Gydomosios augalų savybės

Daugelio iš mūsų dalį dienos maisto raciono sudaro daržovės. Bet turbūt ne visi žino, kad maistui vartojami augalai turi ir gydomųjų savybių. Čia pateikiamos vienos dažniausių maistinių daržovių, kurios gali būti vartojamos ir kaip sudedamoji vaistinių preparatų dalis.
 

Petražolių, kurios naudojamos gaminamiems patiekalams pagardinti, sudėtyje yra kvapiųjų aliejų. Aliejaus (paprasto ir eterinio) daugiausia yra sėklose, o šaknyse ir lapuose – vitamino C, A ir mineralinių medžiagų. Petražolės turi ir gydomųjų savybių. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą. Iš susmulkintų petražolių sėklų daromas nuoviras, kuris vartojamas kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė sergant vandene, inkstų bei šlapimo pūslės akmenlige. Sėklų nuoviras vartojamas kaip prakaitavimą skatinantis vaistas. Stiprus petražolių šaknų nuoviras, pridėjus į jį citrinos sulčių, vartojamas šlakuotai ir pigmentuotai veido odai balinti. Juo veidas suvilgomas ryte ir vakare. Odą balina ir šviežių petražolių sultys. Švieži petražolių lapai arba sultyse suvilgyti vatos gabalėliai dedami ant uodų ir bičių įgeltų vietų niežuliui ir patinimui sumažinti.
Labiausiai lietuvių vertinama daržovė – bulvė taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis. Liaudies medicinoje tarkuotų žalių bulvių sulčių kompresai buvo dedami ant nudegimų, nuospaudų. Sausą veido odą gaivina bulvių kaukė. Jai pasigaminti reikia: tarkuotos žalios bulvės, šaukštelio grietinėlės, keleto lašų alyvuogių aliejaus ir pusės šaukštelio ženšenio. Viskas gerai sumaišoma ir gauta košele tepamas veidas. Po 20 minučių kaukė nuplaunama. Ant pabrinkusių vokų galite dėti tokią kaukę: šaukštelis šviežių tarkuotų bulvių, šaukštelis kvietinių miltų ir du šaukšteliai pieno. Nužvarbusiai odai tinka tokia kaukė: 2–3 šaukštai susmulkintų žolių (ramunėlių, žaliosios arbatos) gerai ištrinama su bulvių sultimis, truputį pašildoma ant ugnies ir tepamas veidas. Po 15–20 min. nuplaunama šiltu, po to šaltu ramunėlių ar žaliosios arbatos nuoviru.


Morkos skatina epitelio regeneraciją, aktyvina angliavandenių apykaitą organizme. Jos atgaivina, švelnina odą, palaiko jos elastingumą, jos ypač tinka pavargusiai, pradedančiai raukšlėtis odai. Kelis kartus per savaitę galima pasidaryti maitinamąsias morkų kaukes. Sutarkuokite dvi gerai nuplautas vidutinio dydžio morkas. Košelę sumaišykite su kiaušinio tryniu ir storu sluoksniu tepkite ant veido, palaikykite 20 min. ir nuplaukite. Labai sausai veido odai tinka tarkuotų morkų kaukė su alyvuogių aliejumi.
Liaudies medicinoje paplitusi labai paprasta juodųjų ridikų mikstūra: išgremžiamas didelio ridiko vidus, į ertmę pridedama medaus arba cukraus ir susidariusios sultys geriamos (0,5–1,5 stiklinės per dieną). Juodojo ridiko sulčių, praskiestų vandeniu, geriant 30–40 min. prieš valgį, skatinamas tulžies išsiskyrimas. Ridiko sultys, įtrintos į galvos odą, stiprina plaukų šaknis, skatina jų augimą.
Romėnai prie virtuvės lubų kabindavo šviežių svogūnų, kad nesiveistų musės. Kiekvienas romėnas kasdien valgydavo tam tikrą kiekį svogūnų, o, kad nesijaustų nemalonaus kvapo, suvalgydavo graikinių riešutų arba pakramtydavo petražolių lapų. Svogūnų žiedais puošdavosi mūšiuose pasižymėję dalyviai. Tuo metu, norėdami žmogų pagirti bei išaukštinti, jį lygindavo su svogūnu. Viduramžiais svogūnais gydydavo nušalusias vietas, svogūnų sultis su medumi gerdavo nuo kosulio. Liaudies medicinoje svogūnai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Sergantiesiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimu duodama uostyti nulupto svogūno. Svogūnų košele arba sultimis įtrinama galvos oda, norint sustiprinti plaukus, skatinti jų augimą.
Apie česnakų vartojimą maistui byloja ant Cheopso piramidės esantis užrašas, kad jais buvo maitinami vergai, statantys piramidę. Česnakuose gausu fitoncidų, kurie pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis, ir lygiavertės daržovės savo medicininėmis savybėmis nėra. Jau gilioje senovėje česnakus žmonės vartodavo sumažėjus apetitui, virškinimui gerinti, esant pilvo skausmams. Šiuolaikinėje medicinoje česnakai dažnai vartojami apetitui, virškinimui gerinti, nes didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, didina atsparumą įvairioms ligoms. Manoma, kad česnakai išplečia periferines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. Galvos plaukų šaknis stiprina ir pleiskanas mažina česnako tinktūra. Jai pasigaminti imama 1 dalis šviežių česnako skiltelių ir 3 dalys 70 proc. spirito. Užpilas palaikomas 7–8 dienas šiltoje vietoje, po to perkošiama ir tokiu tirpalu įtrinama galvos oda. Neišmeskite sudžiūvusių česnakų ir jų lukštų. Iš jų galima pasigaminti užpilą obelims, slyvoms, rožėms purkšti nuo amarų ar voratinklinių erkučių. Dešimčiai litrų vandens reikės 100g susmulkintų česnakų.
Medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad porai, be maistinės vertės, turi ir gydomųjų savybių. Juose yra daug geležies, fosforo, sieros, ypač kalio. Jie nekaloringi. Virti porai skatina virškinimą, o jų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą. Buvo sakoma, kad žmogus vartojantis daug porų, atjaunėja.
Jaunos daržovės turi daugiausiai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Todėl, norėdami geresnio ir greitesnio rezultato, gamindami kaukes stenkitės pasirinkti tinkamas sudedamąsias jų dalis.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

VYTAUTAS
2007-07-20 00:14
Išvardinti tik keli augalai ir aprašytos tik gerosios jų savybės,t.y.poveikis žmogaus organizmui ir jo funkcijoms.Nieko neparašyta apie tai,kada ir kam n e g a l i m a vartoti minėtų maistinių (ir vaistingųjų) augalų,jų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su vaistais(jei tuo metu žmogus juos vartoja),koks šalutinis tų augalų poveikis,jei jau jie pasižymi gydomosiomis savybėmis,tai,kaip ir bet kuris vaistas turi nepagedaujamą poveikį,tarkim,kad ir alergiją.Visiškai neužsiminta apie maisto suderinamumą ir minėtų augalų vaidmenį šiame kontekste,ir t.t. ir pan.
Apskritai,straipsnį vertinčiau kaip ”lengva ranka parašytą pamokymą iš ciklo ”Močiutės patarimai”.
Antra vertus,jokiu būdu negalima sakyti,kad visi senolių patarimai apie sveikatą yra nieko verti.Bet straipsnį parengusi autorė nepristatė savęs pilnai,t.y. neparašė kas ji tokia(turiu omeny jos profesiją):gydytoja,farmacininkė,žurnalistė ar kt.Jeigu ji tą straipsnį parengė,vadinasi,naudojosi kažkokiais šaltiniais,kuriuos privalėjo nurodyti,bent jau iš pagarbos autoriams.Dabar gi-plagiatu pavadinti būtų per griežta,nes tikrieji autoriai nenurodyti.Pavadinčiau tai nevykusiu ”mokykliniu nusirašinėjimu nuo klasioko”.
Šiaip jau,straipsnio tema yra labai rimta,todėl esu tvirtai įsitikinęs,kad tokius straipsnius prieš skelbiant juos viešoje erdvėje,kaip dabar sakoma,privalo redaguoti rimtas šios srities specialistas profesionalas.
Gydydamas-nepakenk.
Ar taip?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai