškia jo požymiai.
 

Pagalba apsinuodijus ir kepenų apsauga


Nuodai tiesiogiai veikia kepenų ląsteles – hepatocitus, jas žudydami (nekrotizuodami). Kuo daugiau pažeidžiama ląstelių, tuo didesnė kepenų dalis neatlieka savo funkcijos. Taip vystosi ūminis kepenų nepakankamumas, neretai pereinantis į lėtinį. Atsižvelgiant į pažeidimo dydį, gali būti reikalinga net kepenų transplantacija. Šiuo metu donorų nėra daug, ir tai nedžiugina. Šiuo atveju priešnuodžiai veikia kaip siena ir neleidžia nuodui pasiekti kepenų ląstelių. Jie paprasčiausia užblokuoja kelią.
Priešnuodžiai arba antidotai – tai medžiagos, tiesiogiai ir netiesiogiai inaktyvuojančios nuodus ir mažinančios jų poveikį. Yra priešnuodžių, kurie jungiasi su nuodingosiomis medžiagomis ir paverčia jas nekenksmingais junginiais. Kiti priešnuodžiai neleidžia nuodams organizme skilti į dar pavojingesnius junginius, t.y. keičia nuodingų medžiagų metabolizmą. Trečiajai grupei priklauso priešnuodžiai, turintys priešingą nei nuodų poveikį.

Priešnuodžiai turi stiprų poveikį. Prieš pradedant juos vartoti, pirmiausia įvertinama nauda ir rizika. Vienaip ar kitaip priešnuodžių nauda yra daug didesnė nei galimi sveikatos (kepenų) pažeidimai. Sakykime, patvirtinus apsinuodijimą žalsvąja musmire, klausimas iš esmės nediskutuotinas – priešnuodžiai būtini. Tai vienintelis būdas išgyventi.
Gydant apsinuodijusius pacientus priešnuodžiais, šių vaistų skiriama vadovaujantis tam tikromis schemomis, ir gydymas trunka ne vieną dieną. Apsinuodijus žalsvąja musmire, galimi ir kraujo krešumo sutrikimai, ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Du keturis kartus per parą atliekami kraujo tyrimai, stebimi kepenų fermentai. Analizuojama dinamika – didėja jų ar mažėja, pagal tai yra koreguojamas gydymas.
Dėl savo ypatybių dauguma priešnuodžių yra labai brangūs. O dėl nedidelių suvartojimo kiekių didžioji dauguma priešnuodžių Lietuvoje neregistruoti, tačiau, nuo 2004 m. įsigalėjus sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl apsirūpinimo būtinaisiais priešnuodžiais, Lietuvos ligoninės privalo jais apsirūpinti. Kalbant apie grybų priešnuodžius, padėtis kita – jie nėra labai brangūs, net ir miestelių ligoninės jų turi. Nebūtinai tai turi būti specializuotas toksikologijos skyrius. Esant sunkiems apsinuodijimams, pacientai gali būti perkeliami ir į didesnes asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose dirba klinikinės toksikologijos gydytojai. Išsivysčius kepenų nepakankamumui dėl toksinio nuodų poveikio, kepenų transplantacijos atvejai Lietuvoje iki šiol yra tik pavieniai.
 

Apgaulingas pagerėjimas


Apsinuodijimo simptomai (pvz., žalsvąja musmire) ir eiga gydytojams jau žinoma. Pirmoji diena praeina praktiškai be simptomų, žmogus jaučiasi normaliai. Antrą dieną atsiranda vėmimas, pilvo spazmai, viduriavimas. Trečią parą pacientas fiziškai jaučiasi gerai, nors visi tyrimai labai blogi. Pagerėjimas apgaulingas, tai vadinama slaptuoju periodu, kuris suteikia prognozę apie gana sunkų apsinuodijimo atvejį. Išryškėja sunkus kepenų pažeidimas.
Paprastai pacientai pagalbos kreipiasi antrą parą, kai pajunta sveikatos sutrikimus, arba jau ketvirtą, kai sveikata ir bendra būklė pradeda greitai blogėti. Trečiosios paros apgaulingas pagerėjimas dažniausiai žmones nuramina ir suteikia vilčių.
Neseniai sužinota, kad žaliuokė, valgant kelis kartus per dieną ir kelias dienas iš eilės, gali sukelti mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Grybų mėgėjams Lietuvoje tai galbūt atrodytų keistai, bet užsienio specialistams tai jau žinoma seniau. Lietuvoje toks atvejis jau įregistruotas. Artimieji po žmogaus mirties pasakojo, jog žmogus (dzūkas) buvo prisirinkęs daug šios rūšies grybų ir kelias dienas iš eilės tris kartus per dieną tiesiog jomis maitinosi.
Lyginant kelerių metų statistinius duomenis, didesnių pasikeitimų nepastebima. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo grybais gydoma apie 300 žmonių (2005 m. – 225, 2006 m. – 216). 2006 m. po kelerių metų pertraukos dėl apsinuodijimo grybais mirė vienas pacientas.
 

SŽ informuoja


Kepenis galima apsaugoti
Esant toksiniam kepenų pažeidimui ir nepakankamumui, apsinuodijimų atvejais rekomenduojama vartoti kepenis apsaugančių vaistų (hepatoprotektorių). Jie pagreitina nuodų išsiskyrimą, padeda išsaugoti kepenų funkciją, apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimo.
Vienas iš tokių preparatų yra Essentiale forte N. Pagrindinės jo sudedamosios dalys yra nepakeičiamos nesočiosios linolio ir linoleno riebalų rūgštys bei oleino rūgštis. Vartojant vaisto, nesočiosios riebalų rūgštys įsijungia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą.
Vaistas, kaip papildomas medikamentas, tinka ne tik ligoniams, kuriems toksinis kepenų pažeidimas atsirado dėl apsinuodijimo įvairiomis medžiagomis, bet ir sergantiems ūminiu arba lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze, esant riebalinei kepenų infiltracijai ir degeneracijai, jeigu yra nėštumo toksikozė, kepenų ląstelių nekrozė, jeigu reikia palengvinti ligonio būklę prieš tulžies latakų ar kepenų operacijas bei po jų. Patekę į tulžį, fosfolipidai aktyvina cholesterolio apykaitą, mažina tulžies litogeninį indeksą bei neleidžia susidaryti akmenims

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

dariuks
2008-09-17 17:09
anksciau daugiau, grybu pazinojau, dabar renku tik populiariausius - baravykus, raudonikius, rudmeses, sampinjonus, voveruskas...
ir visada, pries eidamas grybauti, pavartau knygele apie valgomus grybus (grybaut tenka retai, tai cia iseina, kaip ivadinis instruktazas).
braskytee
2007-10-18 15:40
na tiesa pasakius as neiciau grybauti, nes nepazystu grybu ir siaip kitiems rekomenduociau ju nerinkti gerai nepazystant - apsaugosit patys save! man paciai teko susidurti su gyd. Ramune Rutkauskaite - tikrai protinga specialiste, dave geru patarimu ir dar geresniu perskaiciau siame straipsnyje...pvz. net nezinojau kad bobausiu garai nuodingi...

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai